Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-05-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-1992-308/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-11
Bylos Nr.
e2YT-1992-308/2020
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00134-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Pareiškėjas
A. T.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, A. B.
Civilinė byla Nr. e2YT-1992-308/2020Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00134-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.3; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 11 d.Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas

rašytinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“ ir A. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji- A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusios B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Nurodo, kad jos motina B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai turėjo keturis vaikus – ją pareiškėją, brolius A. B., J. B. ir J. B.. Brolis J. B. mirė, būdamas paaugliu (duomenys neskelbtini) metais, vaikų neturėjo. Brolis J. B. mirė (duomenys neskelbtini) metais, vaikų neturėjo.

Jos motina B. B. iki mirties gyveno ir (duomenys neskelbtini) kur deklaravo savo gyvenamąją vietą, tačiau jos nekilnojamasis turtas – žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jos palikimą pradėjusi valdytiji- pareiškėja, nes vienintelė iš jos vaikų ji gyveno palikimo buvimo vietoje. Motinos palikimą priėmusi iš karto po jos mirties pradėdama naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, kitu jai priklausiusiu asmeniniu turtu.

Kai palikėjos vaikams tapo žinoma, kad seneliai iki nacionalizacijos turėjo žemės, iš karto jie kreipęsi į žemės grąžinimą vykdančias institucijas dėl jų valdytos žemės susigrąžinimo. Tam tikslui surinkę reikalingus dokumentus, dalyvavę žemės matavimo ir sklypų ribų ženklinimo procese. Kai grąžintini žemės sklypai buvo paženklinti, pradėję juos prižiūrėti ir tvarkyti. Jie dažnai nuvažiuoja į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūri motinai priklausantį turtą, saugo jį nuo neteisėto trečiųjų asmenų poveikio, rūpinasi jo įdirbimu, atnaujina riboženklius.

Mirus B. B. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė jos palikimą vienu iš priėmimo būdų - faktiniu valdymu. Po motinos mirties jie ne tik rūpinasi jos nekilnojamuoju turtu, bet ir paėmė ir pasidalino jos daiktus – austas lovatieses, pinigines santaupas.

Po palikėjos B. B. mirties per įstatymo nustatytą laikotarpį priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti jos turtą ir rūpindamiesi žemės grąžinimo reikalais. Motinai priklausančiu žemės sklypu, jos asmeniniais daiktais naudojasi ir valdo kaip savo.

Kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti kreipiantis į notarų biurą tiesiogiai, privalu šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teismo keliu. Šį faktą reikia nustatyti paveldėjimo tikslu, įgyvendinant pareiškėjos teises į palikėjos B. B. turtą.

Ji negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant jos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. B. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina mirties liudijimas (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos tėvas K. B. mirė (duomenys neskelbtini)

(mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 32).

Iš pareiškėjos gimimo liudijimo, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pareiškėjos A. T. (iki santuokos B.) tėvai yra K. B. ir B. B. (b.l. 32).

Iš santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjos santuoka su J. T. įregistruota (duomenys neskelbtini)

(b.l. 13).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis mirusiosios B. B., kaip naudotojos, vardu iki šiol yra registruotas turtas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

(b.l. 11, 12).

Iš Varėnos r. 1-ojo notarų biuro 2020-01-29 pažymos Nr. S-2 matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus B. B., paveldėjimo byla biure nevesta (b.l. 6).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos, galiojusios 1967 m. gegužės 13 dienai (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Palikėjui nesurašius testamento, paveldėjimo santykiai atsiranda pagal įstatymą (1964 m. CK 567 str. 2 d.).

Remiantis mirties momentui galiojusio 1964 m. redakcijos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 d. palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 d. nustato, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad B. B. nei oficialaus, nei asmeninio testamento nebuvo sudariusi, o pareiškėja per nustatytą šešių mėnesių terminą po motinos mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, laikytina, kad ji buvo praleidusi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 3 d. nustatytą šešių mėnesių terminą priimti palikimą pagal pareiškimą.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 2 d. šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja nurodė, kad po motinos B. B. mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti turtą – žemės sklypą, asmeninius motinos daiktus (CPK 186 str. 1 d.). Pareiškėja visu turtu naudojosi, tačiau per 6 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.). Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos valstybės naudai priteistina 5,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 567,571,573,587 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš pareiškėjos A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)valstybės naudai 5,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Kęstutis LukošiūnasValstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas (duomenys neskelbtini) 72900 AB „Citadele“ bankas (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas (duomenys neskelbtini) 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas (duomenys neskelbtini) 21400 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank“, AB (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas