Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovė, ir Agentūra) 2024 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (30-2)-A4E-8343 „Dėl A. Š. planuojamos ūkinės veiklos – (duomenys neskelbtini) (Šiaulių r. sav.) smėlio telkinio išteklių kasybos – atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti UAB „Grota“ parengtą pareiškėjo A. Š. planuojamos ūkinės veiklos (duomenys neskelbtini) (Šiaulių r. sav.) smėlio telkinio išteklių kasybos informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo; panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 21RE4-134 (AG4-114/20-2024); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2024 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (30-2)-A4E-8343 „Dėl A. Š. planuojamos ūkinės veiklos – (duomenys neskelbtini) (Šiaulių r. sav.) smėlio telkinio išteklių kasybos – atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų“ (toliau – Sprendimas) nusprendė, kad įvertinus Lietuvos geologijos tarnybos ir Miškų tarnybos raštuose pateiktą informaciją Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje yra galimybė vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą ne miško žemėje, todėl miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijai formuoti ir naudoti pareiškėjo A. Š. planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje neatitinka Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto išimtinio atvejo, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis – naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčui aktualus (duomenys neskelbtini) karjeras yra šalia Šiaulių miesto ribos bei tiesiogiai ribojasi su Šiaulių miesto riba. Šalia šio karjero yra vienas jau uždarytas karjeras, kurio medžiaga buvo panaudota kelio Šiauliai – Radviliškis statybai, šis kelias yra šalia buvusio karjero. Šalia yra kitas veikiantis karjeras – (duomenys neskelbtini) – kurio medžiaga (smėlis) jau beveik išnaudota. (duomenys neskelbtini) karjeras yra įsikūręs buvusioje tarybinės armijos teritorijoje, ši teritorija buvo užstatyta pastatais, todėl yra likę pastatų liekanų (pamatai). Buvusioje karinėje teritorijoje tarp pastatų augo krūmai ir nedidelis kiekis medžių – drebulės, pušys, liepos, klevai. Didesnė dalis apaugusi krūmais, teritorija nevalyta po karinio objekto. Todėl miškų ūkio paskirtis nėra ir tikslinga, nes šiuo metu ten auga labai nedidelis kiekis medžių. Dabartiniu metu yra išpirktos žemės iš jų savininkų Šiaulių miesto Šiauriniam aplinkkeliui, kuris yra suprojektuotas bei turi būti įrengtas artimiausiu metu. (duomenys neskelbtini) smėlio telkinys yra 1 - 5 km atstumu nuo šių objektų: 1) Šiaulių karinio – civilinio oro uosto; 2) Laisvos ekonominės zonos, kurios urbanizavimo plotas yra virš 150 ha; 3) Šiaulių miesto industrinio parko, kurio plotas apie 30 ha, jo šiuo metu jau urbanizuota apie 60 proc. Visuose išvardintuose objektuose nuolat vykdomi statybos bei infrastruktūros vystymo darbai, o jo atlikimui reikalingas smėlis. Jis (smėlis) reikalingas ir Šiaulių miesto atitinkamiems poreikiams tenkinti. Tuo tarpu kiti veikiantys smėlio karjerai ir rezervuoti nuo Šiaulių miesto yra nutolę 20 – 30 km, todėl, akivaizdu, jog iš ten gabenant statybinę medžiagą į Šiaulių miestą reikės deginti kurą, kas gerokai didins ir aplinkos taršą, o ir regioninių kelių apkrova bus žymiai didesnė. Išvardintos aplinkybės įrodo, kad šalia Šiaulių miesto esantis naujas (būsimas) karjeras šias problemas išspręstų. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad su planuojamos ūkinės veiklos besiribojančiame karjere analogiška veikla buvo leista, o (duomenys neskelbtini) telkinio atžvilgiu, pažeidžiant principą, kad subjektai yra lygūs ir vienodomis sąlygomis turi vienodas teises, nuspręsta, jog planuojama ūkinė veikla neleistina (draustina).

