- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-20-1076/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00008-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Justas Namavičius, Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- E. Z.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. Z. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 19 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ‑ BK) 249 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad A. K., A. O., A. R. ir E. P. atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus 1-ame lokaliniame sektoriuje (toliau – Pataisos namų), dėl savanaudiškų paskatų, pripažįstant kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles (toliau – kriminalinės subkultūros taisyklės) bei jų laikantis, siekiant tarp bausmę atliekančių nuteistųjų įgyti didelę įtaką bei užsitikrinti nuteistųjų lyderių poziciją, taip pat disponuoti nusikalstamu būdu gautomis piniginėmis lėšomis, iš anksto susitarus bendrai daryti labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus (neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas realizuoti nuteistiesiems, prievartauti iš nuteistųjų turtą, žaloti nuteistuosius), nuo 2011 metų pavasario iki 2012 metų pavasario Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ąjame sektoriuje organizavus (įkūrus) nusikalstamą susivienijimą, įtraukus į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą nuteistuosius A. Z., R. P., A. K., S. D., A. L., R. G., R. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), D. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), V. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), D. V., T. M., E. Ž., A. M. (miręs 2013 m. gegužės 12 d.), D. R. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), M. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. G. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), G. Ž., A. G., D. R., Pravieniškių pataisos namų ‑ atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiąjį specialistą E. B., ir jį – E. Z., suburiant juos bendrai nusikalstamai veiklai, nustatant vidinės tvarkos taisykles, galiojančias tiek nusikalstamo susivienijimo dalyviams, tiek ir kitiems Pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nustatant nusikalstamos veiklos kryptis, susivienijimo struktūrą, paskirstant nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis ir nuo įkūrimo iki 2017 metų vidurio A. K., A. O. ir A. R., nuo 2015 metų balandžio ‑ ir A. Z., o nuo 2016 m. lapkričio ir R. P., vadovavus nusikalstamam susivienijimui, E. Z. nuo įkūrimo dėl savanaudiškų paskatų, pripažindamas kriminalinės subkultūros taisykles bei jų laikydamasis, siekdamas tarp bausmę atliekančių nuteistųjų įgyti didelę įtaką bei užsitikrinti nusikalstamo susivienijimo vadovų palankumą, geresnes bausmės atlikimo sąlygas, tapo šio susivienijimo dalyviu ir iki 2012 metų gruodžio dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. E. Z., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su bendrininkais periodiškai dalyvavo Pataisos namuose nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių bei kitų nuteistųjų pasitarimuose, kurių metu nusikalstamo susivienijimo organizatoriai ir dalyviai, propaguodami Pataisos namuose kriminalinės subkultūros taisykles ir jų laikydamiesi, sprendė pagrindinius Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų klausimus, taip pat vykdė nusikalstamo susivienijimo vadovų jam paskirtus vaidmenis ir užduotis, kurių tikslas buvo užtikrinti saugią nusikalstamo susivienijimo veiklą: siekiant užtikrinti susivienijimo vadovų pozicijų išsaugojimą ir susivienijimo tikslų pasiekimą, nuteistųjų kontrolę, saugią susivienijimo dalyvių veiklą, nuolatos palaikė kriminalinės subkultūros taisyklių laikymosi drausmę, baugino šių taisyklių nesilaikančius ar dėl įtakos konkuruojančius nuteistuosius ir taikė fizines bausmes nuteistiesiems. E. Z., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas savo ir nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių naudai, pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstruodamas ir stiprindamas Pataisos namų nuteistųjų lyderių pozicijų išsaugojimą ir nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą bei siekdamas pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę, padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, tai yra dėl savanaudiškų paskatų padarė bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai. Taip E. Z. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje.
