- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- eI2-6907-402/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07559-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- E. L.
- Atsakovas
- Valstybinio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.3.5Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui E. L. ir jo atstovei advokatei M. L., atsakovo Valstybinio socilinio draudimo fondo valdybos Vilniau skyriaus atstovėms G. I., J. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su 2024-12-20 skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti 2024-11-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. (18.2E) I-12712; 2) panaikinti 2024-10-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (10.12E) VPE_SP1E-74390; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą iš naujo svarstyti E. L. 2024-08-17 pateiktą prašymą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas (toliau – kompensacija) skyrimo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad jis 2024-08-17 su prašymu dėl kompensacijos skyrimo kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą.
2024-10-08 gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (10.12E)VPE_SP1E-7390, kuriuo atsisakoma skirti kompensaciją. Minėtas sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 62 straipsniu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai), nurodant, kad pareiškėjas neatitinka teisės ją gauti sąlygų, kadangi nedirbo ypatingomis darbo sąlygomis, t. y. nedirbo darbų, nurodytų Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1 ar Nr. 2 (toliau – Sąrašas Nr. 1, Sąrašas Nr. 2).
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su 2024-10-08 sprendimu Nr. (10.12E)VPE_SP1E-7390, skundu prašė panaikinti 2024-10-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (10.12E) VPE_SP1E-74390 ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo 2024-08-17 prašymą dėl kompensacijos skyrimo.
2024-11-26 gautas sprendimas Nr. (18.2E)I-12712, kuriame nurodoma, jog pareiškėjo skundas netenkinamas, kadangi teisė gauti kompensaciją siejama tik su tais darbais ar profesijomis, kurie buvo įtraukti į Sąrašą Nr. 1 ar Sąrašą Nr. 2. Todėl, net jei buvo dirbama kenksmingomis sąlygomis, tačiau pareigos ar profesijos nebuvo įtrauktos į minėtus sąrašus, asmuo negali gauti kompensacijos. Atsakovas nurodė, kad Sąraše Nr. 1 ir Sąraše Nr. 2 nėra įtrauktos tokios pareigybės kaip augalų apsaugos agronomas, trąšų chemikalų sandėlio sandėlininkas.
Motyvuojamoji dalis
Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kompensacija skiriama už ypatingas darbo sąlygas asmenims, dirbusiems požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Sąraše Nr. 1, taip pat kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus Sąraše Nr. 2. Minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog išmokama kompensacija proporcinga dirbtam laikui.
Pareiškėjas teigia, kad 1980-05-02 išduotoje darbo knygelėje, 1981-06-15 kolūkiečio knygelėje, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2024-08-08 pažymoje nurodyta, kad jis nuo 1981-06-26 iki 1982-05-27 ir nuo 1984-06-19 iki 1984-07-02 dirbo Šilalės rajono Upynos apylinkės Iždonų kolūkyje brigadininku ir nuo 1984-07-09 iki 1992-10-01 – Šilalės rajono Laukuvos apylinkės Laukuvos kolūkyje augalų apsaugos agronomu ir sandėlininku.
Augalų apsaugos agronomai ir sandėlininkai savo darbe turėdavo vadovautis 1987 m. TSRS Valstybinio agropromoninio komiteto parengtu cheminių ir biologinių priemonių, skirtų kovai su augalų kenkėjais, ligomis ir piktžolėmis, bei augalų augimo reguliavimo priemonių, kurias leidžiama naudoti žemės ūkyje, sąrašu. Minėto sąrašo pratarmėje (įvade) nurodyta, kad, naudojant chemines ir biologines augalų apsaugos priemones, būtina griežtai laikytis atsargumo reikalavimų, pateiktų „Pesticidų laikymo, transportavimo ir naudojimo žemės ūkyje sanitarijos taisyklėse“ (Maskva, 1974 m.), „Darbų saugos laikant, transportuojant ir naudojant pesticidus žemės ūkyje instrukcijoje“ (Maskva, „Agropromizdat“, 1985 m.). Taip pat nurodyta, kad pesticidai ir kitos chemizavimo priemonės, įtrauktos į Sąrašą, naudojamos ruošti nuodingiems chemikalų mišiniams, skirtiems žemės ūkio augalų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų, pagal Laikinuosius pesticidų ir kitų žemės ūkio chemizavimo priemonių bandymų nuostatus ir jų naudojimo rekomendacijas (Maskva, 1984 m.). Sąrašas yra oficialus dokumentas, nustatantis pagrindinius pesticidų ir kitų leidžiamų naudoti SSRS augalų apsaugos priemonių reglamentus.
Pareiškėjas paaiškina, kad fungicidai buvo naudojami grūdiniams augalams, o beicavimo darbai paprastai prasidėdavo kovo mėnesį. Tam buvo naudojami beico junginiai, sudaryti iš organinių medžiagų, tokių kaip gyvsidabrio junginiai (pvz., granozanas), benzimidazolo dariniai (benlatas, BMK, tektas) ir karbamino rūgšties dariniai (fentiuramas, TMTD). Šie junginiai buvo itin pavojingi, identifikuoti kaip galintys sukelti vėžį. Beicavimo procesas buvo skirtas sėklų ir sodinukų dezinfekavimui prieš sėją – siekiant sunaikinti grybelinių, bakterinių bei virusinių ligų pradus ir apsaugoti jaunus augalus nuo galimų infekcijų. Tačiau tuo metu naudotos beicavimo mašinos buvo nesaugios, darbuotojams nebuvo suteikiamos tinkamos apsaugos priemonės, o po beicavimo darbų nebūdavo sudarytos sąlygos nusiprausti ar persirengti.
Herbicidai buvo naudojami pasėliams purkšti nuo piktžolių. Buvo naudojami tarybiniai herbicidai, kurie susidėdavo iš 2,4-D amino druskos, MCPA, betanalo, bladekso ir kitų medžiagų. Darbai prasidėdavo anksti pavasarį ir baigdavosi tik vėlyvą rudenį.
Insekticidai buvo naudojami kovoti su pasėlių kenkėjais. Buvo naudojami labai pavojingi insekticidai, tokie kaip DDT (Dichloro-Difenil-Trichloroetanas). Tai toksiška, kancerogeninė medžiaga, sukelianti kasos, kepenų vėžį. Remiantis dabartiniais tyrimais, manoma, kad minėta medžiaga gali sukelti ir kitas vėžio rūšis. Potencialus DDT poveikio žmonėms mechanizmas yra endokrininės sistemos suardymas ir genotoksiškumas. DDT taip pat siejamas su diabetais, neurologinėmis problemomis, astmomis bei kitais susirgimais. Šiuo metu šios medžiagos naudojimas itin ribojamas.
Be minėtos medžiagos, kaip insekticidai buvo naudojamos ir kitos, pavyzdžiui: akreksas, aktelikas, amifosas, antio, bazudinas, chlorofosas, cimbušas, DDVF, diloras, flatofosas, gardonas, karbationas, karbofosas, metafosas, metationas, pirimoras, aifosas, sumicidinas, triclometafosas, tiodanas, volatonas. Su šiomis medžiagomis buvo dirbama visą darbo dieną, net vakarais, kai būdavo būtina apsaugoti bičių šeimynas nuo išnaikinimo. Tais pačiais insekticidais būdavo išpurškiami ir grūdų sandėliai, skirti grūdams laikyti, siekiant grūdus apsaugoti nuo pažeidimų.
Pareiškėjas papildomai paaiškina, kad kiekvienas augalų apsaugos agronomas turėjo jam priskirtą chemikalų sandėlį, kurį buvo privaloma prižiūrėti: rūpintis cheminių medžiagų apskaita, užtikrinti, kad nevyktų cheminių medžiagų tarpusavio reakcijos. Vykdant darbus, būtent augalų apsaugos agronomas turėjo paruošti cheminių medžiagų skiedinius pagal 1987 m. Valstybės žemės ūkio komiteto patvirtintą sąrašą, o atlikus purškimo darbus – sutvarkyti, išvalyti ir paruošti tolimesniam naudojimui purkštuvus bei kitą naudotą techniką.
Sąrašo Nr. 1 27–29 puslapiuose nurodoma, kad kenksmingoms darbo sąlygoms priskiriamas darbuotojų, inžinierių, techninių darbuotojų darbas su cheminėmis medžiagomis, aiškiai įvardijant tokias medžiagas ir jų junginius, kaip pesticidai, insektofungicidai, fungicidai, insekticidai, herbicidai, taip pat nurodant kitas pavienes chemines medžiagas ir jų junginius, kurie buvo naudojami augalų apsaugos srityje, t. y. gyvsidabris, trąšos, karbamidas, cinkas, fosfatai, bromas, siera, baris ir jų junginiai ir t. t.
Svarbu tai, kad Sąrašo Nr. 1 29 psl. aiškiai nurodoma, jog šiam skyriui priskiriami ir darbuotojai, dirbantys specialiojoje gamyboje (įskaitant cisternų, talpyklų valymą, specialiosios gamybos bei toksinių medžiagų taros plovimą, remontą ir apdorojimą) ir laboratorijose su cheminėmis specialiosiomis medžiagomis. Taigi, pareiškėjo atliekami veiksmai (cheminių medžiagų maišymas, technikos, skirtos cheminių medžiagų purškimui, maišymui, valymas ir įrenginių paruošimas darbui bei cheminių medžiagų likučių šalinimas iš naudotų įrenginių) patenka į darbo specialiojoje gamyboje apimtį. Pareiškėjas nurodė, kad jam, kaip augalų apsaugos agronomui, o vėliau ir cheminių trąšų sandėlininkui, buvo priskirti tokie darbai, kaip cheminių medžiagų skiedinių paruošimas, purškimo darbų atlikimas, naudotos įrangos – technikos – valymas ir paruošimas tolimesniam naudojimui.
Be to, iš esmės analogiškos nuostatos pakartojamos ir minėto sąrašo 162 psl, kuriame nurodoma, jog chemijos pramonei priskiriami darbininkai ir inžinerijos – technikos darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną cechuose, gamyboje (cechų teisėmis) ir su atskirais anksčiau minėtų gamybos sričių įrenginiais. Papildomai detalizuojama, kad šiai asmenų grupei priskiriami darbuotojai, dirbantys specialiosiose gamybose (įskaitant cisternų, talpyklų valymą, taros, naudotos specialioje gamyboje, ir taros, kurioje buvo laikomos toksinės medžiagos, plovimą, remontą ir apdorojimą), taip pat laboratorijose, kuriose naudojamos cheminės specialiosios medžiagos. Sąrašo Nr. 1 162 psl. taip pat nurodoma, kad chemijos pramonei priskiriami ir darbininkai, meistrai ir vyresnieji meistrai, atliekantys technologinių įrenginių (išskyrus elektros įrenginių, kontrolės, matavimo prietaisų ir ventiliacijos) remontą, profilaktikos darbus ir priežiūrą, komunikacijų, gamybos nuotekų ir tunelių degazaciją minėtoje gamyboje ir cechuose.
Pareiškėjas mano, kad atsakovas 2024-11-13 jo skunde nurodytų aplinkybių ir informacijos apie jo vykdytas darbo funkcijas nevertino. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jis buvo priskirtas chemijos pramonei kaip darbininkas – darbuotojas, dirbęs specialiojoje gamyboje. Jo darbo pobūdis apėmė ne tik tiesioginį darbą su cheminėmis medžiagomis, bet ir darbą, susijusį su talpyklų ir taros valymu, įrenginių bei technikos naudojimu, jų valymu, remontu ir paruošimu tolimesniam naudojimui, pašalinant iš jų likusias chemines medžiagas.
Pažymėjo, kad atsakovo nurodyti motyvai 2024-11-26 sprendime Nr. (18.2E)I-12712 prieštarauja Sąrašo Nr. 1 29 ir 162 psl. pateiktiems išaiškinimams. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas savo veikloje vadovavosi Sąrašu Nr. 1 ir Sąrašu Nr. 2, kurie yra rusų kalba, o, kaip pats atsakovas nurodo, šių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą nėra atliktas. Tikėtina, kad, nesant minėtų sąrašų vertimo į lietuvių kalbą, atsakovas negalėjo tinkamai vertinti jų turinio, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad 2024-10-08 ir 2024-11-26 priimti sprendimai pareiškėjo atžvilgiu yra nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka. Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu visiškai palikė atsiliepimą ir paaiškino, kad kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymo 62 straipsniu. Pagal šio straipsnio nuostatas, teisę gauti kompensaciją turi asmenys, kurie iki 1994-12-31 Pensijų įstatyme nustatytą laiką dirbo darbus kenksmingomis darbo sąlygomis, nurodytus Lietuvoje galiojusiuose Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2. Taigi, teisė gauti kompensaciją siejama tik su tais darbais ar profesijomis, kurie buvo įtraukti į Sąrašus Nr. 1 ar Nr. 2, ir tik tokiomis sąlygomis, kokios buvo taikomos iki 1994-12-31. Jei faktiškai asmens darbo sąlygos buvo kenksmingos, bet jo pareigos ar profesija į Sąrašus Nr. 1 ar Nr. 2 neįtraukti, arba asmuo dirbo kitokiomis sąlygomis, negu nustatyta Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2, kompensacija neskiriama.
Pagal Nuostatų 40 punktą, darbo ypatingomis sąlygomis laikotarpiai įrodomi darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančiomis pažymomis, pažymėjimais, darbdavių, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybės archyvų išduotais remiantis turimais dokumentais, taip pat darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimą iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ar pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais, ir kitais dokumentais.
Remiantis Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2024-08-08 išduota pažyma bei darbo knygelės KT-I Nr. 0338679 įrašais, E. L. 1984-07-09 – 1992-10-01 laikotarpiu dirbo Laukuvos kolūkyje augalų apsaugos agronomu, trąšų chemikalų sandėlio sandėlininku. Šios pareigos Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2 neįvardytos. Teisę gauti kompensacijas pagal Sąrašo Nr. 1 VIII skyrių „Chemijos pramonė“ turi asmenys, dirbę nurodytose gamybose, t. y. išvardytų cheminių medžiagų preparatų, priemonių ir kt. gamyboje, o ne asmenys, savo darbe naudoję išvardytas chemines medžiagas, preparatus, priemones. Byloje esantys dokumentai ir skunde pateiktas augalų apsaugos agronomo darbo pobūdžio aprašymas patvirtina, jog pareiškėjas nedirbo Sąrašo Nr. 1 VIII skyriaus „Chemijos pramonė“ 1 poskyryje išvardytose gamybose, todėl nėra pagrindo skirti kompensaciją pagal Sąrašą Nr. 1.
Pažymėjo, kad ne visi asmenys, dirbę kenksmingomis darbo sąlygomis, turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos pradėtos skirti ir mokėti nuo 1995-01-01, kadangi nuo šios datos įsigaliojęs Pensijų įstatymas panaikino visas iki tol buvusias lengvatas skiriant pensijas, tarp jų – ir galimybę gauti pensiją ankščiau, dar iki sukankant senatvės pensijos amžiui. Būtent tokia galimybe iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo (iki 1995-01-01) galėjo pasinaudoti kenksmingomis sąlygomis dirbę Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nurodytuose sąrašuose nurodyti asmenys. Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2 buvo nustatytas baigtinis gamybos šakų, darbų, profesijų ir pareigų sąrašas, suteikiantis teisę pasinaudoti galimybe išeiti į pensiją ankščiau. Nuo 1995-01-01 asmenims, kurie iki pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimo jau buvo įgiję teisę gauti lengvatinę pensiją (t. y. buvo tuometinių teisės aktų nustatyta tvarka įgiję visą reikalaujamą stažą, dirbdami kenksmingomis sąlygomis), bet dėl amžiaus nespėjo šia teise pasinaudoti, buvo pradėtos skirti ir mokėti kompensacinės išmokos – kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Taigi, teisė gauti kompensaciją siejama tik su tais darbais ar profesijomis, kurie buvo įtraukti į Sąrašus N. 1 ar Nr. 2, ir tik tokiomis sąlygomis, kokios buvo taikomos iki 1995-01-01. Jei faktiškai asmens darbo sąlygos buvo kenksmingos ir dėl to jam buvo teikiamos papildomos socialinės garantijos, bet jo pareigos ar profesija į Sąrašus Nr. 1 ar Nr. 2 neįtraukti, arba asmuo dirbo kitokiomis sąlygomis, negu nustatyta Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2. kompensacija neskiriama.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konstatuotina, kad pareiškėjas, dirbdamas augalų apsaugos agronomu, nedalyvavo cheminių medžiagų, preparatų ar priemonių gamyboje, kaip ji apibrėžta Sąrašo Nr. 1 VIII skyriuje „Chemijos pramonė“ (27–28 psl.). Todėl Vilniaus skyriaus 2024-10-08 sprendimas Nr. (10.12E) VPE-SP1E-74390 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas E. L.“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024-11-26 sprendimas Nr. (18.2E) I-12712, kuriuo patvirtintas minėtas sprendimas, laikytini teisėtais ir pagrįstais.
Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis ginčo laikotarpiu dirbo Šilalės rajono vyriausiuoju agronomu. Jis patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pastarasis dirbo sveikatai kenksmingomis sąlygomis.
Pažymėjo, jog fungicidai buvo naudojami grūdiniams augalams, o beicavimo darbai paprastai prasidėdavo kovo mėnesį. Tam buvo naudojami beico junginiai, sudaryti iš organinių medžiagų, tokių kaip gyvsidabrio junginiai (pvz., granozanas), benzimidazolo dariniai (benlatas, BMK, tektas) ir karbamino rūgšties dariniai (fentiuramas, TMTD). Šie junginiai buvo itin pavojingi, identifikuoti kaip galintys sukelti vėžį. Herbicidai buvo naudojami pasėliams purkšti nuo piktžolių. Buvo naudojami tarybiniai herbicidai, kurie susidėdavo iš 2,4-D amino druskos, MCPA, betanalo, bladekso ir kitų medžiagų. Darbai prasidėdavo anksti pavasarį ir baigdavosi tik vėlyvą rudenį. Insekticidai buvo naudojami kovoti su pasėlių kenkėjais. Buvo naudojami labai pavojingi insekticidai, tokie kaip DDT (Dichloro-Difenil-Trichloroetanas). Tai toksiška, kancerogeninė medžiaga, sukelianti kasos, kepenų vėžį. Buvo naudojamos ir kitos medžiagos.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti 2024-11-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. (18.2E) I-12712; 2) panaikinti 2024-10-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (10.12E) VPE_SP1E-74390; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą iš naujo svarstyti E. L. 2024-08-17 pateiktą prašymą dėl kompensacijos skyrimo.
Byloje kilęs ginčas dėl sprendimų, kuriais atsakovė netenkino pareiškėjo 2024-08-17 prašymo dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo.
Pareiškėjas su skundžiamais sprendimais nesutinka, teigia, kad pagal jo darbo pobūdį ir sąlygas jam turi būti skirta kompensacija už ypatingas drbo sąlygas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pensijų įstatymo 62 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas, teisę gauti kompensaciją turi asmenys, kurie iki 1994-12-31 Pensijų įstatyme nustatytą laiką dirbo darbus kenksmingomis darbo sąlygomis, nurodytus Lietuvoje galiojusiuose Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2. Taigi, teisė gauti kompensaciją siejama tik su tais darbais ar profesijomis, kurie buvo įtraukti į Sąrašus Nr. 1 ar Nr. 2, ir tik tokiomis sąlygomis, kokios buvo taikomos iki 1994-12-31. Jei faktiškai asmens darbo sąlygos buvo kenksmingos, bet jo pareigos ar profesija į Sąrašus Nr. 1 ar Nr. 2 neįtraukti, arba asmuo dirbo kitokiomis sąlygomis, negu nustatyta Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2, kompensacija neskiriama.
Pagal Nuostatų 40 punktą, darbo ypatingomis sąlygomis laikotarpiai įrodomi darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančiomis pažymomis, pažymėjimais, darbdavių, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybės archyvų išduotais remiantis turimais dokumentais, taip pat darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimą iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ar pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais, ir kitais dokumentais.
Administracinės bylos duomenimis, pareiškėjas 2024-08-17 prašymu dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. 2024-10-08 gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (10.12E)VPE_SP1E-7390, kuriuo atsisakoma skirti kompensaciją. Minėtas sprendimas grindžiamas Pensijų įstatymo 62 straipsniu ir Nuostatais, nurodant, kad pareiškėjas neatitinka teisės ją gauti sąlygų, kadangi nedirbo ypatingomis darbo sąlygomis, t. y. nedirbo darbų, nurodytų Sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2.
Pareiškėjas, nesutikdamas su 2024-10-08 sprendimu Nr. (10.12E)VPE_SP1E-7390, skundu prašė panaikinti 2024-10-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (10.12E) VPE_SP1E-74390 ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo 2024-08-17 prašymą dėl kompensacijos skyrimo.
2024-11-26 gautas sprendimas Nr. (18.2E)I-12712, kuriame nurodoma, jog pareiškėjo skundas netenkinamas, kadangi teisė gauti kompensaciją siejama tik su tais darbais ar profesijomis, kurie buvo įtraukti į Sąrašą Nr. 1 ar Sąrašą Nr. 2. Todėl, net jei buvo dirbama kenksmingomis sąlygomis, tačiau pareigos ar profesijos nebuvo įtrauktos į minėtus sąrašus, asmuo negali gauti kompensacijos. Atsakovas nurodė, kad Sąraše Nr. 1 ir Sąraše Nr. 2 nėra įtrauktos tokios pareigybės kaip augalų apsaugos agronomas, trąšų chemikalų sandėlio sandėlininkas.
Byloje pateikta Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2024-08-08 išduota pažyma bei darbo knygelė KT-I Nr. 0338679, kuriose nurodoma, kad pareiškėjas 1984-07-09 – 1992-10-01 laikotarpiu dirbo Laukuvos kolūkyje augalų apsaugos agronomu, trąšų chemikalų sandėlio sandėlininku.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas dirbo kenksmingomis sąlygomis. Kaip jau minėta, vadovaujantis Pensijų įstatymo 62 straipsniu, teisę gauti kompensaciją turi asmenys, kurie iki 1994-12-31 Pensijų įstatyme nustatytą laiką dirbo darbus kenksmingomis darbo sąlygomis, nurodytus Lietuvoje galiojusiuose Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2. Taigi, teisė gauti kompensaciją siejama tik su tais darbais ar profesijomis, kurie buvo įtraukti į Sąrašus Nr. 1 ar Nr. 2, ir tik tokiomis sąlygomis, kokios buvo taikomos iki 1994-12-31. Jei faktiškai asmens darbo sąlygos buvo kenksmingos, bet jo pareigos ar profesija į Sąrašus Nr. 1 ar Nr. 2 neįtraukti, arba asmuo dirbo kitokiomis sąlygomis, negu nustatyta Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2, kompensacija neskiriama.
