Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 41-762 „Dėl tarnybinės nuobaudos K. A. skyrimo“ ir šuo įsakymu pareiškėjui K. A. paskirtą tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Pareiškėjas nurodė, kad yra valstybės tarnautojas, einantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas. 2016 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas gavo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-167/16(3.4.53-PD3), kad yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 41-762 „Dėl tarnybinės nuobaudos K. A. skyrimo“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis, 2016 m. rugsėjo 9 d. gavęs pranešimą apie tai, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. apie 19.30 val., į komunalinių atliekų konteinerį, esantį Žemaitijos g. 1A, Vilniuje, iš automobilio SAAB 95 bagažinės 30-40 metų vyras išmetė statybines atliekas, savo pareigas vykdė galimai aplaidžiai, t. y. nustatęs atliekas išmetusį asmenį, nepradėjo administracinės teisenos ir nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, o 2016 m. rugsėjo 20 d. „Redmine“ užduočių sistemoje šios užduoties įvykdymo rezultato skiltyje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Pareiškėjas su jam paskirta tarnybine nuobauda nesutinka ir nurodė, kad jis neprivalėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Administracinio teisės pažeidimo protokolą būtina surašyti, jei yra neginčijamai nustatyta, kad asmuo padarė nusižengimą. Pareiškėjas, gavęs pranešimą, iš pateiktų nuotraukų galėjo nustatyti ir nustatė tik automobilio SAAB 95 savininką, kuris pripažino tik šiukšlių, bet ne statybinių atliekų išmetimą į mišrių atliekų konteinerį, paaiškino, kad jokių statybinių/remonto darbų neatlieka. Pateiktose nuotraukose nebuvo užfiksuotas statybinių atliekų išmetimo momentas, o pats įvykio liudytojas paliudyti raštu tuo metu atsisakė. Be to, pareiškėjas įspėjo asmenį žodžiu apie tai, kad ateityje statybinių atliekų į konteinerius nemestų. Pareiškėjas mano, kad pagal galimo pažeidimo padarymo medžiagą gautą informaciją išnagrinėjo išsamiai, žodžiu prevenciškai įspėjo asmenį, ir tuo metu neprivalėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tai, jog vėliau skundą ir pranešimą tyręs 2-ojo kontrolės poskyrio vedėjas nusprendė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskirti baudą, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas taip pat privalėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 161-1 straipsnį. Pareiškėjas remiasi Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015 m. lapkričio 23 d. pasitarimo protokolu Nr. 28-499/15 (1.2.13-T1), kur buvo išsakytos mero pastabos dėl departamento darbo. Meras kalbėdamas apie gautus pranešimus iš gyventojų paminėjo, kad reikia suvokti, jog savo nuožiūra administracinę procedūrą reikia pradėti, kai tai yra tikslinga (nagrinėjamu atveju asmuo padarė vienetinį pažeidimą), ir ją nutraukti, kai tai yra tikslinga. Vien tai, kad pareiškėjas „Redmine“ užduočių sistemoje prie šios užduoties įvykdymo rezultato prisegė dokumentą, kuris buvo pasirašytas kito asmens, nėra pakankamas pagrindas taikyti tarnybinę nuobaudą.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento atlikto tyrimo išvadoje Nr. A164-188/16(3.4.53-PD3) (toliau – ir Išvada) buvo nustatyti visi pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Kaip nurodyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą tiek neveikimu, t. y. nustatęs administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo bei netaikė administracinio ar prevencinio pobūdžio priemonių pareiškėjui, tiek ir aktyviais veiksmais, t. y. pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie pažeidimą pranešusiam asmeniui, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vedėjui ir Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėjui. Personalo departamento atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nustatė ir sistemoje „Redmine“ nurodė pažeidimą padariusį asmenį (automobilio savininką), nurodė, jog šis asmuo gailisi, tačiau prie užduoties rezultato prisegė dokumentą, kuris buvo pasirašytas kito asmens. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad asmuo prisipažino atlikęs minėtus veiksmus, kuriais pažeisti Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimu Nr. 1- 1185 reikalavimai, tačiau administracinė teisena šio asmens atžvilgiu nebuvo pradėta. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas nustatė pažeidimą padariusį asmenį, tačiau administracinė atsakomybė minėtam pažeidėjui pritaikyta nebuvo. Išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo aplinkybių tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, nesurinko pakankamai įrodymų, nepareikalavo iš transporto priemonės savininko nurodyti transporto priemonę valdžiusį asmenį. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015 m. lapkričio 23 d. pasitarimo su Saugaus miesto departamentu protokolo Nr. 28-499/15 (1.2.13-T1) atsakovė pažymėjo, kad šie Vilniaus miesto mero išsakyti lūkesčiai jokiu būdu nereiškia ir negali būti suprantami kaip leidimas netirti administracinių teisės pažeidimų ir netaikyti administracinio poveikio priemonių pažeidimus padariusiems asmenims. Tokiais savo veiksmais teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Atsakovė nesutinka, kad pareiškėjo veiksmais šiuo atveju nebuvo padaryta jokios žalos. Valstybės tarnautojo priešingi teisei veiksmai ar neveikimas, šiuo konkrečiu atveju - įvykdyto administracinio teisės pažeidimo nevisapusiškas ištyrimas ir administracinės atsakomybės pažeidimą padariusiam asmeniui netaikymas, ne tik rodo valstybės tarnautojo aplaidumą bei žemina valstybės tarnautojo vardą, bet ir menkina institucijos, kurios vardu pareiškėjas veikė, autoritetą, tokie valstybės tarnautojo veiksmai lemia visuomenės pasitikėjimo institucija praradimą. Dėl šių aplinkybių minėtas aplaidus pareiškėjo pareigų vykdymas negalėjo būti toleruojamas, o paskirta švelniausia įstatymo numatyta tarnybinė nuobauda – pastaba yra visiškai pagrįsta ir proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 41-762 „Dėl tarnybinės nuobaudos K. A. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pripažinus, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), 1 dalies 6 punkto (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) nuostatas ir Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.8, 7.9 ir 7.10 punktus, Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio nuostatų 14 ir 16 punktus, VMSA darbo tvarkos taisyklių 53.1, 53.2, 53.3 ir 53.7 punktus, asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 6.1, 6.5,.6.6, 7.1 ir 7.2 punktų, valstybės tarnautojų etikos taisyklių 6.3 ir 9.3 punktų nuostatas ir konstatavus, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjas teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas formaliai, o jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ). Šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje A62-200/2011).

