Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-21 · Administracinė byla Nr. I-5653-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-21
Bylos Nr.
I-5653-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01009-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
M. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5653-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01009-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 21 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-5, 43).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-01-19 iki 2019-02-12 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK uždarosios zonos kamerose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir neužtikrino, jog dušo patalpa būtų valoma ir dezinfekuojama teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidiniais produktais. Kamerose buvo nepakankamas apšvietimas, nes įrengta tik po dvi 36V lempas. Natūralų apšvietimą mažino ant langų pritvirtintos grotos. Dėl nepakankamo apšvietimo skaudėjo akis ir galvą. Žiemą oro temperatūra kamerose buvo apie 10-14 Co, vasarą – 35 Co. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją, kad būtų išmatuota kamerų oro temperatūra, tačiau administracija atsisakė tai padaryti. Uždarosios zonos kamerose buvo netvarkinga elektros instaliacija. Maistas nebuvo kaloringas ir skanus, dienos davinio energetinė vertė 1300-1900 kcal, nors pareiškėjo svoris 56 kg., ūgis 167 cm ir jis kasdien sportuoja. Maistas nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio, buvo šaltas ir tiekiamas be pirštinių. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emociniu sukrėtimu, pažeminimu, galimybių sumenkinimu.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas, Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, atsiliepimu (b. l. 18-22) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose pareiškėjui buvo užtikrinta. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomis asmenys, tuo tikslu jie aprūpinami valymo priemonėmis. Valymo priemones kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims išduoda Saugumo valdymo skyriaus budinčiosios pamainos pareigūnai. Dušo patalpos ir sanitariniai mazgai valomi biocidinėmis priemonėmis. Uždarosios zonos kamerų tipo patalpų techninė apžiūra atliekama kasdien. Techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, lubos, gultai, stalai ir pan. Užfiksuoti gedimai nedelsiant šalinami. Įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie sugadintą elektros instaliaciją, ji nedelsiant tvarkoma, perdegusios lemputės keičiamos naujomis. Ant įstaigos langų įrengtos apsauginės grotos įtakos kamerų apšvietimui neturi. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą gyvenamosiose patalpose. Įstaigos turto valdymo skyrius pareiškėjo prašymo išduoti šildytuvą ar ventiliatorių negavo. Maisto kaloringumas, energetinė vertė ir svoris atitinka nustatytus reikalavimus. Maistas teikiamas laikantis higienos normų reikalavimų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK uždarosios zonos kamerose netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-01-19 iki 2019-02-12.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2019-01-19 iki 2019-01-22 – kamerų tipo patalpoje Nr. 25, kurios plotas 31,74 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,96 kv. m ploto, nuo 2019-01-22 iki 2019-02-12 – kamerų tipo patalpoje Nr. 22, kurios plotas 14,37 kv. m, įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,79 kv. m ploto (b. l. 13, 27, 28, 48, 49). Daroma išvada, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklėse reglamentuota 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas nurodo, kad patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, o tai kenkė regėjimui.

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus apšvietimo nereglamentuoja. Be to, pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.9 punktą, kamerų langai gali būti uždengiami apsauginėmis grotomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl ant langų pritvirtintų grotų ir natūralaus apšvietimo trūkumo atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktą, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad patalpų apšvietimas atitinka nustatytus reikalavimus, o jei nustatomi kokie nors gedimai, jie nedelsiant pašalinami.

Iš pareiškėjo į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-02-18 rašto matyti, kad pareiškėjas 2019-01-21 skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, tame tarpe, netinkamo apšvietimo kameroje Nr. 25 (b. l. 7-9). Reaguodamas į pareiškėjo skundą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019-02-07 operatyvios kontrolės metu nustatė 256 lx apšvietimą kamerų tipo patalpoje Nr. 22 ir 182 lx apšvietimą kameroje Nr. 25. Minėtais duomenimis nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas kamerų tipo patalpoje Nr. 25 patikrinimo metu neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo teismas vertina kaip pagrįstus.

Tačiau, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių (nepakankamo apšvietimo kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas tris paras, nuo 2019-01-19 iki 2019-01-22) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-02-18 raštas taip pat patvirtina pareiškėjo argumentus, kad kamerų tipo patalpų dušinė buvo valoma buitinės paskirties valymo priemonėmis, dėl ko Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019-02-07 operatyvios kontrolės metu konstatavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 19 punkto (dušinės turi būti valomos ir dezinfekuojamos biocidiniais produktais) pažeidimą. Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad kamerose buvo netvarkinga elektros instaliacija (elektros lizdas su atvirais laidais). Tačiau, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pareiškėjas nurodė, kad žiemą oro temperatūra kamerose buvo 10-14 °C, vasarą – 35 °C.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-02-18 rašto matyti, kad 2019-02-07 operatyvios kontrolės metu kameroje Nr. 25 buvo nustatyta 18,3 °C oro temperatūra, kameroje Nr. 22- 19,9 °C, kas atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (b. l. 7-9). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad oro temperatūra kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu neatitiko nustatytų reikalavimų. Be to, teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu buvo žiemos metas, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos oro temperatūros kamerose vasaros metu atmestini kaip nepagrįsti. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad esant reikalui, nuteistiesiems išduodami šildytuvai, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl šildytuvo išdavimo.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl nepakankamo maitinimo, mažų porcijų šalto ir nehigieniškai pateikiamo maisto.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančiojo vyro valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymą Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Pažymėjo, kad maistas atitinka kaloringumą, energetinę vertę, svorį ir išduodamas laikantis higienos normų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo, per mažų porcijų, nehigieniškai pateikiamo maisto ir pan. Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai skunde nurodytu laikotarpiu maistas buvo netinkamos kokybės, neatitiko jo kiekis ar buvo pateiktas nehigieniškai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pareiškėjas skunde atsakovui reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nematavo oro temperatūros gyvenamosiose patalpose), tačiau teisės aktai nenumato pareigos pataisos namų administracijai vesti gyvenamųjų patalpų oro temperatūros apskaitą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 199-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emociniu sukrėtimu, pažeminimu, galimybių sumenkinimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis