Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės, Stasio Punio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir J. R. ieškinius atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3624,37 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš T. B.. Nurodė, kad dėl autoavarijos metu patirtų sužalojimų jai teko pirkti brangiai kainuojančius vaistus, teko važinėti pas gydytojus. Autoavarijos metu jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl patirtų sužalojimų ji patyrė didelį fizinį skausmą, daug nepatogumų, dvasinius išgyvenimus (b.t. 1, b.l. 60-67).

2009-08-15 mirė atsakovas T. B. (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), b.t. 1, b.l. 235).

2011-06-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009-08-15, turtą paveldėjo valstybė, kuriai atstovauja Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kodas 188728821, Ulonų g. 2, Vilnius (b.t. 2, b.l. 13-24).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, iš valstybės ieškovams priteista suma yra nepagrįstai didelė, ji nustatyta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Iš teismo sprendimo visiškai neaišku kokia tvarka (eile) turėtų būti vykdomas teismo sprendimas, nes dalį turto valdo valstybės patikėtinis Valstybinė mokesčių inspekcija, o kitą dalį Nacionalinė žemės tarnyba, kas iš šių valstybės institucijų turėtų pradėti vykdyti teismo sprendimą. Apelianto nuomone, pardavus paveldėtą turtą, neužtektų ieškovams sumokėti teismo priteistas sumas. CK 5.62 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-06-30 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paveldėtų žemės sklypų”, tik Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, CK 5.62 str. pagrindu, valstybės vardu paveldėjo T. B. priklausiusias 388/1275 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Skunde pabrėžiama, kad minėtos žemės sklypų dalys neperduotos valdyti patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai ir jais ji nesinaudoja (CK 4.49 str. 1 d.). Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, paveldėjusi T. B. turtą, jo neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba iki 2011-09-21 vykusio teismo posėdžio neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie privačius žemės sklypus, apie jų savininkus, apie tai, kad vienas iš jų mirė ir kad jo turtą paveldėjo valstybė, o paveldėjimą tvarkė Valstybinė mokesčių inspekcija. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus, Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos yra susijusios su valstybinės žemės tvarkymu ir administravimu, bet ne privačios žemės tvarkymu ir administravimu. Atsižvelgiant į tai, teismas Nacionalinę žemės tarnybą nagrinėjamoje byloje nepagrįstai įtraukė atsakovu.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, jog atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį ieškovai grindžia tik iš gydymo įstaigų pateiktais dokumentais apie patirtų sužalojimų sunkumą ir jų dydį. Teismo posėdžio metu ieškovas A. R. paaiškino, kad iki autoįvykio jis nedirbo, ligoninėje gulėjo tik 6 dienas, po ligoninės gydėsi ambulatoriškai, tačiau dokumentų apie gydymąsi ambulatoriškai nepateikė, apie pirktus vaistus dokumentai taip pat nepateikti. Po autoįvykio pradėjo dirbti. Ieškovė J. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po autoįvykio patirtus sužalojimus gydėsi ligoninėje, namuose, tačiau netekto darbingumo laipsnis nenustatytas, o netrukus po pasveikimo pradėjo dirbti. Be to, ieškovė nevyko į reabilitacijos įstaigas sveikatos grąžinimo metodų taikymui. Ieškovai daugiau nepateikė jokių kitokių jų prašomą atlyginti neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai netrukus po pasveikimo pradėjo dirbti, darytina išvada, kad ieškovams patirti sužalojimai netrukdo gyventi visavertį gyvenimą, t.y. T. B. neteisėti veiksmai nesukėlė sveikatos ilgalaikių, liekamųjų pasekmių. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovų sužalojimo laipsnis ir sužalojimo padariniai, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nepagrindžia ne tik jų prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio, bet ir teismo sprendimu priteisto neturtinės žalos dydžio. Be to, skunde pabrėžiama, kad ieškovei AB (duomenys neskelbtini) sumokėjo dalį neturtinės žalos, t.y. 3452,80 Lt, dar vieną dalį - 3900 Lt atlygino pats kaltininkas T. B., todėl ieškovei J. R. jau yra atlyginta 7352,80 Lt neturtinės žalos. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė bei neįvertino ir teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Inspekcijos teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba klaidingai nurodo, kad valstybės paveldėtos žemės sklypų dalys jai neperduotos. 2009-08-15 mirė T. B.. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė G. Z. 2011-06-28 Inspekcijai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Todėl minėtas turtas nuosavybės teise perėjo Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise buvo perduotas Inspekcijai. Kadangi palikėjo paveldimą turtą sudarė ne tik pastatai, bet ir žemės sklypai, tai Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 45 punktu, paveldėtas žemės sklypo dalis, nesusietas su statiniais (t.y. 388/1275 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011-06-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paveldėtų žemės sklypų” perdavė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyriui. LR Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 5 p. imperatyviai nustatyta, kad valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba. Inspekcijos nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi Inspekcijos 2011-06-30 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paveldėtų žemės sklypų” privalėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės ir patikėjimo teisės į jai perduotus žemės sklypus įregistravimo. Inspekcijai nėra žinoma, dėl kokių priežasčių Nacionalinė žemės tarnyba neįregistravo nuosavybės į minėtas žemės sklypo dalis Nekilnojamojo turto registre. Taigi šiuo atveju valstybės paveldėtą T. B. turtą valdo tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Inspekcija. Todėl Širvintų rajono apylinkės teismas pagrįstai į bylą atsakovu įtraukė Nacionalinę žemės tarnybą.

Inspekcija sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos argumentais, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį turėjo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Ieškovai nepateikė dokumentų, kuriais būtų galima remtis kaip savo reikalavimų priteisti neturtinę žalą pagrindu. Vien tik ieškovų pateikti iš gydymo įstaigų dokumentai apie patirtų sužalojimų sunkumą ir jų dydį, negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai dėl ieškovų naudai priteistos neturtinės žalos dydžio. Palaiko Nacionalinės žemės tarnybos argumentus, jog iš teismo sprendimo visiškai neaišku, kokia tvarka turi būti vykdomas teismo sprendimas, nes dalį turto patikėjimo teise valdo Inspekcija, o kitą dalį Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybei, atstovaujamai Inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos, palikėjo palikimo priėmimas sukuria tiek teisių ir pareigų, kiek ji yra paveldėjusi turto. Taigi, teismas tokiu sprendimu nepagrįstai priteisė iš valstybės ieškovų naudai tokio turto, kurio ji nėra paveldėjusi. Be to, teismo sprendime pasigendama aiškumo - kokia konkreti institucija, atstovaudama valstybės interesus, kokio dydžio žalą paveldėto turto ribose privalo atlyginti ieškovams. Inspekcijos disponuojamo valstybės paveldėto turto po jo realizavimo gali neužtekti sumokėti ieškovams priteistų sumų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 str. 1 d.), sprendžia, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimas naikintinas dėl CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog civiliniai ieškovai A. R. ir J. R. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008-12-04 pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašė iš T. B. priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (b.t. 1, b.l. 48-52, 60-67). Širvintų rajono apylinkės teismo 2009-05-11 nuosprendžiu T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. T. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise: teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str., T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams A. R., J. R. pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (b.t. 1, b.l. 193-195). 2009-08-15 mirė atsakovas T. B. (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), b.t. 1, b.l. 235). 2011-06-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu T. B. turtą paveldėjo valstybė, kuriai atstovauja Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kodas 188728821, Ulonų g. 2, Vilnius (b.t. 2, b.l. 13-24). Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nutartimi atsakovas T. B. pakeistas jo teisių perėmėju VMI (b.t. 2, b.l. 27). Teismas 2011-07-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją informavo, jog A. R. ir J. R. ieškiniai 2010-01-28 buvo išsiųsti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Širvintų skyriui, bei nurodė, jog atsiliepimą į ieškinių reikalavimus dėl žalos atlyginimo turi teisę pateikti iki parengiamojo teismo posėdžio dienos – 2011-07-27. Kartu su minėtu raštu teismas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai išsiuntė Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nutarties nuorašą, teismo šaukimą civilinėje byloje Nr. 2-4-522/2011 (b.t. 2, b.l. 28). 2011-07-25 Širvintų rajono apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimas į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4-522/2011 (b.t. 2, b.l. 34-35). 2011-07-27 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nustačius, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai buvo pripažinta T. B. teisių perėmėja, Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-07-27 nutartimi atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pakeistas atsakovu Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (b.t. 2, b.l. 74-75). Kaip matyti iš 2011-07-27 parengiamojo teismo posėdžio protokole esančios protokolinės nutarties bei Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-07-27 nutarties, teismas ne tik nutarė pakeisti atsakovą, bet ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM išsiųsti ieškinius, nustatė terminą atsiliepimui į ieškinius pareikšti – iki bylos nagrinėjimo iš esmės (byla teismo posėdyje žodinio proceso tvarka paskirta nagrinėti 2011-09-21 9.00 val.). Minėto parengiamojo posėdžio metu teismas taip pat įpareigojo ieškovus iki 2011 m. rugsėjo mėn. pradžios pateikti patikslintus prašymus dėl neturtinės žalos atlyginimo bei nutarė gautus patikslintus ieškovų prašymus išsiųsti atsakovą valstybę atstovaujančioms Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, nurodyti terminą atsiliepimams pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės (b.t. 2, b.l. 70-72, 74-75). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei vienu iš CPK 117 str. numatytų būdų Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-07-27 nutartis Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM nebuvo įteikta. Be to, Širvintų rajono apylinkės teismas tik 2011-09-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų žemėtvarkos skyrių informavo, jog Širvintų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4-522/2011 pagal J. R. ir A. R. ieškinius dėl žalos atlyginimo, nurodė, jog teismas Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM įtraukė atsakovu, kartu su raštu išsiuntė tik ieškinių nuorašus (b.t. 2, b.l. 79). Atsakovo atstovas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų žemėtvarkos skyrius apeliaciniame skunde nurodo, jog minėtą teismo raštą kartu su teismo šaukimu ir ieškinių nuorašais gavo tik 2011-09-21, t.y. prieš pat teismo posėdį, kuris įvyko 2011-09-21 9.00 val. Ieškovai 2011-09-19 Širvintų rajono apylinkės teisme gautais prašymais patikslino savo civilinius ieškinius - ieškovė J. R. prašė iš atsakovo priteisti 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovas A. R. prašė iš atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šie ieškovų prašymai atsakovo atstovams taip pat nebuvo išsiųsti. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto skundo argumentams, jog dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas šiukščiai pažeidė atsakovo procesines teises, įtvirtintas CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 142 straipsnyje. Akivaizdu, jog atsakovo atstovas teismo posėdžio dieną gavęs aukščiau paminėtą teismo raštą, kuriame jis informuojamas apie jo procesinį statusą civilinėje byloje, neturėjo jokios galimybės susipažinti su ne vienerius metus teisme nagrinėjama byla, tinkamai jai pasiruošti. Teismas kartu nevykdė CPK 142 straipsnio 1 dalies reikalavimo dėl atsiliepimo į pateiktą ieškinį pateikimo – nesuteikė galimybių atsakovo atstovui pareikšti prieštaravimus dėl ieškinių. Atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Atsakovui pateikus atsikirtimus į ieškinį, taip įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įgyvendinant nuostatą, kad sprendžiant ginčą turi būti išklausyta ir kita proceso šalis (audiatur et altera pars), atsakovo reiškiami atsikirtimo į ieškinį argumentai gali būti tiek materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai, t. y. atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, tiek procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai, kai atsakovo argumentais siekiama įrodyti, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio (pvz., ginčas jau yra išspręstas, arba ginčas spręstinas ne teisme, bet arbitraže ir pan.). Atsakovas privalo atsikirtimus į ieškinį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, teisme sprendžiant ieškovų pareikštus reikalavimus bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai. Nuo atitinkamų šalių nurodytų aplinkybių įrodytinumo priklauso ginčo išnagrinėjimo teisme rezultatas. Tuo tarpu šiuo atveju dėl aukščiau nurodytų atsakovo atstovo procesinių teisių suvaržymo taip pat buvo apribota ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teisė surinkti ir pateiki teismui atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Taip pažeistas ir teisės į tinkamą procesą principas.

EŽTT yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., be kitų, Kress prieš Prancūziją [GC], Nr. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). EŽTT pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr. EŽTT sprendimas byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, 1997 m. vasario 18 d. sprendimas, Reports of judgments and decisions 1997-I, § 30).

Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl aukščiau nurodytų esminių proceso teisės pažeidimų galėjo būti netinkamai išspręsta byla, be to padaryti pažeidimai negali būti pašalinami apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl, panaikinus teismo procesinį sprendimą, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas negali vertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo kitais pagrindais, nurodytais atsakovo atstovų apeliaciniuose skunduose, nes, pašalinus proceso teisės normų pažeidimus ir bylą išnagrinėjus iš naujo, priimtame procesiniame sprendime bus įvertinti atsako atstovų argumentai dėl bylos esmės, o tai gali turėti įtakos kitokiam ginčo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.,

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Širvintų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.