Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Sarpalienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. D., gimęs duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, nevedęs, teistas: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo 2020 m. birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tuo pačiu nuosprendžiu paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metams ir turto konfiskavimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis, žinodamas apie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. vasario 24 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metams, 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 07.39 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,34 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino visiškai bei parodė, kad automobilis „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso motinai V. D., kuri išvykdama į (duomenys neskelbtini) paprašė prižiūrėti jos automobilį, pastatytą prie namų. 2023 m. rugsėjo 2 d. pas jį į svečius atvyko draugė J. S.. Nutarė mamos automobiliu nuvykti iki J. S. namų. Automobilį vairavo J. S., nes jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta vairuoti. J. S. automobilį pastatė prie parduotuvės „Iki“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pas J. S. namuose nuo vakaro iki ryto vartojo alkoholį. Nenorėjo, kad mamos automobilis liktų stovėti prie parduotuvės „Iki“, todėl ryte, tikslaus laiko nepamena, nutarė parvaryti automobilį iki namo, kuriame gyvena J. S.. Nors ir buvo neblaivus, nesijautė girtas, nuėjo prie mamos automobilio, sėdo už vairo ir pajudėjo link (duomenys neskelbtini), namo, kuriame gyvena J. S.. Jam tik išvažiuojant iš automobilio aikštelės, jį sustabdė policijos pareigūnai. Jie patikrino alkotesteriu girtumą, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, antru pūtimu buvo nustatytas 2,34 promilių neblaivumas. Jis iš karto prisipažino, kad vartojo alkoholį. Tai ne pirmas kartas, kai vairuoja išgėręs. 2023 m. vasario 24 d. jis buvo nuteistas už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Teismas jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudė 2 metus vairuoti automobilį, tai jam buvo išaiškinta Probacijos skyriuje ir tikrai žinojo, kad automobilį vairuoti negali. Jis labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, pasižada daugiau niekada nedaryti jokių naujų nusikalstamų veikų. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu.

Be kaltinamojo R. D. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš 2023 m. rugsėjo 3 d. liudytojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog tarnybos metu, 2023 m. rugsėjo 3 d. 07.23 val. patruliuodami nustatytu maršrutu, automobiliu „L1112“ su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 3-ojo vyriausiuoju patruliu M. S., iš Klaipėdos AVPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) pastato, prekybos centro „Iki“ automobilių statymo aikštelėje, iš tamsiai mėlynos spalvos automobilio, markė bei valstybinis numeris nežinomi, sklinda garsi muzika, trukdo ilsėtis. 2023 m. rugsėjo 3 d. 07.37 val. atvykus nurodytu adresu, aikštelėje buvo pastebėtas stovintis mėlynos spalvos automobilis „Mazda 2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su atidarytais langais. Važiuojant link automobilio „Mazda“, jis pradėjo važiuoti. Kilus įtarimui, kad vairuotojas gali būti neblaivus, 07.39 val. ties (duomenys neskelbtini) pastatu automobilis buvo sustabdytas. Nustatyta, kad automobilį vairavo R. D.. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. 07.54 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“ ARKB-0277, patikros sertifikato Nr. 1939028, pirmu pūtimu nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, antru pūtimu 08.09 val. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas. R. D. teigė, kad prieš dešimt minučių gėrė alaus. Su alkotesterio parodymais sutiko, elgėsi ramiai. Automobilis nutemptas į saugojimo aikštelę. Asmuo nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas. Specialiosios priemonės naudotos nebuvo.

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos mieto PK reagavimo skyriaus 3-čiojo poskyrio vyriausiojo patrulio M. S. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad jis nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas J. G..

Iš 2023 m. rugsėjo 3 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad užfiksuota įvykio vieta. Priešais šiaurinę namo sieną, (duomenys neskelbtini) g. dešinėje kelio pusėje stovi mėlynos spalvos automobilis „Mazda 2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį, vizualiai jokių apgadinimų nepastebėta. Automobilio skydelio rodmenys: 286.2 km. Apžiūrint automobilį iš vidaus, po vairuotojo sėdyne matyti tuščia 0,5 l plastikinė alaus taros skarda. Tokios pat dvi taros matomos automobilio gale, viena už vairuotojo sėdynės, kita už keleivio. Už vairuotojo sėdynės taip pat matoma tuščia 0,5 litro talpos plastmasinė stiklinė. Tokia pat stiklinė matoma priekyje priešais keleivio sėdynę. Automobilio daiktadėžėje yra automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentas paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Daiktadėžėje padėti „Calvin Klein“ kvepalai. Daugiau vertingų daiktų automobilyje nepastebėta. Baigus apžiūrą automobilis, nutemptas į saugojimo aikštelę.

Iš 2023 m. spalio 9 d. – 2023 m. spalio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai. Apžiūros protokole užfiksuota, kaip 2023 m. rugsėjo 3 d. policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“ pirmu pūtimu 07.54 val. R. D. nustato 2,44 promilių neblaivumą, o antru pūtimu 08.09 val. – 2,34 promilių neblaivumą. Pareigūnai pildo dokumentus - neblaivumo nustatymo aktą, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą.

Iš 2023 m. rugsėjo 3 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog R. D. 2023 m. rugsėjo 3 d. alkotesteriu „Drager 7510“ ARKB-0277, patikros sertifikato Nr. 1939028, pirmu pūtimu 07.54 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, antru pūtimu 08.09 val. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. D. sutiko ir pasirašė.

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus rašto matyti, kad R. D. į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registrą įtrauktas 2023 m. vasario 27 d., 2023 m. kovo 2 d. jis pasirašytinai išsamiai supažindintas su probacijos ir baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei su galimomis teisinėmis pasekmėmis, nevykdant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Numatoma baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 19 d. Kadangi R. D. sąmoningai, aiškiai žinodamas ir suprasdamas pasekmes, ir piktybiškai nevykdė teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-33686-23 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), tikslinga jį patraukti atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad analogiško automobilio „Mazda“ rinkos vertė su PVM – 2 450 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. D. padarė tuo pačiu metu vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, mieste vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to kai jis teismo baudžiamuoju įsakymu jau buvo nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą arešto bausme, jos vykdymą atidedant, ir jam buvo paskirtas draudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metams, be to, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, kita vertus, prisipažino ir gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vykdo individualią veiklą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriamos BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta už laisvės atėmimą švelnesnė bausmės rūšys – areštai, nustatant artimesnius sankcijos vidurkiui jų dydžius. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos yra padarytos idealiąja sutaptimi, paskiriant atitinkamai griežtesnę iš subendrintinų bausmių, o taip subendrintos bausmės dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintinas trečdaliu. Vėlgi atsižvelgiant į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai R. D. bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad R. D. padarė tokią pačią nusikalstamą veiką būdamas neblaivus ir nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui (vairavo automobilį mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,34 promilių girtumas), jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą artimą vidurkiui terminą.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaip jau minėta, R. D. vairavo automobilį mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,34 promilių girtumas), todėl automobilis „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. D.. Byloje taip pat nėra duomenų, kad V. D. būtų žinoma, jog R. D., naudodamasis automobiliu „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darys nusikaltimus. Taigi konfiskuoti automobilį „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) natūra nėra galimybės, tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. D. išieškotina šio automobilio vertė, kuri nustatoma pagal VŠĮ „Emprekis“ vidutinę rinkos kainą Lietuvoje, t. y. 2 450,00 Eur.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. D. paskirti subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. D. paskirti galutinę 40 parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. D. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, R. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. rugsėjo 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš R. D. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 2 450,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų) sumą.

R. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti R. D., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį Trakų g. 10, Šiauliuose. Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti R. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.