2. E. Z. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. K., A. O., A. R., E. P., S. D., A. L., D. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), R. G., D. V., T. M., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų ‑ pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstruodamas ir stiprindamas savo bei nusikalstamo susivienijimo vadovų kaip Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Pataisos namų) nuteistųjų lyderių poziciją bei siekdamas pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovų paskirtas užduotis, padarė bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, o būtent: 2012 m. gegužės mėnesį, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 17 d., A. K., A. O., A. R. ir E. P., turėdami tikslą susidoroti su dėl įtakos Pataisos namuose konkuruojančiais V. G. ir D. B., suplanavo sutrikdyti sveikatą Pataisos namų 1-ojo lokalinio sektoriaus 1-ojo būrio 4-os brigados patalpose gyvenantiems, A. K., A. O., A. R. bei jų vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo dalyvių autoriteto nepaisantiems ir dėl įtakos Pataisos namų nuteistiesiems konkuruojantiems V. G. ir D. B. Tuo tikslu 2012 metų gegužės mėnesį, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 17 d., 2-ojo būrio 1-os brigados patalpose A. K. surengė pasitarimą, kuriame taip pat dalyvavo A. O., E. P., A. L., A. R., R. G., D. P., S. D., D. V., T. M., E. Z., E. Ž. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Pasitarimo dalyviams A. K., pritariant A. O., A. R. ir E. P., nurodė artimiausiu metu stipriai sumušti V. G. bei D. B., kad šie nebegrįžtų gyventi į 1-ojo būrio 4-os brigados patalpas. Tuo tikslu E. P. ir A. R., būdami 1-osios ir 2-osios brigadų vyresniaisiais, nurodė bendrininkams pasigaminti ir brigadų patalpose laikyti fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius, kurie vėliau buvo panaudoti užpuolimo metu. 2012 m. gegužės 17 d. apie 14-15 val. A. K. gavus duomenų, jog V. G. savo brigadoje yra vienas, bei skubiai sušaukus Pataisos namų 2-ojo būrio 1-os brigados patalpose susirinkimą, susirinko jis – E. Z., A. K., E. P., A. L., A. O., A. R., R. G., D. P., S. D., D. V., T. M., E. Ž. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. A. K. susirinkimo metu, pasinaudodamas tuo, jog D. B. nebuvo 1-ojo būrio 4-os brigados patalpose, nurodė bendrininkams nedelsiant stipriai sužaloti V. G., taip pat nurodė užtikrinti, kad užpuolimo metu niekas negalėtų patekti į 1-ojo būrio 4-os brigados patalpas. Vykdydami A. K. nurodymą ir veikdami pagal planą E. Z., A. L., R. G., S. D., D. V., T. M., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, apsiginklavę 2-ojo būrio 1-oje brigadoje laikytais metaliniais strypais bei duriančiai ‑ pjaunančiu įrankiu, perlipę per 2-ojo būrio 1-os brigados langą į kiemą, nubėgo į 1-ojo būrio 4-os brigados patalpas, kai tuo metu, siekdami užsitikrinti sau alibi bei stebėti aplinką, A. K., E. P. ir D. P. išėjo į lauką, o A. R. liko 2-ojo būrio patalpose. E. Z., A. L., R. G., S. D., D. V., T. M., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, įsiveržę į 1-ojo būrio 4-os brigados patalpas, užpuolė lovoje gulintį V. G., atimdami jam galimybę apsiginti ar aktyviai pasipriešinti, t. y. bejėgiškos būklės, mušdami rankomis, kojomis, metaliniais strypais, o D. V. dar ir smūgiuodamas duriančiai – pjaunančiu įrankiu, sudavė daugybinius smūgius V. G. į galvą, kūną ir galūnes: ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais padarė dešinės plaštakos II-o piršto 1-os falangos, atvirą kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos, kairio alkūnkaulio distalinės dalies skeveldrinį, dešinio blauzdikaulio skeveldrinius lūžius, taip pat vienuolika trauminių poveikių padarė durtines-pjautines žaizdas kairiajame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame žaste, blauzdose, taip pat ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarė muštines žaizdas galvoje, minkštųjų audinių kraujosruvą viršugalvyje, taip pat nenustatytu skaičiumi trauminių poveikių padarė odos nubrozdinimus rankose ir kojose, tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajam dideles fizines ir dvasines kančias, padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu jis ‑ nusikalstamo susivienijimo dalyvis E. Z., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. K., A. O., A. R., E. P., A. L., S. D., D. P., R. G., D. V., T. M., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, kankinant ir itin žiauriai nesunkiai sutrikdė sveikatą bejėgiškos būklės V. G.
3. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu E. Z. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta įtariamojo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 rugsėjo 18 d. nutartimi E. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2018 m. spalio 1 d. dėl E. Z. išduotas Europos arešto orderis. E. Z. buvo sulaikytas Vokietijoje ir 2019 m. kovo 19 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi palikta galioti ankstesnė šio teismo nutartis skirta įtariamajam E. Z. kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo nutartimis kaltinamajam E. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.
