Utenos apylinkės teismo sprendimas

2024-02-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-1120-1005/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-27
Bylos Nr.
e2YT-1120-1005/2024
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00143-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“
Suinteresuotas asmuo
Molėtų rajono savivaldybė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1120-1005/2024Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00143-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 27 d.Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Molėtų rajono savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, prašo teismo daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui ir su juo sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VĮ Turto bankas gavo Molėtų rajono savivaldybės administracijos pranešimą, kuriuo buvo informuojama apie nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos ir prašoma šį turtą perimti. VĮ „Turto bankas“ nustatė, kad 1967 m. statybos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodytas butas, kadastro duomenys buvo nustatyti 1992 m. rugpjūčio 28 d. ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenys apie šiame name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimą ar perleidimą gauti nebuvo. Molėtų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad minėtas butas nebuvo perduotas savivaldybės nuosavybėn.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu 1964 m. CK 95, 97, 98 ir 99 straipsniai buvo pakeisti, taip pat kodeksas papildytas 95(1) ir 98(2) straipsniais. Šiuose straipsniuose buvo įtvirtinta antra viešosios nuosavybės teisės forma – savivaldybių nuosavybė. 1964 m. CK 98 (2) straipsnyje buvo nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn turtas priskiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, jog jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000).

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka arba jos perdavimą savivaldybės nuosavybėn. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, jog butas praeityje buvo įregistruotas fizinio asmens vardu.

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, todėl pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įregistruoti šį nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas