Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutarties R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Uosto priežiūros skyriaus pareigūnas 2008 m. kovo 5 d. R. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2008 m. sausio 29 d. laivui „(duomenys neskelbtini)“, stovinčiam prie (duomenys neskelbtini) krantinės, pradėjus skęsti nuskendo galinė laivo ašis ir laivas gavo posvyrį į dešinį bortą. Tokiais savo veiksmais laivo savininkai neužtikrino laivo saugumo ir priežiūros, todėl pažeidė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 60 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 117 straipsnio 1 dalyje.

Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Institucija) 2008 m. kovo 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 117 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 500 litų baudą.

II.

R. V. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą.

Nurodė, kad jis yra administracinėn atsakomybėn patrauktas kaip netinkamas subjektas, nes pagal Taisyklių 60 punktą už laivo saugumą atsako laivo kapitonas, o jis įmonėje dirba direktoriaus pavaduotoju, išsilavinimo, kuris atitiktų laivo kapitono kompetenciją neturi. Nurodo, kad laivas „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojamas daugiau kaip 10 metų, be to, kol nebus iškeltas laivas, negalima nustatyti ir nuskendimo priežasties. Taip pat negali būti nustatytas ir pažeidimo padarymo laikas, nes gali būti pasibaigęs ATPK 35 straipsnyje numatytas 6 mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas. Pažymi, kad 2008 m. kovo 5 d. protokole nėra duomenų ar uosto priežiūros skyriaus viršininkas J. S. turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2008 m. kovo 6 d. nutarime nėra duomenų, ar uosto kapitono pavaduotojas – uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas, turi teisę skirti administracinę nuobaudą.

Institucija atsiliepimu į skundą prašė skundo reikalavimų netenkinti.

Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 15 d. uosto kapitonas raštu Nr. UD-11.6.9.3964 UAB „Baltijos žuvys" direktorių A. Ž. informavo, kad 2007 m. lapkričio 11 d. buvo atliktas Klaipėdos uoste stovinčių laivų patikrinimas, kurio metu nustatyti pažeidimai ir netvarka organizuojant ir užtikrinant laivų saugumą ir tinkamą jų priežiūrą bei eksploataciją. UAB „Baltijos žuvys" į atsakingų už tvarkos uoste palaikymą tarnybų pranešimą nereagavo, nustatytų pažeidimų neištaisė, 2008 m. sausio 29 d. savininko neprižiūrimas laivas „(duomenys neskelbtini)" prie krantinės nuskendo. Dėl nesirūpinimo laivu „(duomenys neskelbtini)" ir jo nuskendimo 2008 m. kovo 5 d. į Uosto priežiūros skyrių buvo iškviestas UAB „Baltijos žuvys" direktorius A. Ž., tačiau jis žodžiu paaiškino, kad už klausimus, susijusius su laivais, jo vadovaujamoje įmonėje yra atsakingas jo pavaduotojas R. V. A. Ž. kategoriškai atsisakė pateikti bet kokius paaiškinimus raštu ir pateikti įmonės darbuotojų pareigybių aprašymus. 2008 m. kovo 5 d. į Uosto priežiūros skyrių buvo iškviestas UAB „Baltijos žuvys" direktoriaus pavaduotojas R. V. ir jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Su padarytu pažeidimu R. V. nesutiko, tačiau neneigė, kad yra atsakingas už laivų priežiūrą ir techninę būklę. Plačiau paaiškinti aplinkybes atsisakė ir paaiškinimo nerašė. Skirtingai nei nurodo R. V., laivo saugumu, tinkama jo priežiūra ir priežiūros organizavimu privalo rūpintis ne tik laivo kapitonas, bet ir kiti už tai atsakingi asmenys. Nurodė, kad Taisyklių 60 punktas tik pabrėžia, kad nepriklausomai nuo kitų asmenų pareigų atlikimo ar neatlikimo (bet kokiu atveju) atsakingu už laivo saugumą laikomas ir laivo kapitonas. Nagrinėjamu atveju R. V. net nepasirūpino, kad laivas „(duomenys neskelbtini)" turėtų kapitoną ar kitokią būtiną įgulą, neužtikrino laivo tinkamos priežiūros, dėl ko laivas nuskendo. Būtent po šio įvykio R. V. ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimu skirta administracinė nuobauda.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 5 d. nutartimi R. V. skundą patenkino iš dalies, Institucijos nutarimą panaikino ir bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo.

Teismas nurodė, kad ATPK 117 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už uosto laivybos taisyklių pažeidimus. Institucijos nutarime nurodyta, kad R. V. pažeidė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Laivybos taisyklių 60 punkto reikalavimus. Taisyklių 60 punkte nurodyta, kad laivų, stovinčių prie krantinių, eigos variklių, mechanizmų parengtis bei įgulos narių skaičius privalo užtikrinti laivo, kitų laivų bei uosto saugumą. Eigos variklius, vairavimo ir inkasavimo įrenginius galima išvesti iš eksploatacijos tik uosto kapitono ir krantinės naudotojo raštišku leidimu pagal laivo kapitono paraišką, kurioje nurodomos šių mechanizmų išjungimo priežastys ir laikas. Bet kokiu atveju už laivo saugumą atsako jo kapitonas. Prieš tokiam laivui išplaukiant uosto kapitonas turi teisę pareikalauti pateikti klasifikacinės bendrovės išduotą aktą su atliktų darbų įvertinimu.

Teismas nurodė, kad įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas, yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, Institucijos 2007 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. UD-11.6.9.3946 (b. l. 17; 18). Pažymėjo, kad iš R. V., V. B. ir J. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir bylos duomenų akivaizdu, kad ginčijamas nutarimas priimtas tik preziumuojant, kad yra pakankamai duomenų, jog R. V. paskirtas atsakingu už laivo „(duomenys neskelbtini)“ priežiūrą ir tuo pažeidė Taisyklių 60 punkto reikalavimus bei įvykdė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 117 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad ATPK 256 straipsnio 1 dalis numato, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio 2 dalį šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Teismas konstatavo, kad įstatymas yra plačiai apibrėžęs įrodymų ratą, kuriais gali būti grindžiamas pažeidimas ir asmens kaltė dėl įvykdytojo teisės pažeidimo. Teismas nurodė, kad šioje byloje kyla aktualus klausimas, ar surinktieji įrodymai yra pakankami, kad R. V. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo.

Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nebuvo tirta, ar R. V. yra UAB „Baltijos žuvys“ darbuotojas, ar jis paskirtas atsakingu už laivo „(duomenys neskelbtini)“ priežiūrą ir techninę būklę, kokios jo pareiginėje instrukcijoje numatytos darbinės funkcijos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. V. nurodė, kad laivas „(duomenys neskelbtini)“ yra areštuotas ir išregistruotas. Aplinkybės, ar laivas „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „ Baltijos žuvys“ turto balanse, nebuvo tirtos. Pareigūnas, priėmęs nutarimą, nesiaiškino visų aplinkybių, kurios padėtų nustatyti objektyvią tiesą byloje, netikslino jokiais papildomais įrodymais, nepasinaudojo visų įstatyme numatytų galimybių gauti reikalingus įrodymus, todėl dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Teismas pažymėjo, kad vien tik R. V. ir A. Ž. žodiniai paaiškinimai yra tik vieni iš įrodymų, kuriais grindžiamas teisės pažeidimo įvykdymas, tačiau tam, kad objektyviai nustatyti ar asmuo yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti surinkti visi objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima patikrinti tas faktines aplinkybes, kurios yra užfiksuotos protokole ir kitoje administracinės bylos medžiagoje. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareigūnui nebuvo pateikti jokie dokumentai apie tai, kad R. V. yra bendrovės darbuotojas, kad jis paskirtas atsakingu už laivo „(duomenys neskelbtini)“ priežiūrą ir techninę būklę, nepateikta pareiginė instrukcija, kurioje nustatytos darbinės funkcijos. Teismas nurodė, kad esant šioms aplinkybėms, ginčijamas nutarimas negalėjo būti grindžiamas vien protokolu bei pareigūno vidinio įsitikinimo duomenimis ir turėjo būti atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, tiriami ir kiti duomenys, renkami įrodymai, kuriais grindžiama asmens kaltė. Bylos nagrinėjimo metu turi būti vertinami visi duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad asmuo padarė arba nepadarė teisės pažeidimo, todėl, institucijai nesurinkus pakankamų faktinių duomenų, leidžiančių tokiai išvadai priimti ir argumentuotai ją pagrįsti, kaip to reikalauja ATPK 286 straipsnio 2 dalis, nutarimas negalėjo būti priimtas, o turėjo būti atliekamas papildomas tyrimas.

III.

Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnį, kuriame numatyta, kad nagrinėdami administracines bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pažymi, kad Institucijos nutarimas buvo apskųstas dėl teisės normos aiškinimo ir dėl galimai pasibaigusio senaties termino, bet nebuvo keliamos abejonės, jog laivas „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso UAB „Baltijos žuvys“ ar kad R. V. nėra UAB „Baltijos žuvys“ direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už laivo „(duomenys neskelbtini)“ priežiūrą ir saugumą. Atkreipė dėmesį, kad liudytojas J. S., taip pat R. V. patvirtino teismo posėdžio metu, kad R. V yra UAB „Baltijos žuvys“ direktoriaus pavaduotojas ir yra atsakingas už laivo priežiūrą bei saugumą. Nurodo, kad teismui šių parodymų nepakakus, teismas galėjo pareikalauti iš šių asmenų rašytinių įrodymų. Pažymi, kad Institucija neturi administracinių įgaliojimų išsireikalauti įrodymus, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsisako juos pateikti, todėl teismas, savo iniciatyva iškėlęs aplinkybes, kurioms pagrįsti byloje trūksta įrodymų, turėjo teisę ir ABTĮ 81 straipsnyje numatytą pareigą tokius įrodymus išsireikalauti.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai ir netinkamai taikė ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes jis taikomas, kai veika netinkamai kvalifikuota, o teismas, nagrinėdamas skundą, nepasisakė, ar tinkamai kvalifikuota veika. Atkreipia dėmesį, kad teismas nutarties rezoliucinėje dalyje panaikino Institucijos nutarimą, kurio ji nepriėmė.

Motyvuojamoji dalis

konstat uoja:

IV.

Pirmosios instancijos teismas bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo motyvuodamas tuo, kad nebuvo tirta, ar R. V. yra UAB „Baltijos žuvys“ darbuotojas, ar jis paskirtas atsakingu už laivo „(duomenys neskelbtini)“ priežiūrą ir techninę būklę, kokios jo pareiginėje instrukcijoje numatytos darbinės funkcijos, aplinkybių, ar laivas „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „Baltijos žuvys“ turto balanse. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V., kuris patvirtino, kad yra UAB „Baltijos žuvys“ direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už laivo priežiūrą. Kolegijos vertinimu, teismas, įvertinęs Institucijos teiginius atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu, kad UAB „Baltijos žuvys“ direktorius A. Ž. atsisako pateikti bet kokius paaiškinimus ir darbuotojų pareigybių aprašymus, taip pat vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, 81 straipsnyje įtvirtinta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, privalėjo imtis veiksmų, kad būtų pašalintos teismui kilusios abejonės dėl R. V. buvimo UAB „Baltijos žuvys“ darbuotoju, jo darbinių funkcijų ir kitos, rinkti papildomus įrodymus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Jis naikintinas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.