Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2011-05-17 · Civilinė byla Nr. 2-952-399/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-17
Bylos Nr.
2-952-399/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Ieškovas
UAB „Sipra-auto"
Atsakovas
R. G.
Advokatai
Vidmantas Ravinis
Civilinė byla Nr. 2-952-399Procesinio sprendimo kategorija (S) 42.9.;42.10;.116.4
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011-05-17Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant N.Matusevičienei, Giedrei Arbačiauskaitei, J.Petraitienei dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sipra-auto" ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui R. G., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas palaiko reikalavimus ir prašo priteisti 5.482,14 Lt skolą už atliktus darbus, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo R. G.. Ieškovo atstovas paaiškino, kad tarp UAB „Sipra-auto ir atsakovo susiklostė rangos santykiai, kadangi atsakovas pateikė ieškovui savo automobilį suremontuoti ir turi apmokėti už atliktus darbus. AB „Lietuvos draudimas“ pasiūlymas automobilį remontuoti būtent UAB „Sipra-auto“ buvo rekomendacinio pobūdžio ir jokie santykiai tarp šalių dėl to neatsirado. Aplinkybė, kad nesibaigęs procesas dėl kieno kaltės kilo eismo įvykis neturi reikšmės šio ginčo sprendimui, kadangi nekalbama apie draudimo išmokos išmokėjimą, o apie atsiskaitymą su ieškovu už atlikus remonto darbus. Šios bylos pagrindo stabdyti nėra, kadangi nebuvo susitarimo tarp ieškovo UAB „Sipro auto“ ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas dėl atsakovo automobilio remonto, susitarimas buvo tarp ieškovo ir atsakovo R. G., kuris ir turi sumokėti už remonto darbus, o jei bus nustatyta, kad ne jis pažeidė eismo įvykio metu Kelių eismo taisykles, tai trečiasis asmuo jam galės išmokėti draudimo išmoką, kurią R. G. turės teisę naudoti savo nuožiūra.

A. R. G., būdamas asmeniškai informuotas (b.l. 125) apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių iki teismo posėdžio pradžios nepranešė, todėl jos laikomos nesvarbiomis ir byla, ieškovui neprašant priimti sprendimą už akių, nagrinėjama iš esmės, atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2d.). Atsakovas pateikęs atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b.l. 110-111) ir nesutiko su ieškovo reikalavimais, nurodė, kad vyksta procesas dėl nuobaudos jam panaikinimo, jis nesutiko, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės ir nurodė, kad panaikinus nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, pareiga atsiskaityti su ieškovu būtų ne jam, o AB „Lietuvos draudimas“, kuris buvo automobilio remonto UAB „Sipra-auto‘ iniciatorius. Ieškinį prašo atmesti.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant. Ankstesnių teismo posėdžių metu trečiojo asmens atstovas G.Tunkevičius yra paaiškinęs, kad savarankiškų reikalavimų byloje neturi. AB „Lietuvos draudimas“ apie eismo įvykį sužinojo iš paties R. G., kuris kreipėsi dėl draudimo išmokos gavimo ir pranešė, kad dėl automobilio VW valdytojo kaltės buvo apgadintas jo, tai yra R. G. automobilis BMW, automobilio VW civilinė atsakomybė drausta buvo AB „Lietuvos draudimas“, todėl įvykis buvo administruojamas, tai yra vertintojas apžiūrėjo automobilį BMW, surašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, rekomendavo atsakovui tris įmones, kurios tinkamos remontuoti jo automobilį tame tarpe ir UAB „Sipra-auto“, tačiau rekomendacijos atsakovui nebuvo privalomos. Draudimo išmoka nebuvo išmokėta, paaiškėjus, kad pats atsakovas kaltas dėl eismo įvykio. Esant pagrindui ir draudimo išmokos gavėjo raštiškam prašymui, draudimo išmoka išmokama tiesiogiai remonto darbus atlikusiai įmonei, tačiau visais atvejais dėl automobilio remonto tariasi tiesiogiai automobilio savininkas ar valdytojas ir remonto įmonė, draudimo bendrovė netampa tokios sutarties šalimi. Pagrindas išmokėti draudimo išmoką R. G. atsirastų jeigu dėl eismo įvykio kaltu būtų pripažintas kitas eismo įvykio dalyvis, tai yra J. J., kurio automobilio VW civilinė atsakomybė drausta AB „Lietuvos draudimas“.

Ieškovo reikalavimai tenkintini.

Byloje pateikti duomenys, kad Transporto priemonės priėmimo aktu nr. 125 (b.l. 4) automobilis (duomenys neskelbtini) buvo perduotas UAB Sipra-auto“ remontuoti, akto grafoje kas moka (draudimas ar klientas) yra įrašyta LD ir iš kitų byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad LD yra AB „Lietuvos draudimas“.

Ieškovas rašte atsakovui (b.l. 5) sutinka, kad kartu su transporto priemone buvo pateiktas ir AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l.88), nurodo, kad automobilis suremontuotas ir prašo apmokėti teikiamas sąskaitas-faktūras (b.l. 8,9). Byloje pateikta automobilio (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovo vardu, remonto sąmata (b.l. 10,11,12).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „Sipra-auto‘ yra (b.l. 17,18, 126-131) yra privatus, ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, turintis teisę verstis bet kokia neuždrausta veikla, tame tarpe automobilių remontu.

Kauno apygardos administracinio teismo nutarimu 2009-08-24 (b.l. 50-53), buvo panaikintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) nutarimas 2009-05-26, kuriuo R. G. pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2d. buvo nubaustas administracine nuobauda – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones būtent dėl eismo įvykio 2009-03-12, kurio metu ir buvo apgadintas atsakovo automobilis (duomenys neskelbtini). Šį Kauno apygardos administracinio teismo nutarimą apskundė Marijampolės apskrities VPK, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-15 nutartimi iš dalies patenkino Marijampolės apskrities VPK apeliacinį skundą ir panaikino Kauno apygardos administracinio teismo nutarimą 2009-08-24 ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Administracinio teisės pažeidimo byla nr. II-61-422/2011 nagrinėjama Kauno apygardos administraciniame teisme yra sustabdyta, paskyrus byloje ekspertizę ir 2011-03-23 ir išsiųsta ekspertams.

Trečiasis asmuo byloje AB „Lietuvos draudimas“ pateiktame teismui rašte 2010-04-08 nurodo analogiškas aplinkybes kaip ir paaiškino atstovas G.Tunkevičius. iš kartu su raštu pateiktų įrodymų matyti, kad pateiktame prašyme išmokėti draudimo išmoką nurodoma dėl 2009-03-12 eismo įvykio metu apgadinto automobilio ją išmokėti R. G. (b.l. 86-90). Draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“ 2009-06-01 raštu R. G. mokėti atsisakė, nurodant, kad įvykis nedraudiminis (nedraudžiamasis LR transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 3 dalies pagrindu), nes eismo įvykio kaltininku pripažintas R. G. (b.l. 92). AB „Lietuvos draudimas“ rašte 2009-06-08 (b.l. 94) nurodyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ rekomendavo atsakovui R. G. sugadinto automobilio remonto darbus atlikti UAB „Sipra-auto“, kurios technologinis lygis atitinka konkretaus turto remonto reikalavimus. Atsiliepime į patikslintą ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ nurodžiusi (b.l. 112), kad dėl eismo įvykio 2009-03-12 draudimo išmokos neišmokėtos niekam.

Automobilis VW LT 35 eismo įvykio metu buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartimi (b.l. 97-99), automobilio (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė drausta buvo kitoje draudimo bendrovėje (b.l. 96). Dėl eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (b.l. 95).

Pažymoje dėl eismo įvykio (b.l. 91) nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad R. G. 2009-03-12 Marijampolės savivaldybėje, Liudvinavo kaime, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas ir dėl to nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į elektros stulpą dėl ko buvo apgadintas jo automobilis, kitas automobilis VW vairuojamas J. J. neapgadintas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795, 2004-06-23 patvirtintose taisyklėse „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (toliau Taisyklių) 1 punktas numato, kad taisyklės reglamentuoja žalos padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė.

LR CK 6.245 str. reglamentuoja civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir rūšis, o būtent ji yra sutartinė ir deliktinė. Draudikui (draudimo bendrovei) pareiga mokėti draudimo išmoką kyla iš sutarties tarp draudėjo, tai yra transporto priemonės savininko (valdytojo) ir draudimo bendrovės, tačiau tik tuomet kai eismo įvykis pripažįstamas draudžiamuoju ir draudimo išmoka mokama nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, tai yra tam asmeniui kuris dalyvavo eismo įvykyje ir nukentėjo jo metu (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas IX-378,2001-06-11, 3 str., 16 str. 2 d., Taisyklių 17 p.)

Draudimo išmoka mokama nustačius atsakingą dėl žalos padarymo asmenį (taisyklių 47 p.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 19 str. 5 d. nustatyta, kad draudimo išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, šio straipsnio 6 dalyje ir taisyklių 42.2.3. punkte nustatyta, kad draudimo išmoka mokama nukentėjusiajam asmeniui ir tik esant nukentėjusio asmens pageidavimui gali būti pervedama tiesiogiai turtą remontuojančiai įmonei. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. G. pateikęs prašymą išmokėti draudimo išmoką jam pačiam, kuri nebuvo išmokėta dėl to, kad kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas pats R. G.

Taisyklėse yra aptarti ir tie atvejai kada automobilis remontuoti pradedamas iki draudimo išmokos išmokėjimo (43 p.) bei atvejai kai turtas remontuojamas atsakingo draudiko rekomenduotoje remonto įmonėje ir Taisyklių 44p. numato, kad tokiu atveju turto remonto būdas, sąlygos ir sąmata iš anksto nesuderinami su atsakingu draudiku, kuris tik rekomenduoja tas remonto įmones, kurių technologinis lygis atitinka konkretaus turto remonto reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti duomenys, kad būtent AB „Lietuvos draudimas“ rekomendavo R. G. UAB „Sipra-auto kaip įmonę kurios technologinis lygis atitinka konkretaus turto (automobilio (duomenys neskelbtini)). remonto reikalavimus.

Taisyklių 45 punkte yra imperatyvi norma, kad atliekant turto remonto darbus Taisyklių 43 p. 44 p. numatytais atvejais draudikas turi raštu patvirtinti, kad galima pradėti remonto darbus. Bylos duomenimis nenustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ raštu patvirtino, kad galima pradėti automobilį (duomenys neskelbtini) remontuoti ir tai taip pat duoda pagrindo daryti išvadai, kad AB „Lietuvos draudimas“ nėra įsipareigojęs UAB „Sipra-auto“ apmokėti automobilio (duomenys neskelbtini) remonto išlaidas.

Transporto priemonės priėmimo akte Nr.125 (b.l.4) nei sąmatoje nėra AB „Lietuvos draudimas“ pasirašyta ar kitaip patvirtinta. Aktas Nr. 125 pasirašytas R. G. ir UAB „Sipra-auto atstovo.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms bei įrodymams teismas daro išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo dėl automobilio BMW remonto susiklostė vartojimo rangos santykiai, kadangi atsakovas pats pateikė automobilį remontuoti po eismo įvykio UAB „Sipra-auto“, AB Lietuvos draudimas tik rekomendavo ieškovą kaip tinkamą suremontuoti automobilį ir jo rekomendacijos nebuvo privalomos atsakovui, tai yra jis galėjo pasirinkti ir kitą remonto įmonę (subjektą galintį suremontuoti automobilį. Atsakovas –užsakovas- yra fizinis asmuo, o ieškovas –rangovas- ūkio subjektas, kuris verčiasi tam tikru verslu ir vartotojas - užsakovas R. G. pateikė užsakymą ieškovui atlikti tam tikrus darbus – suremontuoti automobilį, skirtą tenkinti jo asmeniniams poreikiams, taigi ieškovas priėmė užsakymą ir įsipareigojo atlikti automobilio remontą, o atsakovas įsipareigojo už darbus sumokėti (LR CK 6.672 str. 1 d.). Atsakovas neginčija atliktų darbų kokybės ar vertės bei neneigia, kad automobilis buvo suremontuotas, tai yra darbai atlikti,

Ieškovas tinkamai informavo atsakovą, kad darbai yra atlikti ir pateikė atliktų darbų sąmatą bei sąskaitas faktūras apmokėjimui (b.l.5-11), kurių teisingumo atsakovas neginčija ir tokiu būdu atsakovas turi apmokėti ieškovui atliktų darbų kainą (LR CK 6.676 str.).

Teismas bylą nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus. Atsakovas byloje priešieškinio nereiškė ir teismas pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų (LR CPK 5 str., 135 str.).

Nustačius, kad tarp šalių atsirado sutartiniai santykiai, o būtent vartojimo rangos santykiai taikoma LR CK 6.205 str. numatantis , kad termino praleidimas taip pat yra sutarties neįvykdymas, atsakovas terminą apmokėti už automobilio remontą yra praleidęs. Prisiimtos sutartinės prievolės turi būti vykdomos nustatytais terminais, tai yra atsakovas turėjo apmokėti per 15 dienų nuo sąskaitos faktūros pateikimo, tačiau neapmokėjo pateiktų sąskaitų už atliktus remonto darbus ir ieškovas įgijo reikalavimo teisę, kadangi terminas prievolei įvykdyti nebuvo pratęstas (LR CK 6.209 str.). Atsakovas nevykdo sutartimi prisiimtos prievolės ir tuo pačiu turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (LR CK 6.256 str. 2 d.) ir iš atsakovo ieškovui priteisiama ne tik už atliktus darbus, bet ir jo prašomos palūkanos (LR CK 6.37 str., 6.210 str.).

Tiesioginis prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamos administracinės bylos Kauno apygardos administraciniame teisme bylos ir šios civilinės bylos nenustatytas, kadangi skirtingi yra santykiai, o būtent administracinėje byloje sprendžiama kas pažeidė kelių eismo taisykles ir tai turės įtakos žalos atlyginimui - draudimo išmokos išmokėjimui, o šioje byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš vartojimo rangos santykių. Ir šio ginčo išsprendimas neatima iš atsakovo R. G. teisės gauti draudimo išmoką iš atsakingo draudiko, nustačius sąlygas privalomas draudimo išmokai gauti.

Ieškovo reikalavimai tenkinami, todėl iš atsakovo priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos, turėtos ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškovo reikalavimus tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovui UAB „Sipra-auto“, įmonės kodas 300563578, buveinės adresas Marijampolė, Išdagėlių g. 20, 5.482, 14 Lt atliktų darbų kainą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2009-07-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1.365,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimo nuorašą siųsti per tris dienas atsakovui ir trečiajam asmeniui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Janina Zaržeckienė