Nepagrįstai Sprendime ir Komisijos sprendime taikyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalis, kuri nustato, kad kai planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje tokia veikla, kurią planuoja pareiškėjas, nėra absoliučiai uždrausta – ji galima, esant atitinkamoms sąlygoms (nagrinėjamu atveju – išpildant Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą atvejį). O pirmiau minėta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo norma taikytina tik tuo atveju, kada planuojama ūkinė veikla absoliučiai uždrausta atitinkamoje teritorijoje.

Nesutinka su Sprendime ir Komisijos sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamas individualus ginčo atvejis neatitinka Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, kur nustatyta, jog Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Lietuvos geologijos tarnybos 2024 m. birželio 7 d. rašte Nr. (7)-1-7-2594 „Dėl informacijos pateikimo“ yra išvardijami Šiaulių rajono savivaldybės smėlio ir žvyro telkiniai ar jų dalys, dėl kurių neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius, tačiau jokiu aspektu nėra analizuojamos svarbios ir teisiškai reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui aplinkybės, nurodytos pareiškėjo skunde – naudingųjų iškasenų poreikis konkretiems realiems objektams bei atstumai tarp telkinio „(duomenys neskelbtini)“, kitų šiame rašte išvardintų telkinių ir tų konkrečių realių objektų, kuriems reikalinga (bus reikalinga) naudoti naudingas iškasenas. (duomenys neskelbtini) telkinys yra tik 800 m. iki Šiaulių miesto ribos, kai tuo tarpu kitų Lietuvos geologijos tarnybos rašte išvardintų telkinių atstumai yra daug kartų didesni: nuo telkinio „Dzidai“ atstumas iki Šiaulių miesto ribos – 20 km.; telkinio Ketūnai (sklypai) atstumas iki Šiaulių miesto ribos – 30 km.; telkinio „Mažeikiai“ atstumas iki Šiaulių miesto ribos – 80 km; telkinio „Šilkalnis“ atstumas iki Šiaulių miesto ribos – 35 km.; telkinio „Gervėnai“ atstumas iki Šiaulių miesto ribos – 20 km; telkinio „Gilvyčiai“ atstumas iki Šiaulių miesto ribos – 25 km; telkinio „Smilgiai“ atstumas iki Šiaulių miesto ribos – 17 km; kito telkinio „Šilkalnis“ atstumas iki Šiaulių miesto ribos – 37 km. Nei Sprendime, nei Komisijos sprendime pareiškėjo argumentai dėl pirmiau išvardintų telkinių atstumų iki Šiaulių miesto ribos niekaip neaptarti bei dėl jų nieko nepasisakyta, šis svarbus aspektas niekaip neanalizuotas, nors, nekelia abejonių, jog gabenant naudingas iškasenas į Šiaulių miestą reikės deginti kurą, tai didins aplinkos taršą, o regioninių kelių apkrova bus gerokai didesnė, kas lems ir gerokai didesnes išlaidas kelių remontui (o šis taip pat lems didesnę aplinkos taršą).

Pažymėjo, kad Valstybinė miškų tarnyba 2024 m. birželio 20 d. rašte Nr. R2-2529 „Dėl tarnybinės pagalbos (duomenys neskelbtini) smėlio telkinys, Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakydama į atsakovo 2024 m. birželio 6 d. prašymą Nr. (30-2)-A4E-7232 informuoja, jog susipažino su UAB „Grota“ parengta A. Š. planuojamos ūkinės veiklos – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių kasybos informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo ir pastabų neturi. Taigi Miškų tarnyba nepateikė išvados, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla konkrečioje teritorijoje absoliučiai nėra galima, o, priešingai, pastabų neturėjo.