4. Skundžiama Kauno apygardos 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi kaltinamajam E. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
5. Kaltinamojo E. Z. gynėjas advokatas R. Girdziušas skunde prašo E. Z. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
5.1. Skunde gynėjas teigia, kad nutartyje abstrakčiai išvardinti faktiniai duomenų šaltiniai, kurie esą patvirtina, jog E. Z. galimai įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė sąsajas su kaltinamajame akte nurodytomis nusikalstamomis veikomis, todėl teismas turėjo pagrįsti teiginį, kad byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis įvykdė nusikalstamas veikas. Gynėjas teigia, kad iš nutartyje išvardytų liudytojų V. T. ir R. L. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog E. Z. galėjo įvykdyti kaltinamajame akte minimus nusikaltimus. Apie tai, kad kaltinamasis neturi nieko bendro su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, paliudijo tiek nukentėjusysis, tiek ir kiti teisme parodymus davę liudytojai. Todėl, anot gynėjo, nutarties teiginys, kad baudžiamojoje byloje yra faktinių duomenų, neva rodančių E. Z. sąsajas su kaltinamajame akte jam inkriminuotais nusikaltimais, prieštarauja teisiamajame posėdyje nustatytoms aplinkybėms.
5.2. Be to, pagal kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, E. Z. į nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtrauktas per vienerius metus, t. y. nuo 2011 metų pavasario iki 2012 metų pavasario. Nesunkus V. G. sveikatos sutrikdymas padarytas 2012 m. gegužės 17 d. Neaišku, ar E. Z. tuo laiku jau buvo įtrauktas į nusikalstamo susivienijimo veiklą, ar vis dar vyko įtraukimo procesas. E. Z. 2012 metų gale buvo paleistas iš pataisos namų, o nusikalstamas susivienijimas egzistavo iki 2017 metų vidurio. Įtariamuoju E. Z. buvo pripažintas tik 2018 m. rugsėjo 13 d., dėl kitų asmenų tokie procesiniai sprendimai buvo priimti gerokai anksčiau. Po šešerių metų priimtas nutarimas pripažinti E. Z. įtariamuoju, anot gynėjo, leidžia teigti, kad byloje nėra duomenų apie jo nusikalstamą veiklą. Byloje esantys faktiniai duomenys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad E. Z. pagrįstai kaltinamas įvykdęs labai sunkų nusikaltimą.
5.3. Gynėjo nuomone, tikimybė, jog apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nebus priimtas, itin didelė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog E. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas pervertino kaltinamojo galimybes išvykti į užsienį ir ten pasislėpti. Asmuo turi turėti tokius ryšius, kuriais pasinaudojęs galėtų pasilėpti ir slapstytis. Bylos faktiniai duomenys rodo, jog realiai jis tokių ryšių užsienyje neturi, nes buvo sulaikytas užsienio valstybėje ir perduotas Lietuvai. Šis faktas liudija ir tai, kad jo ryšiai užsienyje apsiriboja Europos Sąjungos valstybėmis, kuriose galioja Europos arešto orderis. Gynėjas nurodo ir tai, jog po bausmės atlikimo E. Z. nebuvo pranešta apie įtarimus, jam nebuvo taikomi apribojimai išvykti iš Lietuvos. Jo išvykimas į užsienį negali būti siejamas su Lietuvoje vykdytais ikiteisminiais tyrimais ir ketinimu pasislėpti nuo teisėsaugos institucijų. Kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pajamų šaltinio, tačiau paskyrus jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, jis galėtų pradėti dirbti. Teismui pateikti duomenys apie tai, kad E. Z. būtų suteiktas darbas. Kaltinamasis išsiskyręs, buvusi sutuoktinė su dukra gyvena užsienyje, tačiau tokios aplinkybės nėra pakankama priežastis laikyti asmenį suimtą. E. Z. palaiko labai glaudžius ryšius su savo motina L. Z. Ji pardavė butą ir 2019 m. lapkričio 28 d. į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įnešė 10 000 eurų kaip įmoką už užstatą. Gynėjo nuomone, užstatas taikomas kartu su kitomis procesinės prievartos priemonėmis būtų pakankama garantija, kad kaltinamasis neišvyktų iš Lietuvos ir nesislapstytų. E. Z. Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, galėtų gyventi motinos bute. Parinkus jam kardomąsias priemones – užstatą, intensyvią priežiūrą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ar namų areštą, policijos pareigūnai kontroliuotų E. Z. elgesį, stebėtų, kad jis neišvyktų iš Lietuvos.