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis vėliau priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto (ginčijamo įsakymo) motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (pvz., LVAT sprendimas administracinėje bylose Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010). Tai reiškia, kad tikrinant pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimą, teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar komisijos išvadoje nurodytas pareiškėjo tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas iš tikrųjų ir ar jis pagal nurodytas materialinės teisės normas atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą, t. y. ar jis gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau –ir Taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, taip pat siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento atlikto tyrimo išvadoje buvo nustatyti visi pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą tiek neveikimu, t. y. nustatęs administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo bei netaikė administracinio ar prevencinio pobūdžio priemonių, tiek ir aktyviais veiksmais, t. y. pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie pažeidimą pranešusiam asmeniui, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vedėjui ir Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėjui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 40-238 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, kuriuo remiantis poskyrio vyriausiasis specialistas, be kita ko, prižiūri, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų valstybės institucijų ir Savivaldybės priimtų teisės aktų reikalavimų (7.1 p.), atlieka patikrinimus pagal gautus pranešimus, skundus, pareiškimus, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Skyriaus vedėjo ir Poskyrio vedėjo pavedimus (7.2 p.), tiria administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus), vykdo administracinių bylų teiseną (7.7 p.), pagal įgaliojimą surašo pažeidimų (nusižengimų) protokolus (7.8 p.), perduoda gautą informaciją Skyriaus vedėjui, Poskyrio vedėjui, valstybės tarnautojams ir darbuotojams (7.10 p.). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra grindžiama teisėtumo principu, kuris reiškia, kad įstatymo įgaliotos institucijos (pareigūnai) privalo išsiaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, o jį padariusį asmenį patraukti atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, taip pat objektyvumo principu, kuriuo remiantis bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) privalo pilnai ir visapusiškai išaiškinti visas bylos aplinkybes, surinkti ir nešališkai įvertinti visus byloje esančius įrodymus.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte kiekvienam valstybės tarnautojui yra nustatytas reikalavimas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 6.3 punktas numato, kad valstybės tarnautojas privalo elgtis teisėtai ir savo įgaliojimus naudoti nešališkai priimdamas sprendimus, pagal tų pačių taisyklių 9.3 punktą valstybės tarnautojas pareigas privalo atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-05-20 sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklėmis, asmuo, dirbantis Savivaldybėje, privalo sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti valstybės tarnautojo ar darbuotojo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Darbo kodekse, Darbo tvarkos taisyklėse, pareigybės aprašyme bei kituose teisės aktuose (7.1 p.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-17 įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.3 punkte numatyta, jog Administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas.

