- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-17
- Bylos Nr.
- 1-1979-926/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Nukentėjusysis
- D. K.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, kaltinamajam G. K., nukentėjusiajai D. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., 145 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. K. 2008 m. lapkričio mėn., laikotarpiu nuo 7 d. apie 24 val. iki 8 d. apie 8 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį, t. y. žmoną D. K., o būtent: tyčia suduodamas vieną smūgį peilio rankena į dešinį šoną, taip pat suduodamas kumščiu vieną kartą į dešinę ranką, vieną kartą į krūtinę, bei vieną kartą į dešinį skruostą, dėl ko nukentėjusioji galva trenkėsi į sieną, po to įspirdamas ne mažiau dviejų kartų į dešinę koją, šakute perbrėždamas dešinį delną bei rankomis suspausdamas kaklo sritį, tuo nukentėjusiajai padarė lengvą galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės, stuburo, kaklo sumušimą, poodines kraujosruvas žastuose, dešiniame dilbyje, dešinės menties srityje, kakle, šlaunyse, odos nubrozdinimus dilbiuose, dešinėje plaštakoje, kas nukentėjusiajai D. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to kaltinamasis G. K. grasino nužudyti žmogų, t. y. 2012 m. vasario 26 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodžiais bei demonstruodamas rankoje peilį, grasino nužudyti savo sutuoktinę D. K. ir tokie veiksmai sukėlė realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykių, vykusių 2008 metais nepamena. Šeimoje smurtauja, kai pavartoja alkoholį. Blaivus smurto prieš žmoną nenaudoja. Gal ir galėjo smurtauti 2008 metais. Pas gydytojus žmona lankosi dėl ligos, ne dėl jo sumušimo. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašo žmonos.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios D. K. parodymais. Ji parodė, kad problemos prasideda, kai vyras pavartoja alkoholį, tada jis sužvėrėja. 2008 m. po G. K. prieš ją panaudoto smurto kreipėsi į ekspertinę įstaigą, turėjo nedarbingumo pažymą, nes po akimi buvo kraujosruva, gėdijosi eiti į darbą. 2008 m. vyras ją puolė peiliais, šakutėmis. Ekspertinėje įstaigoje ekspertei pasakojo tiesą, teisingai nurodė visas aplinkybes. Taip pat teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.
Medicinos ekspertės M. K. parodymais. Ji parodė, kad 2008-11-10 specialisto išvadą pateikė ji. D. K. į ekspertinę įstaigą kreipėsi pati. Pati nukentėjusioji pasakojo, kad ją sumušė ir sužalojo girtas sutuoktinis. Nukentėjusioji nurodė, kad kreipėsi į Šilainių polikliniką, todėl dėl išvados surašymo buvo užsakyta asmens sveikatos istorija iš Šilainių poliklinikos. Pagal ten esančius įrašus ji davė išvadą. Išvadoje užrašė viską, ką sakė pati nukentėjusioji.
Iš specialisto išvados Nr. 4150/08(02) (b.l. 31-32, 42) matyti, jog D. K. į Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyrių kreipėsi 2008-11-10 14.20 val., nurodė, jog G. K. 2008-11-07 apie 24 val., 2008-11-08 apie 8 val., būdamas neblaivus peilio rankena sumušė dešinį šoną, kumščiu sumušė rankas, krūtinę, suspardė kojas. Šakute sužalojo rankas. Rankomis smaugė kaklo plote. Buvo praradusi sąmonę. Pykino, vėmė. 2008-11-10 pagalbos kreipėsi į Šilainių polikliniką. D. K. asmens sveikatos istorijoje, gautoje iš Šilainių poliklinikos nurodyta, kad kreipėsi 2008-11-10. Nurodė, kad sumušė girtas vyras. Mušė rankomis į galvą, krūtinę, smaugė. Sumušė rankas. Vėmė su krauju. Negali pasukti galvos. Išvada: lengvas galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės, stuburo, kaklo sumušimas, poodinės kraujosruvos žastuose, dešiniame dilbyje, dešinės menties srityje, kakle, šlaunyse, odos nubrozdinimai dilbiuose, dešinėje plaštakoje. Duomenų, prieštaraujančių tiriamojo nurodytoms traumos aplinkybėms bei nurodytam traumos laikui nėra. Dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo, D. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Iš liudytojos D. K. parodymų (b.l. 19), duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų posėdyje matyti, kad 2008-11-07 G. K. peilio rankena vieną kartą jai sudavė į dešinį šoną, kumščiu vieną kartą trenkė į dešinę ranką, vieną smūgį kumščiu sudavė į krūtinę, spyrė ne mažiau dviejų kartų į dešinę koją, šakute bandė įdurti į dešinę ranką ir perbrėžė delną. 2008-11-08 G. K. ją smaugė. 2000 metais ji taip pat buvo sumušta vyro.
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis G. K. 2008 m. lapkričio mėn., laikotarpiu nuo 7 d. apie 24 val. iki 8 d. apie 8 val., panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį, t. y. žmoną D. K., o būtent: tyčia suduodamas vieną smūgį peilio rankena į dešinį šoną, taip pat suduodamas kumščiu vieną kartą į dešinę ranką, vieną kartą į krūtinę, bei vieną kartą į dešinį skruostą, dėl ko nukentėjusioji galva trenkėsi į sieną, po to įspirdamas ne mažiau dviejų kartų į dešinę koją, šakute perbrėždamas dešinį delną bei rankomis suspausdamas kaklo sritį, tuo nukentėjusiajai padarė lengvą galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės, stuburo, kaklo sumušimą, poodines kraujosruvas žastuose, dešiniame dilbyje, dešinės menties srityje, kakle, šlaunyse, odos nubrozdinimus dilbiuose, dešinėje plaštakoje, kas nukentėjusiajai D. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nors prokuroras prašo pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybę tai, kad kaltinamasis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau be nukentėjusiosios parodymų, kad kaltinamasis tuo metu buvo neblaivus, jokių kitų pakankamų duomenų, leidžiančių teigti, jog įvykio metu G. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nėra, todėl kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamasis G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nieko neprisimena, pas gydytojus žmona lankosi dėl ligos, ne dėl jo sumušimo, todėl kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d.
Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad šeimoje smurtauja, kai pavartoja alkoholį. Blaivus smurto prieš žmoną nenaudoja. 2012-02-26 visą dieną su draugais vartojo alkoholį, vakare grįžo į namus. Tą dieną buvo žmonos gimimo diena, todėl norėjo ją apsikabinti, bet žmonai tai nepatiko. Visko neprisimena, bet peilį gal paėmė norėdamas pavalgyti. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašo žmonos.
Nukentėjusiosios D. K. parodymais. Ji parodė, kad problemos prasideda, kai vyras pavartoją alkoholį, tada jis sužvėrėja. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. 2012-02-26 buvo jos gimimo diena, kurios ji niekada nešvenčia. Vyras tą dieną grįžo apie 22-24 val. Paprašė valgyti. Kai ji pasakė, kad šis jau pavalgęs, G. K. pradėjo sakyti, kad ją ,,užpjaus“, stūmė į sieną. Pasiėmė peilius, žadėjo ją papjauti. Buvo priėjęs visai arti ir užsimojęs peiliu. Ji bijojo, verkė. Po to ėmė ją draskyti, norėjo prievartauti. Pati policijai paskambinti negalėjo, nes bijojo, kad vyras gali išgirsti ir tada įvykdys savo ketinimą, todėl parašė žinutę pažįstamam asmeniui, prašydama pagalbos. Atvažiavusi policija vyrą išsivežė, o jis, grįžęs po dviejų parų, nieko nesakė, elgėsi kaip niekur nieko. Ji jam atleidžia, tik nori, kad smurtautojas būtų iškraustytas iš namų.
Liudytojo E. Ž. parodymais. Jis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kai atvažiavo, G. K. buvo neblaivus, rankoje peilio neturėjo. Peilis buvo rastas virtuvėje. Nukentėjusioji buvo labai stipriai susijaudinusi. G. K. prie jo sakė, kad vis tiek D. K. užmuš.
Iš protokolo-pareiškimo (b.l. 4) matyti, jog D. K. į policiją kreipėsi 2012-02-26 23:20 val., pareiškime nurodė, jog G. K. sudavė ranka jai į nugarą, dešinį petį, stumdė, tampė už plaukų, pasiėmė peilį bei grasino ją nužudyti.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 5-8) matyti, jog iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės nuo stalo paimtas peilis.
Iš daiktų apžiūros protokolo (b.l. 26-27) matyti, jog išimtas peilis apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti.
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 12-14) matyti, kad policijos pareigūnams atvykus pas nukentėjusiąją D. K., nukentėjusioji kalbėjo susijaudinusi, verkdama, bute buvo išmėtyti rūbai. G. K., pristatant į policijos komisariatą, buvo impulsyvus, nervingas.
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2063 (b.l. 46) matyti, jog G. K. 2012-02-27 0.04 val. nustatytos 5,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis G. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodžiais bei demonstruodamas rankoje peilį, grasino nužudyti savo sutuoktinę D. K., dėl ko ši turėjo realų pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti išvykdytas, todėl G. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi teismas nelaiko atsakomybę lengvinančios aplinkybės kaltinamojo prisipažinimo, nes jis neigia esminę faktinę aplinkybę – grasinimą nužudyti paėmus peilį į rankas, teigdamas, jog peilį pasiėmė ketindamas valgyti. Sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas kaltinamajam G. K. bausmes dėl šių nusikalstamų veikų padarymo atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas apysunkis ir vienas nesunkus tyčiniai baigti nusikaltimai, šiomis veikomis pasikėsinta į kito asmens fizinę ir psichinę sveikatą, smūgių skaičių, grasinimų pobūdį (grasinama buvo peiliu). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis yra nukentėjusiosios sutuoktinis, sutuoktinė jam atleido, su juo susitaikė (b.l. 43, 44, 88), neteistas (b.l. 61), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b.l. 62), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 67), dirbantis, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Atsižvelgiant į tai, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. G. K. skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, bausmės dydį parenkant sankcijos ribose.
Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad G. K. teisiamas pirmą kartą, žada gydytis nuo alkoholizmo, sutinka dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė atidėtina, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurios skirtinos atsižvelgiant į tai, kad smurtas buvo naudojamas prieš šeimos narį, kaltinamasis linkęs smurtauti pavartojęs alkoholį, alkoholio vartojimas yra tapęs priklausomybės liga, gydytis nuo alkoholizmo kaltinamasis sutinka. Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gydytis priklausomybės ligą (alkoholizmą).
Paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d. ir 4 d.).
Nors nukentėjusioji D. K. ne kartą išreiškė norą taikytis su kaltinamuoju G. K. ir prašė baudžiamą bylą nutraukti, tačiau pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. BK 38 str. 1 d. nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, į kaltinamojo duotus parodymus teisiamajame posėdyje, teismas mano, kad G. K. pilnai neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ne kartą naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją, todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl nusikalstamos veikos priemonių.
Daiktas – peilis, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas kaip menkavertis (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti 50 (penkiasdešimt) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2012-02-26 iki 2012-02-28 įskaitytinai.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 ir 2 dalis, bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant G. K. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gydytis priklausomybės ligą (alkoholizmą).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą – peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno miesto apylinkės teismą.