5.4. Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors E. Z. praeityje buvo teistas, taip pat ir už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau tai neleidžia teigti, jog jį reikia laikyti suėmime. Patikimos informacijos, kad E. Z. galėtų padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, byloje nėra. Po paleidimo iš pataisos įstaigos, E. Z. Lietuvoje nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos.
5.5. Gynėjas nurodo, kad ši baudžiamoji byla yra labai didelės apimties, proceso metu būtina apklausti labai daug asmenų, kurių gyvenamosios vietos per ilgą laiko tarpą yra pasikeitusios. Todėl vargu ar galima tikėtis greito proceso. Tuo tarpu kaltu nepripažintas asmuo dėl kardomosios priemonės ‑ suėmimo bus kalinamas pačiomis griežčiausiomis sąlygomis. Anot gynėjo, tokia situacija nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią kiekvienas kaltinamasis turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistas proceso metu, o paleidimui gali būti taikomos sąlygos, garantuojančios, jog jis atvyks į teismą. Tokiomis garantijomis gali būti net kelios procesinės prievartos priemonės, nesusijusios su suėmimu.
6. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo E. Z. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. Z. gynėjo advokato R. Girdziušo skundas atmetamas
7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. G. teisiamajame posėdyje iš viso neigė buvęs sumuštas laisvės atėmimo vietoje, parodė, jog susižalojo nukritęs nuo laiptų, kaltinamojo E. Z. nepažįsta. Nors liudytojų V. T. ir R. L. teisiamajame posėdyje duotose parodymuose nėra duomenų, reikšmingų E. Z. pareikštiems kaltinimams pagrįsti, t. y. liudytojas R. L. neigė, kad E. Z. priklausė nusikalstamam susivienijimui ir sumušė nukentėjusįjį V. G., o liudytojas V. T. nurodė nežinantis, ar E. Z. sumušė V. G., apie tai tik girdėjo, liudytojo žiniomis E. Z. nepriklausė nusikalstamam susivienijimui, tačiau teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojo D. P. parodymuose, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje Nr. G 1511/12(02), taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.
8. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
9. Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam E. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
10. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
12. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. E. Z. kaltinamas padaręs apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus. Kaltinamajam E. Z. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 249 straipsnio 1 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų E. Z. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti tik laisvės atėmimo bausmę, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ‑ tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.
13. E. Z. kaltinamas tuo, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus 1-ame lokaliniame sektoriuje, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei dėl savanaudiškų paskatų padarė bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai. Kaltinamojo E. Z. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų. Pagal pareikštus kaltinimus E. Z. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme buvo aktyvus, jis buvo vykdytojas. E. Z. kelis kartus teistas Lietuvoje ir užsienyje, tame tarpe už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. E. Z. po laisvės atėmimo bausmė atlikimo Lietuvoje (2012 m. pabaiga) buvo tris kartus nuteistas užsienyje taip pat laisvės atėmimo bausmėmis, o būtent, 2014 m. spalio 10 d., 2016 m. spalio 28 d., 2018 m. gegužės 9 d. Nyderlandų Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje už tris kvalifikuotas vagystes. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, paskirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. Z. iki sulaikymo nedirbo, nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio iki sulaikymo neturėjo, jo ankstesnių teistumų pobūdį (tarp kurių kvalifikuotos vagystės), yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių E. Z. pragyvenimo šaltinių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra išsiskyręs, turi dukrą, tačiau ji kartu su kaltinamuoju negyvena, o pagal paties E. Z. paaiškinimus, dukra su buvusia sutuoktine gyvena Anglijoje, kaltinamasis nedirba, Lietuvos Respublikoje neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, gyvena su motina nuomojamame bute. Šių aplinkybių visuma rodo, kad E. Z. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Tai, kad iki sulaikymo E. Z. apie penkis mėnesius gyveno Vokietijoje, ankstesni E. Z. teistumai kitose valstybėse (Nyderlandų Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje) leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių net keliose užsienio valstybėse. Nors kaltinamojo ryšiai užsienyje apsiriboja Europos Sąjungos valstybėmis, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia egzistuojančios rizikos, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis E. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
14. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati E. Z. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus E. Z. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gręsiančią bausmę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą E. Z. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų visuma, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau E. Z. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo E. Z. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti.
Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi kaltinamajam E. Z. pratęstą kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 19 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.