Šios pareigos Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2 neįvardytos. Teisę gauti kompensacijas pagal Sąrašo Nr. 1 VIII skyrių „Chemijos pramonė“ turi asmenys, dirbę nurodytose gamybose, t. y. išvardytų cheminių medžiagų preparatų, priemonių ir kt. gamyboje, o ne asmenys, savo darbe naudoję išvardytas chemines medžiagas, preparatus, priemones.
Byloje esantys dokumentai ir skunde pateiktas augalų apsaugos agronomo darbo pobūdžio aprašymas patvirtina, jog pareiškėjas nedirbo Sąrašo Nr. 1 VIII skyriaus „Chemijos pramonė“ 1 poskyryje išvardytose gamybose, todėl nėra pagrindo skirti kompensaciją pagal Sąrašą Nr. 1.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, kad ne visi asmenys, dirbę kenksmingomis darbo sąlygomis, turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos pradėtos skirti ir mokėti nuo 1995-01-01, kadangi nuo šios datos įsigaliojęs Pensijų įstatymas panaikino visas iki tol buvusias lengvatas skiriant pensijas, tarp jų – ir galimybę gauti pensiją ankščiau, dar iki sukankant senatvės pensijos amžiui. Būtent tokia galimybe iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo (iki 1995-01-01) galėjo pasinaudoti kenksmingomis sąlygomis dirbę Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nurodytuose sąrašuose nurodyti asmenys. Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2 buvo nustatytas baigtinis gamybos šakų, darbų, profesijų ir pareigų sąrašas, suteikiantis teisę pasinaudoti galimybe išeiti į pensiją ankščiau. Nuo 1995-01-01 asmenims, kurie iki pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimo jau buvo įgiję teisę gauti lengvatinę pensiją (t. y. buvo tuometinių teisės aktų nustatyta tvarka įgiję visą reikalaujamą stažą, dirbdami kenksmingomis sąlygomis), bet dėl amžiaus nespėjo šia teise pasinaudoti, buvo pradėtos skirti ir mokėti kompensacinės išmokos – kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Taigi, teisė gauti kompensaciją siejama tik su tais darbais ar profesijomis, kurie buvo įtraukti į Sąrašus N. 1 ar Nr. 2, ir tik tokiomis sąlygomis, kokios buvo taikomos iki 1995-01-01. Jei faktiškai asmens darbo sąlygos buvo kenksmingos ir dėl to jam buvo teikiamos papildomos socialinės garantijos, bet jo pareigos ar profesija į Sąrašus Nr. 1 ar Nr. 2 neįtraukti, arba asmuo dirbo kitokiomis sąlygomis, negu nustatyta Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2., kompensacija neskiriama.
Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas, dirbdamas augalų apsaugos agronomu, nedirbo cheminių medžiagų, preparatų, priemonių ir kt. gamyboje, išvardytų Sąrašo Nr. 1 VIII skyriuje „Chemijos pramonė“ (27–28 psl.), todėl Vilniaus skyriaus 2024-10-08 sprendimas Nr. (10.12E) VPE-SP1E-74390 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas E. L.“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024-11-26 sprendimas Nr. (18.2E)I-12712 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. (10.12E) VPE_SP1E-74390 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas E. L.“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, yra teisėti ir pagrįsti ir naikinti juos nėra teisinio pagrindo.
Netenkinus pareiškėjo reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, kurie yra pagrindiniai, nėra pagrindo patenkinti išvestinį reikalavimą ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą iš naujo svarstyti pareiškėjo 2024-08-17 pateiktą prašymą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo. Tokiu būdu skundas atmestinas visa apimtimi.
Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti nebuvo, todėl išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.