Nurodė, kad naudingųjų iškasenų plotų Lietuvoje yra ženkliai mažiau nei miškų, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas naudingųjų iškasenų eksploatavimui, o ne miško išsaugojimui, kadangi jį visada galima atsodinti, o naudingųjų iškasenų neįmanoma atkurti. Tuo labiau, kaip šiuo individualiu ginčo atveju, kai teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, auga nedidelis kiekis medžių, o Šiaulių rajono savivaldybės administracijos rašte „Dėl žemės paskirties ir būdo nekeitimo“ nurodyta, jog žemės sklypai, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), patenka į Šiaulių rajono teritorijos bendrajame plane (TPDR Nr. 00088133) nustatytą urbanizuojamos pramonės teritorijos U_PS_F funkcinę zoną. Minėtoje funkcinėje zonoje nustatyta, kad rekomenduojama urbanizuojamų pramonės teritorijų funkcines zonas (ar jų dalis) vystyti parengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, siekiant identifikuoti konkretesnį galimą pramonės teritorijų vystymą, šioms teritorijoms reikalingas susisiekimo komunikacijas, inžinerinę infrastruktūrą – atitinkamai paruošiant aplinką investicijų pritraukimui. Pažymima, kad U_PS_F funkcinėje zonoje taikomame reglamente „d“ nurodyta, kad tuo atveju, jei miškų ūkio paskirties žemėje, vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsniu, atliekamas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, gali būti nustatoma 11 straipsnio išimties objektui atitinkama žemės naudojimo paskirtis bei būdas.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata vartojama sąvoka – galimybė iškasenas eksploatuoti ne miško žemėje – neturėtų būti suprantama ir kaip hipotetinė, o aiškintina kaip iš tikrųjų reali galimybė, kuri atitinka visus tokiai veiklai taikomus reikalavimus, įskaitant visą įmanomą gamtos apsaugą nuo teršimo ar tokio teršimo visišką minimizavimą. Tiek iš Sprendimo, tiek iš Komisijos sprendimo neįmanoma suprasti, kodėl pareiškėjas yra neteisus, jog (duomenys neskelbtini) karjeras būtent ir yra tas individualus atvejis, atitinkantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą atvejį, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, o tai reiškia motyvavimo trūkumą tiek Sprendime, tiek Komisijos sprendime, kas sudaro savarankišką šių procesinių sprendimų nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindą.

Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) teritorija (4 ha) patenka į keturis miškų ūkio paskirties žemės sklypus (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančius PŪV organizatoriui ir kitiems privatiems fiziniams asmenims (toliau – ginčo sklypai), bendras miško žemės plotas šiuose žemės sklypuose yra 3,94 ha. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypų naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai. Miškų ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas yra ūkinių miškų sklypai, galima vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su miškų atkūrimu, priežiūra, apsauga ir racionaliu miškų išteklių panaudojimu. PŪV teritorija neatitinka Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos išimties, todėl Pareiškėjo PŪV atitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. kol nėra įgyvendinta Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlyga, tokia ūkinė veikla, t. y. naudingųjų iškasenų gavyba miškų ūkio paskirties žemėje, yra uždrausta įstatymais.

Agentūra, įgyvendindama koordinuojančios institucijos dėl atrankos dėl PAV vertinimo ir PAV procesus bei siekdama išsiaiškinti ar PŪV teritorijai gali būti taikoma išimtis numatyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kreipėsi tarnybinės pagalbos į Lietuvos geologijos tarnybą (toliau – LGT) ir Valstybinę miškų tarnybą (toliau – VMT). LGT 2024-06-07 raštu pateikta informacija patvirtina, jog Savivaldybės teritorijoje yra detaliai išžvalgytų smėlio kasybos telkinių, esančių ne miškų ūkio paskirties žemėje (kodai 1983 - 1986, 1988), kuriems neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius. VMT 2024-06-20 raštu paaiškino, jog miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas jei nėra galimybės iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje. Vertinant Agentūros sprendimo teisėtumą, Šiaulių rajono savivaldybės 2024-05-14 raštas Nr. SG-645(3.3E) ir 2024-06-13 raštas Nr. SG- 791(3.3E), kuriuose pasisakoma apie šiuo metu rengiamo Šiaulių savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koregavimo sprendimus, neturi teisinės reikšmės, nes juose pateikta informacija nepaneigia Agentūros nustatytų aplinkybių bei Agentūros sprendime pateiktos išvados apie galimybes kituose žemės sklypuose, ne miško žemėje vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą.

Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo vertinimas ir ketinimas eksploatuoti telkinį, esantį arčiau Šiaulių miesto, negali būti laikomas viršesniu už galiojančius įstatyminius reikalavimus ir reguliavimą, nustatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose. PŪV veikla privalo atitikti teisės aktų nuostatas ir būti vykdoma laikantis visų aplinkosaugos, teritorijų planavimo ir kitų susijusių teisės aktų reikalavimų.

Tretieji suinteresuoti asmenys D. U., E. S., G. Š., T. G. P. atsiliepimų į skundą nepateikė.

Pareiškėjo A. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2024 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. (30-2)-A4E-8343 „Dėl A. Š. planuojamos ūkinės veiklos – (duomenys neskelbtini) (Šiaulių r. sav.) smėlio telkinio išteklių kasybos – atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Agentūra, išnagrinėjusi UAB ,,Grota“ parengtuose pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos – (duomenys neskelbtini) (Šiaulių r. sav.) smėlio telkinio išteklių kasybos Šiaulių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose pateiktus faktinius duomenis, 2024 m. liepos 5 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog įvertinus Geologijos tarnybos ir Valstybinės miškų tarnybos raštuose pateiktą informaciją, nustatė, kad Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje yra galimybė vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą ne miško žemėje, todėl miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijai formuoti ir naudoti PŪV teritorijoje neatitinka Miškų įstatymo 11 straipsnio l dalies 4 punkte nustatytų išimtinių atvejų ir nėra leidžiamas, planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo negali būti atliekama, kadangi planuojama ūkinė veikla yra uždrausta įstatymais (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, toliau – SŽNSĮ).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – PŪVPAVĮ), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – procesas, kuris apima: 1) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, parengimą; 2) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktos informacijos, pagal kurią nustatoma, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, konsultacijas su poveikio aplinkai vertinimo subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados priėmimą ir jos viešinimą. Pagal PŪVPAVĮ 6 straipsnio 2 dalį, atsakingoji institucija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, koordinuojanti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, priimanti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas) nagrinėja planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą informaciją, pagal kurią nustatoma, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – atrankos informacija), poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo ir priima atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, nagrinėja, vertina ir tvirtina poveikio aplinkai vertinimo programas, nagrinėja ir vertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas (toliau – ataskaita), priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, informuoja visuomenę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ 2 punktu įgaliojo Agentūrą vykdyti PŪVPAV įstatymo nustatytas atsakingos institucijos funkcijas.

Nagrinėjamu atveju Agentūra, išnagrinėjusi atrankos informaciją, nustatė, jog PŪV teritorija (4 ha) patenka į keturis miškų ūkio paskirties žemės sklypus (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančius PŪV organizatoriui ir kitiems privatiems fiziniams asmenims), kuriuose 3,94 ha ploto sudaro miško žemė. Šias aplinkybes pagrindžia VĮ Registrų centro 2007-12-10, 2007-12-11, 2007-12-13 pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2022-11-16 NTR duomenų bazės išrašas, kuriuose nurodyta, jog keturi žemės sklypai yra miško ūkio paskirties, jų naudojimo būdas - ūkinių miškų sklypai. Bendras keturiuose žemės sklypuose esančios miško žemės plotas yra 3,94 ha.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad miško žemėje draudžiama paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus. Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nustatyta išimtinė sąlyga, kada Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis – naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kurių apsaugos, racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (žr. Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimus). Pagrindinis su miškais susijusius, inter alia (be kita ko) teritorijų priskyrimo miškams, jų inventorizacijos ir miškų apskaitos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Miškų įstatymas. Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms (Miškų įstatymo 1 str. 1 d.). Miškų įstatyme yra apibrėžtos miško ir miško žemės sąvokos bei nustatytos išimtys, kas nelaikoma mišku, taip pat įtvirtintos esminės nuostatos dėl valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos.

Miškų įstatyme yra įtvirtinti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, kuriuos atitinkanti teritorija pripažįstama mišku, tai – minimalus medžiais (neišskiriant savaiminukų) apaugusios žemės plotas, medžių skalsumas (tankumas) šioje teritorijoje ir jų aukštis brandos amžiuje, taip pat įstatymų leidėjo nustatytos konkrečios išimtys, kas nelaikoma mišku. Tam tikros teritorijos pripažinimas mišku lemia šios (mišku apaugusios) žemės priskyrimą miško žemei, taigi ir miško žemės teisinio režimo taikymą, inter alia miško apsaugą reglamentuojančių teisės normų taikymą tokiai teritorijai su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, įskaitant miško žemėje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą ir draudimą paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus (Miškų įstatymo 101 str., 11 str.; Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. 2 p.).

Valstybinė miškų tarnyba 2024 m. birželio 20 d. raštu Nr. R2-2529 informavo Agentūrą, kad „susipažinome su UAB „Grota“ parengta A. Š. planuojamos ūkinės veiklos – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) smėlio telkimo išteklių kasybos informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo. Valstybinė miškų tarnyba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai pastabų neturi. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas jei nėra galimybės iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje“. Lietuvos geologijos tarnyba, atsakydama į Agentūros paklausimą dėl informacijos suteikimo, nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje yra 6 detaliai išžvalgyti šiuo metu nenaudojami smėlio telkiniai. Be to, naudojamame Mažeikių žvyro telkinyje yra dalis ploto, esančio ne miške ir jam neišduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi aukščiau nurodytais teisės aktais, nusprendė, kad Šiaulių rajono savivaldybėje esant galimybei vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą ne miško žemėje, pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo negali būti atliekama. Pažymėtina, kad privaloma išimtinė sąlyga – nėra galimybės vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą ne miško žemėje – yra imperatyvi, atsakovei privaloma, todėl Agentūra neturėtų teisės priimti kitokio sprendimo. Šiuo atveju nereikšmingas pareiškėjo argumentas, kad ginčui aktualus (duomenys neskelbtini) karjeras yra šalia Šiaulių miesto ribos bei tiesiogiai ribojasi su Šiaulių miesto riba, kadangi įstatymai nenumato pareigos vertinti ekonominio suinteresuoto asmens aspekto. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad ginčo žemėje miškų ūkio paskirtis nėra tikslinga, nes šiuo metu ten auga labai nedidelis kiekis medžių ar kad šiuo metu rengiami savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koregavimo sprendiniai. Šie argumentai nepaneigia Agentūros nustatytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo taikyti Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą išimtį dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Nors pareiškėjas nurodo, kad Agentūros Sprendimas nemotyvuotas, tačiau teismas vertina, kad jame aiškiai nurodytos teisės normos, kuriomis atsakovė remiasi, aptartos nustatytos faktinės aplinkybės, kitų institucijų pateikta informacija, pateiktas motyvuotas sprendimas.

Teismas konstatuoja, kad atsakovė tinkamai įgyvendino pareiškėjo atrankos informacijos vertinimo procedūrą, atsižvelgdama į aktualų teisinį reglamentavimą bei reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą Sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose įtvirtintus reikalavimus, įpareigojančius viešojo administravimo subjektą administraciniame sprendime nurodyti priimamo sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės bei motyvus. Aplinkos apsaugos agentūros 2024 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. (30-2)-A4E-8343 „Dėl A. Š. planuojamos ūkinės veiklos – (duomenys neskelbtini) (Šiaulių r. sav.) smėlio telkinio išteklių kasybos – atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti UAB „Grota“ parengtą pareiškėjo A. Š. planuojamos ūkinės veiklos (duomenys neskelbtini) (Šiaulių r. sav.) smėlio telkinio išteklių kasybos informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo ir panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 21RE4-134 (AG4-114/20-2024) yra išvestiniai iš reikalavimo dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo, todėl konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniai skundo reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkintinas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.