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas nustatė pažeidimą padariusį asmenį, tačiau administracinė atsakomybė už Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimu Nr. 1- 1185, 38 punkto pažeidimą minėtam pažeidėjui pritaikyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, Personalo departamento atlikto tyrimo išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo aplinkybių tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, nesurinko pakankamai įrodymų, nepareikalavo iš transporto priemonės savininko nurodyti transporto priemonę valdžiusį asmenį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei minėtas pareiškėjo funkcijas bei valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas konstatuotina, kad pareiškėjas neteisėtu neveikimu pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus, t. y. nepradedamas administracinės teisenos pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, pareigybės aprašymo nuostatų, taip pat darbo tvarkos taisyklių reikalavimus.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog valstybes tarnautojai privalo laikytis valstybes ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklės, įpareigoja asmenį, dirbantį Savivaldybėje, vengti piktybinio netiesos sakymo ar kitokio apgaudinėjimo, nevartoti įžeidžiančių žodžių ar gestų (6.5 p.); savo elgesiu, sprendimais ir veiksmais būti pilietinės pozicijos pavyzdžiu (6.6 p.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.7 punkte numatyta pareiga teikti tik teisingą informaciją. Pareiškėjas pasiaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo teigia pranešęs apie paskirtą įspėjimą, tokia pati informacija nurodoma ir elektroniniame laiške Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vedėjui. Tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad priešingai, nei nurodė pareiškėjas, asmuo nebuvo įspėtas dėl administracinio teisės pažeidimo. Tokiais savo veiksmais teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją pareiškėjas pažeidė nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo, Asmenų, dirbančių Savivaldybėje, elgesio taisyklių, taip pat Darbo tvarkos taisyklių nuostatas.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad Vilniaus miesto mero išsakyti lūkesčiai negali būti suprantami kaip leidimas apskritai netirti administracinių teisės pažeidimų ir netaikyti administracinio poveikio priemonių pažeidimus padariusiems asmenims. Kiekvienas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, kuriam yra suteikti įgaliojimai vykdyti administracines procedūras, privalo laiku ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų užkirstas kelias administracinių teises pažeidimų darymui ateityje, o asmenys atgrasomi nuo ketinimų pažeisti teisės aktų nustatytą tvarką. Todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad jis teisėtai nepradėjo administracinio teisės pažeidimo teisenos, nes Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015-11-23 pasitarimo su Saugaus miesto departamentu metu buvo pabrėžta, kad administracinę procedūrą reikia pradėti tada, kai yra tikslinga.

Pareiškėjui, kaip valstybės tarnautojui, yra keliami aukšti profesinės veiklos reikalavimai. Vertinant pareiškėjo veiksmus nagrinėjant pranešimą apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, konstatuotina, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas, nesiėmė visų jo kompetencijai priskirtų veiksmų išsiaiškinti pažeidimą padariusį asmenį, pritaikyti proporcingas ir teisėtas poveikio priemones, taip pat laiku suteikti teisingą, išsamią informaciją apie pažeidimo tyrimo eigą bei rezultatus, todėl tarnybinė atsakomybė pareiškėjui taikyta pagrįstai.

Atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį negalėjo patraukti atsakomybėn, nes įvykio liudytojas atsisakė tai paliudyti. Per teismo posėdį liudytojas V. T. parodė, kad jis neatsisakė paliudyti įvykio aplinkybes.

Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo veiksmus, darytina išvada, kad atsakovė įrodė, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir pagrįstai patraukė jį tarnybinėn atsakomybėn.

VTĮ 29 str. 2 d. nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojui yra skiriama tarnybinė nuobauda, yra apibrėžiamas, kaip „valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės“. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami minėtoje VTĮ nuostatoje, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Taigi akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą. (LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinė byla Nr. A552-2748/2012).

Taigi ginčo atveju, nustačius, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, faktinės bylos aplinkybės vertintinos ir kitais aspektais, sprendžiant klausimą, ar pareiškėjo veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos jam galėjo būti taikoma tokios rūšies nuobauda, ar ši paskirtoji konkreti tarnybinė nuobauda – pastaba pagrįsta ir proporcinga.

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012).

Komisijos išvadoje konstatuota, kad siūlant pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, atsižvelgta į jo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir padarinius, į jo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.

Įvertinus ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, jog tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo už padarytą nusižengimą buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus tarnybinio nusižengimo aplinkybes, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius. Teismas jokių esminių VTĮ, Taisyklių ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Iš esmės sutiktina su atsakovės pozicija, jog aplinkybės, susijusios su tarnybiniu nusižengimu, buvo išnagrinėtos tarnybinio patikrinimo metu ir motyvuotai išdėstytos Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis, todėl pareiškėjo argumentai tuo aspektu, jog nebuvo atliktas objektyvus tyrimas, yra nepagrįsti. Darytina išvada, jog tarnybinis nusižengimas įrodytas, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo Taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nenustatyta.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo K. A. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.