Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-06-13 · Civilinė byla Nr. 2-1449-109/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
2-1449-109/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Bobrel
Ieškovas
G. S.
Atsakovas
I. I.
Advokatai
Justina Valaitytė, Edita Šlapikienė
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2-1449-109/2011Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01742-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1; 99.1.4; 117.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teiseja Birute Bobrel, sekretoriaujant Vaidai Andruškeviciutei, dalyvaujant ieškovui G. S., jo atstovei advokato padejejai Justinai Valaitytei, atsakovui I. I., jo atstovei advokatei Editai Šlapikienei, viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo G. S. ieškini atsakovui I. I. del turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškovas G. S. 2010 m. lapkricio 15 d. kreipesi i teisma su ieškiniu prašydamas buta, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine P. I. nuosavybe. Nurode, kad 1983 m. birželio 30 d. ieškovo teta P. D. I. (iki santuokos su J. I. – B.) sudare santuoka su J. I.. Santuokos metu ji asmenines nuosavybes teise igijo nekilnojamaji turta – buta, esanti (duomenys neskelbtini), už kuri sumokejo 23637 rublius investiciniais cekiais. 1997 m. rugpjucio 11 d. paveldejimo teises liudijimo rodo, kad pagal Istatyma paveldimo turto sarašo b) dalyje išvardinto turto isigijimo pagrindu „1997 m. birželio men. 12 d. valstybines imones „Respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugu biuro“ Marijampoles filialo išduotas detalizuotas pažymejimas Nr. 114984, 1992 m. liepos 2 d. Vilkaviškio rajono Klausuciu apylinkeje patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. 505, 1997 m. balandžio 7 d. Vilkaviškio raj. Klausuciu seniunijos išduota pažyma Nr. 142“ santuokos metu P. D. I. sutuoktinis J. I. asmenines nuosavybes teise (tai matyti iš fakto, kad paveldimas visas turtas, o ne jo dalis) isigijo nekilnojamojo turto. Iš šio turto iregistravimo pagrindo matyti, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta santuokoje, panašiu metu, kaip ir P. D. I. pasirašyta buto, esancio (duomenys neskelbtini), prikimo-pardavimo sutartis. Vertinant šiuos faktus bei tai, kad remiantis tuo metu galiojusiu Butu privatizavimo istatymu šeima galejo lengvatinemis salygomis privatizuoti tik viena buta, šaliu apsisprendimas privatizuoti kiekvienam savo valdoma turta, bei tai, kad privatizuodama buta, esanti (duomenys neskelbtini), Pranciška D. I. panaudojo tik savo asmeninius investicinius cekius, irodo, jog šaliu valia aiškiai buvo išreikšta i tai, kad kiekvienas iš sutuoktiniu asmenines nuosavybes teise isigys nekilnojamojo turto. Santuokos metu J. I. asmenines nuosavybes teise igijo nekilnojamaji turta: plytu gyvenamaji nama su mansarda ir priestatu, plytu viraline, plytu ukio pastata su terasa ir kiemo irengimais, esancius (duomenys neskelbtini). Šis turtas (ne turto dalis) buvo viena iš J. I. palikimo sudedamuju daliu. 1997 m. rugpjucio 11 d. išduotame paveldejimo teises liudijime pagal istatyma yra išvardintas šis po palikejo mirties likes paveldimas turtas:

1) 2/3 dalys murinio gyvenamojo namo su dviem priestatais, bokšteliu, rusiu, esantys (duomenys neskelbtini);

2) plytu gyvenamasis namas su mansarda ir priestatu, plytu viraline, plytu ukio pastatas su terasa su kiemo irengimais, esantys (duomenys neskelbtini);

3) lengvasis automobilis AUDI 80, 1985 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

4) 3 468,30 Lt vertes pajai Vilkaviškio rajono Norvaišu žemes ukio bendroveje;

5) 8 384 Lt vertes pajai Vilkaviškio rajono žemes ukio bendroveje „Daržininkai“;

6) 8 843 Lt vertes pajai Vilkaviškio rajono žemes ukio bendroveje „Statyba“.

Kaip matyti iš 1997 m. rugpjucio 11 d. išduoto paveldejimo teises liudijimo, pagal istatyma i J. I. palikimo sudeti neiejo butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas i palikimo sudeti neiejo del to, kad tuo metu buvo laikoma, kad šis turtas, nors ir igytas santuokos metu, taciau igytas asmeninen P. D. I. nuosavyben. Nuo pat buto, esancio (duomenys neskelbtini), isigijimo momento iki P. D. I. mirties viešajame registre šis turtas buvo registruotas kaip P. D. I. nuosavybe, iš ko darytina išvada, kad šis turtas buvo laikomas asmenine P. D. I. nuosavybe. Nuo pat buto, esancio (duomenys neskelbtini), isigijimo momento iki savo mirties momento P. D. I. butu naudojosi kaip savo, jame nuolat gyveno, ši buta išlaike, rupinosi jo pagerinimu. Nei J. I., nei jo turta paveldejes I. I. jokiu pretenziju i ši buta nereiške (nors po J. I. mirties yra praeje daugiau nei 12 metu). 2009 m. spalio 12 d. mirus P. D. I. jai priklausantis turtas turetu buti paveldimas pagal testamenta, sudaryta 2009 m. gegužes 4 d. Šiuo testamentu P. D. I. yra išreiškusi valia jai nuosavybes teise priklausanti Buta/Patalpa - Buta su rusiu, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti G. S.. Iš to, kad P. D. I. ši turta (ne jo dali) iraše i testamenta, taip pat matyti, kad ši turta ji laike asmenine savo nuosavybe.

Atsiliepimas

Atsakovas I. I. atsiliepimu i ieškini bei teismo posedyje praše ieškini atmesti. Savo atsikirtimus grinde šiais argumentais:

1. Testatore buvo atsakovo tevo J. I. sutuoktine (antra santuoka). Mirus atsakovo tevui J. I., visa jo turta pagal istatyma prieme atsakovas ir tevo sutuoktine P. D. I.. Pagal jam 1997-08-11 išduota paveldejimo teises liudijima atsakovas paveldejo ½ dali tevui priklausiusio turto – nuo 2/3 dalies murinio namo su dviem priestatais, esanciais (duomenys neskelbtini) plytu namo su mansarda ir priestatu, ukio pastato su terasa ir kiemo statiniais, esanciu (duomenys neskelbtini), lengvojo automobilio „Audi 80“, 3468 Lt paju, Norvaišu žemes ukio bendroveje, 8 384 litu paju žemes ukio bendroveje „Daržininkai“ ir 8843 Lt paju Vilkaviškio rajono žemes ukio bendroveje „Statyba“. Tevo sutuoktine P. D. I., priimdama tevo palikimo dali, notarui nenurode fakto, jog gyvendama santuokoje su atsakovo tevu privatizavo buta (duomenys neskelbtini) gatveje, kuris buvo registruotas jos vardu. Atsakovui buvo žinomos aplinkybes, kad tevas gyvendamas santuokoje, budamas Kaune, šiame bute gyvendavo, juo rupinosi, o veliau persikele gyventi i sodyba.

2. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu, kad butas (duomenys neskelbtini), butu pripažintas asmenine P. D. I. nuosavybe, nes butas buvo privatizuotas santuokos su atsakovo tevu J. I. metu. Tai patvirtina VI Registru centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenu banko išrašas, kur nurodyta, kad ginco butas buvo isigytas 1992-05-07 pagal LR 1991-05-28 istatyma NR. 1-1374. Santuoka su J. I. buvo sudaryta 1983-06-30. Su ieškovo argumentais, kad viešame registre buvo nurodyta tik P. D. I., bei tai, kad registro duomenyse nera nurodyta, jog ginco butas yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, todel yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad turtas yra asmenine nuosavybe mirusiosios P. D. I. nuosavybe, atsakovas nesutinka. Nurode, jog butas buvo igytas pagal specialuji istatyma – Butu privatizavimo istatyma. Gincui išspresti taikytinos Butu privatizavimo istatymo, SŠK 21 str. 1 ir 3 d. nuostatos.

3. Jo tevas J. I. savo vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje igytu butu pagal Butu privatizavimo istatyma neturejo. I šia tevo santuokinio turto dali pretenziju nereiške tik todel, jog apie ši buta ir apie tevo sutuoktines mirti sužinojo tik iš ieškovo G. S. ieškinio. Susipažines su procesiniais dokumentais jis suprato, kad buvo apgautas, nes mirusio tevo J. I. dalies turto (dalies buto (duomenys neskelbtini) jo sutuoktine P. D. I. paveldejimo byla vedusiam notarui nenurode. Iš ieškinio sužinojes apie ginco buta, atsakovas su prašymu del papildomo paveldejimo teises liudijimo išdavimo kreipesi i Vilkaviškio raj. 2-ojo notaro biuro notare S. U., vedusia paveldejimo byla. Notare S. U. raštu atsisake atlikti ši notarini veiksma, motyvuodama, kad mirusiuju dalis bendrajame turte gali nustatyti tik teismas. Istatymo nustatyto termino palikimui priimti atsakovas nepraleido, nes tevo palikima prieme laiku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 1983-06-30 atsakovo tevas J. I. susituoke su P. D. B., kuriai iregistravus santuoka suteikta I. pavarde (b. l. 82). 1996-10-30 mire atsakovo tevas J. I. (b. l. 86), o 2009-10-12 mire jo antroji žmona P. D. I., ieškovo G. S. teta. Gyvendama santuokoje su J. I., P. D. I. 1992-05-07 pagal Butu privatizavimo istatyma isigijo nuosavyben ginco buta, esanti (duomenys neskelbtini), kuri 2009-05-04 testamentu paliko ieškovui G. S. (b. l. 13-14).

2010-03-02 Kauno 14-as notaru biuras atsisake G. S. išduoti paveldejimo teises liudijima pagal testamenta i visa ginco buta, kadangi P. D. I. privatizavo buta budama santuokoje su J. I. (b. l. 15-16).

Taigi tarp J. I. ir P. D. I. ipediniu kilo gincas del buto teisinio režimo. Kaip buvo pamineta, ginco butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo igytas pagal specialuji istatyma – Butu privatizavimo istatyma. Šalys negincija, kad buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu P. D. I. buvo pagrindine ginco buto nuomininke. Pagal buto privatizavimo metu galiojusio Butu privatizavimo istatymo 5 straipsnio 1 dali gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai susitaria del gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininkais (bendrasavininkiais). Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Taigi istatymas kaip privalomo gyvenamojo ploto privatizavimo salyga nustate šeimos nariu susitarima, kas taps perkamo gyvenamojo ploto savininku (bendrasavininkiu). Kadangi J. I. buvo pagrindines nuomininkes P. D. I. sutuoktinis ir šeimos narys, jis buvo tinkamas subjektas, galintis dalyvauti privatizuojant buta.

Iš bylos duomenu matyti, kad nuo 1961 m. gruodžio 23 d. J. I. savo gyvenamaja vieta deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Todel tiketina, kad privatizuodama buta P. D. I. nuslepe aplinkybe, jog J. I. yra jos šeimos narys, todel išreikalautoje ginco buto technines apskaitos byloje, inv. Nr. 9760, nera susitarimo del buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis. Lietuvos Respublikos Seimui 1998 m. liepos men. 2d. istatymu NR VIII-847 papildžius LR Butu privatizavimo istatymo 5 straipsnio l dali sakiniu „Sutuoktiniu nuosavybes teise i privatizuojama nama ar buta nustatoma pagal šeimos istatymus, neatsižvelgiant i tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“, sutuoktiniu isigyti pagal Butu privatizavimo istatyma vieno iš sutuoktiniu vardu, laikomi bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe (SŠK 21 str. 3 d.). Sutuoktiniai, privatizave buta santuokos metu vieno iš ju vardu, naudojasi juo lygiomis teisemis (SŠK 21 str. 1 d.) . Butent tokia praktika šiuo klausimu formuoja ir kasacinis teismas. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senatas nutarimu Nr. 9 (1998 m. gruodžio 22 d.) yra pasisakes: „Butai, kuriuos sutuoktiniai isigijo pagal Butu privatizavimo istatyma iki šios istatymo 5 str. l dalies papildymo, taip pat laikomi bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, nes papildant mineta straipsni sakiniu „Sutuoktiniu teise i privatizuota buta ar nama nustatoma pagal šeimos istatymus, neatsižvelgiant i tai kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas butas ar namas“, buvo vadovaujamasi nuostata, kad ši istatymo pataisa apima ir turi buti taikoma butu privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat Butu privatizavimo istatymo isigaliojimo dienos (papildant istatyma, butu privatizavimo procesas jau iš esmes buvo pasibaiges). Išimti sudaro tik atvejai, kai sutuoktiniai, privatizuodami buta, iš karto nusistate bendro buto idealiasias dalis, kurias nurode pirkimo-pardavimo sutartyje, net jeigu tos dalys buvo nustatytos ir nelygios. Kaip matyti iš ieškovo G. S. pateiktos buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, joje idealios buto dalys tarp sutuoktiniu nebuvo nustatytos, o tai tik patvirtina istatymo nustatyta sutuoktiniu turto bendrumo prezumpcija. Atmestini ir kiti ieškinio argumentai, kuriais ieškovas irodineja ieškini, nes ieškinyje nurodyti faktai, kad P. D. I. gyveno bute iki mirties, juo naudojosi ir ši buta išlaike, nesudaro istatyminio pagrindo pakeisti istatymu nustatyto bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teisinio režimo.

Neatitinka tikroves ieškovo ieškinio argumentai, jog J. I. savo vardu buvo privatizaves kita turta. Šiuos G. S. teiginius paneigia VI Registru centro Kauno filialo pažyma Nr. S-2118389, kurioje nurodyta, kad J. I. Lietuvos Respublikos teritorijoje igytu butu pagal Butu privatizavimo istatyma neturejo (b. l. 18).

Tai, kad P. D. I. tik viena mokejo už buta (duomenys neskelbtini), pagal pateiktas saskaitas už 1997–2010 m. laikotarpi, kas rodo kad ji viena valde buta mirus atsakovo tevui, jokios irodomosios reikšmes šiai bylai neturi. Ieškovas nepaneige atsakovo nurodytos aplinkybes, jog del ginco buto pretenziju nereiške anksciau tik del to, jog apie šio buto teisini statusa ir apie tevo sutuoktines mirti jis sužinojo tik iš ieškinio.

Liudytoju S. S., A. B., K. Š., N. V. parodymai yra mažai informatyvus. Liudytojai nežino buto privatizavimo aplinkybiu, taip pat nežino, koks tarp sutuoktiniu buvo susitarimas del buto privatizavimo. Liudytojos R. I. parodymai yra išvestiniai iš jos sutuoktinio atsakovo parodymu, todel teismas liudytoju parodymais nesivadovauja.

Del anksciau nustatytu aplinkybiu ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyre 5 930 Lt bylinejimosi išlaidu: sumokejo 3 680 Lt žymini mokesti (b. l. 8, 9) ir 2 250 Lt advokato padejejos teisinei pagalbai apmoketi (b. l. 117), atsakovas sumokejo advokatei 3 200 Lt už atsiliepimo i ieškini surašyma ir advokates atstovavima 3-uose teismo posedžiuose, kuriu bendra trukme – 3 valandos (b. l. 49, 60, 61, 87, 119-136). Atmetes ieškini, teismas, atsižvelgdamas i bylos sudetinguma ir apimti, advokates darbo sanaudas, mano teisinga atsakovo prašomas priteisti bylinejimosi išlaidas sumažinti iki 1 800 Lt (CPK 93, 88 straipsniai). Taip pat iš atsakovo priteistinos 48 litu išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 d. 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškini atmesti.

Iš ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Lt bylinejimosi išlaidas bei 48 litu išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu valstybei, sumokant Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, imones kodas 188659752, i biudžeto pajamu surenkamaja saskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, imones kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per ši teisma.

Teiseja Birute Bobrel