Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. P. (E. P.) gynėjo Igorio Manzurovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo E. P. gynėjo prašymas išversti į (duomenys neskelbtini) kalbą pranešimus apie įtarimą ir kaltinamąjį aktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, E. P. (E. P.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį.

2. Kaltinamojo E. P. gynėjas I. Manzurovas 2022 m. sausio 4 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriame nurodė, kad jo ginamajam pateikti pranešimai apie įtarimą ir kaltinamasis aktas nėra išversti į (duomenys neskelbtini) kalbą, todėl jo ginamasis negali pasinaudoti efektyvia gynyba teisme. Tokį prašymą gynėjas pakartojo ir 2022 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje, Vilniaus apygardos teismas protokoline nutartimi atmetė kaltinamojo E. P. gynėjo prašymą dėl kaltinamojo akto vertimo į (duomenys neskelbtini) kalbą. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo užtikrintas rusų kalbos vertėjo dalyvavimas, klausimas, kad jis nesuprastų pareikšto įtarimo turinio, nebuvo keliamas, teismui taip pat nekilo abejonių, kad kaltinamasis E. P. supranta rusų kalbą.

3. Kaltinamojo E. P. gynėjas pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pateikti jo ginamajam prašymų apie įtarimą ir kaltinamojo akto vertimus į (duomenys neskelbtini) kalbą, nes jo ginamasis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis ir supranta tik (duomenys neskelbtini) kalbą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. gynėjo I. Manzurovo skundas iš dalies tenkinamas.

7. Kaltinamojo E. P. gynėjo advokato I. Manzurovo skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo E. P. gynėjo prašymas išversti į (duomenys neskelbtini) kalbą pranešimus apie įtarimą ir kaltinamąjį aktą, iš dalies tenkinamas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

8. BPK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas per įmanomai trumpiausią laiką privalo nustatyti, ar baudžiamojo proceso dalyvis moka lietuvių kalbą ir ar tam, kad jis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, jam baudžiamojo proceso metu būtina naudotis vertėjo paslaugomis. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teismo pareiga nustatyti, ar įtariamieji arba kaltinamieji kalba baudžiamojo proceso kalba ir ją supranta, taip pat ar jiems reikalingas vertimas, jei nustato, kad reikalingas vertimas – valstybės institucijų pareiga nustatyti, į kokią kalbą turi būti užtikrintas vertimas, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teise į gynybą. Tokiu būdu užtikrinamos kaltinamojo (įtariamojo) teisės, numatytos BPK 44 straipsnyje. Teisinis reglamentavimas nereikalauja, kad visais atvejais būtų užtikrintas vertimas į gimtąją kalbą, tačiau būtina įsitikinti, ar kitą užsienio kalbą įtariamasis ar kaltinamasis pakankamai moka ir supranta bei vertimas į šią kalbą nepažeis jo teisių. BPK 8 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojančioje teisę gauti vertimą raštu, įtvirtinta, kad bylos dokumentai, kurie įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti raštu išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Taip pat numatyta, kad minėti asmenys turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų svarbių bylos dokumentų, su kuriais jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Šioje dalyje įtvirtinta ir speciali dėl tokių prašymų priimtų procesinių sprendimų apskundimo tvarka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tokia tvarka turi būti taikoma ir tuomet, kai prašymas teikiamas ir dėl procesinių dokumentų, kurie nurodyti BPK 8 straipsnio 5 dalies pirmame sakinyje. Nepriklausomai nuo to, ar dėl tokio prašymo teismas priima protokolinę, ar rašytinę nutartį, tokia nutartis yra skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka. Todėl nesutiktina su žemesniojo teismo pozicija, kad galimybė skųsti yra tik tuomet, kai teismas priima rašytinę nutartį.

9. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies a punktą kiekvienas asmuo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi teisę „būti tinkamai informuotas, t. y. kalba, kurią jis supranta, ir išsamiai informuotas apie jam pareikštų kaltinimų pobūdį ir priežastis“. EŽTT sprendime byloje Vizgirda prieš Slovėniją pažymėjo, kad baudžiamajame procese kaltinamasis aktas atlieka esminį vaidmenį, nes nuo jo įteikimo momento asmeniui oficialiai pranešama apie faktinius ir teisinius jo kaltinimo pagrindus. Kaltinamasis, kuriam nėra žinoma teismo vartojama kalba, praktiškai atsiduria nepalankioje padėtyje, jei kaltinamasis aktas nėra išverstas į jam suprantamą kalbą. Kaltinamasis, kuris negali suprasti ar vartoti baudžiamojo proceso kalbos, turi teisę į nemokamą vertėjo pagalbą, kuri apima visų dokumentų ar parodymų vertimą jam iškeltoje byloje, kuriuos jam būtina suprasti arba kurie yra būtini, jog jis pasinaudotų teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Tačiau EŽTT pabrėžė ir tai, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punktas nereiškia reikalavimo išversti raštu visus rašytinius įrodymus arba oficialius dokumentus. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad atitinkamose nuostatose kalbama apie „vertėją žodžiu“, o ne „vertėją raštu“. Tai reiškia, kad žodinė kalbinė pagalba gali užtikrinti Konvencijos reikalavimus. Vis dėlto faktas, kad teikiamas vertimas žodžiu turėtų būti toks, kad kaltinamasis galėtų suprasti informaciją apie bylą prieš jį ir ginti save, ypač galėdamas pateikti teismui savo įvykių versiją. Procese dalyvaujančios valdžios institucijos, ypač teismai, turi patikrinti, ar teisingumas teismo procese reikalauja arba reikalavo paskirti vertėją, kuris padėtų kaltinamajam. EŽTT nuomone, ši pareiga neapsiriboja tais atvejais, kai kaltinamas užsienietis pateikia aiškų prašymą dėl vertimo. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisingą teismo procesą demokratinėje visuomenėje užima svarbią vietą, jos svarba iškyla, kai yra priežasčių įtarti, kad asmuo nėra įgudęs proceso kalbos vartotojas, pavyzdžiui, jei jis nėra tos šalies, kurioje vyksta procesas, pilietis ir gyventojas. Tarptautinis teismas pažymėjo ir tai, kad kaltinamojo gebėjimai kalbėti trečiąja kalba turėtų būti patikrinti prieš priimant sprendimą ją vartoti. Be to, EŽTT sprendime byloje Vizgirda prieš Slovėniją pažymėjo, kad nustatant kaltinamojo vertimo poreikius jo kalbų žinios yra labai svarbios. Šiuo klausimu EŽTT pridūrė, kad tai, jog kaltinamojo proceso arba trečiosios kalbos, į kurią vertimas yra lengvai prieinamas, žinios yra bendros, savaime neturėtų sudaryti kliūčių šiam asmeniui pasinaudoti vertimu į kalbą, kurią jis supranta pakankamai gerai, kad galėtų visiškai pasinaudoti savo teise į gynybą. Tai išplaukia iš reikalavimo, kad kaltinamasis būtų informuotas apie kaltinimą ta kalba, „kurią jis supranta“, ir iš reikalavimo, kad vertimas žodžiu turi užtikrinti, jog kaltinamasis galėtų žinoti apie bylą prieš jį ir ginti save.

10. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vertimo kaltinamajam užtikrinimas yra būtinas ir tokiais atvejais, kai kaltinamasis turi proceso kalbą mokantį gynėją, nes teisė į teisingą teismą reikalauja, kad kaltinamasis pats suprastų procesą ir galėtų informuoti gynėją apie bet kokius argumentus, kurie gali būti panaudoti gynybos metu. Taigi, tai, kad įtariamojo ar kaltinamojo gynėjas moka proceso kalbą, nėra pakankama (EŽTT sprendimai bylose Kamasinski prieš Austriją; Cuscani prieš Jungtinę Karalystę). Vertimo užtikrinimas turi būti toks, kad kaltinamasis žinotų apie jam iškeltą bylą ir galėtų apsiginti, ypač galėtų pateikti savo įvykių versiją (EŽTT sprendimai bylose Hermi prieš Italiją; Kamasinski prieš Austriją).

11. Iš EŽTT sprendimų matyti, kad sprendžiant, ar kaltinamasis (įtariamasis) pakankamai supranta kalbą, įvertinamos tokios aplinkybės, kaip jo gyvenamoji vieta, gyvenimo konkrečioje valstybėje laikas, taip pat gebėjimas reikšti mintis ta kalba, pavyzdžiui, pakomentuoti susidariusią situaciją ir pan. (žr. EŽTT sprendimą byloje Hermi prieš Italiją). Taip pat tarptautinis teismas atkreipia dėmesį ir į kaltinimų sudėtingumą, darbinę veiklą, taip pat ankstesnius pareiškimus apie tam tikros kalbos mokėjimą (žr. EŽTT sprendimą byloje Katritsch prieš Prancūziją).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad turi būti įvertinama asmens gyvenamoji, darbo vieta, taip pat galima atsižvelgti į išsilavinimo įgijimo vietą, pilietybę, įtariamojo, kaltinamojo nuoseklią poziciją dėl tam tikros kalbos vertimo ir vertėjo užtikrinimo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-543/2011).

13. Apibendrinant pirmiau nurodytą praktiką, visų pirma, bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus ir įsitikinti, ar proceso kalbos nemokančiam kaltinamajam vertimas ne į gimtąją kalbą, o į kitą užsienio kalbą yra pakankama priemonė, užtikrinanti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese bei jo teisę į gynybą. Antra, sprendžiant dėl vertimo į kitą užsienio kalbą, būtina įvertinti aplinkybių visumą – asmens gyvenamąją vietą, pilietybę, darbo vietą, kaltinimų sunkumą ir kt., nesuteikiant išskirtinės reikšmės vienai aplinkybei, o vertinant jų visumą, nes tik taip galima įsitikinti, ar kaltinamasis moka šią kalbą, ją supranta ir gali ja kalbėti taip, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teise į gynybą. Be to, EŽTT yra pabrėžęs, kad iš bendros informacijos negalima preziumuoti, kad kaltinamasis moka ar supranta proceso arba kitą kalbą, tai turi būti tiksliai nustatyta.

14. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. P. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, kurio gimtoji kalba – (duomenys neskelbtini), ir jis nemoka proceso kalbos. Ikiteisminio tyrimo metu, atliekant įvairius proceso veiksmus, kurių atlikime dalyvavo kaltinamasis E. P. (jo apklausų, asmens parodymų atpažinti metu, laikino sulaikymo, suėmimo skyrimo metu ir kt.), dalyvavo rusų kalbos vertėjas, nė vieno veiksmo atlikimo metu nebuvo užtikrinamas vertimas į (duomenys neskelbtini) kalbą, taigi šių veiksmų atlikimo metu jis bendravo rusų kalba. Bylos medžiaga patvirtina, kad procesiniai sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių (t. 109, b. l. 138), panešimai apie įtarimą jam buvo įteikti rusų kalba, jų įteikimo metu kaltinamasis parašė kelis žodžius rusų kalba apie pranešimo apie įtarimą kopijos gavimą (t. 109, b. l. 24-26), taip pat teisės turėti gynėją išaiškinimo protokoluose šia kalba trumpai parašė savo poziciją dėl gynėjo (t. 109, b. l. 27, 49, 52, 63, 84), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose yra parašyti keli žodžiai rusų kalba (t. 109, b. l. 43, 45), apžiūros protokole jis nurodė tik vieną žodį rusų kalba (t. 109, b. l. 95-96), taip pat rusų kalba parašė ir apie grąžinamus daiktus pakvitavime (t. 109, b. l. 97), įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad jis nemoka lietuvių kalbos, protokolo dalyje dėl kalbos, kuria pageidauja duoti parodymus, nurodyta rusų kalba (t. 109, b. l. 32-34, 50, 53-62, 64-66, 86), ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant, jis nurodė, kad nesupranta lietuvių kalbos, apie tai, kokia kalba pageidauja duoti parodymus, nėra užfiksuota, šios apklausos metu dalyvavo rusų kalbos vertėjas (t. 109, b. l. 37-40), tokia informacija užfiksuota ir posėdžio, kurio metu spręstas suėmimo klausimas (t. 109, b. l. 105-108), beje, šio posėdžio metu E. P. gynėja D. E. Mikalauskaitė nurodė, kad jos ginamajam gal yra sunku išsakyti savo mintis rusų kalba (t. 109, b. l. 108), laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad iš to, kas išversta, jis nesupranta, už ką jį sulaikė, taip pat prierašas, kad išversta į suprantamą kalbą, t. y. rusų kalbą (t. 109, b. l. 92, 93). Kita vertus, nustatyta ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pats kaltinamasis E. P. dokumentus teikė gimtąja (duomenys neskelbtini) kalba (t. 109, b. l. 165-166). Tai rodo, kad vis tik kaltinamajam lengviau naudotis savo procesinėmis teisėmis gimtąja kalba.

15. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, šioje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad teisiamajame posėdyje turi būti užtikrinamas rusų kalbos vertėjas, tačiau motyvų, kodėl tik rusų kalbos vertėjas, nenurodyta (t. 141, b. l. 76). 2021 m. gruodžio 17 d. teisiamajame posėdyje, dalyvaujant rusų kalbos vertėjui, kaltinamasis E. P. paaiškino, kad kaltinamąjį aktą yra gavęs tik lietuvių kalba. Teisiamojo posėdžio metu teismas, nustatydamas kaltinamojo asmenybę ir žinodamas, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, iš esmės nesiaiškino, kokios kalbos vertėjas būtų reikalingas kaltinamajam, kokia kalba jam yra suprantama, neįsitikino, ar iš tikrųjų jis pakankamai gerai moka ir supranta rusų kalbą. Kito teisiamojo posėdžio metu, kuris vyko 2022 m. sausio 13 d., kaltinamojo gynėjas nurodė, kad kaltinamajam turi būti užtikrintas vertimas į (duomenys neskelbtini) kalbą, pats kaltinamasis paaiškino, kad jis kažkiek moka rusų kalbą, bet jo žinios yra bendro pobūdžio. Kaltinamojo E. P. gynėjas ne kartą (2022 m. sausio 4 d., 2022 m. kovo 17 d., 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. gegužės 9 d., 2022 m. gegužės 11 d.) kreipėsi į teismą, prašydamas siųsti dokumentus, užtikrinti vertimą į gimtąją (duomenys neskelbtini) kalbą, kadangi jo ginamasis gerai nemoka rusų kalbos. Be to, iš gynėjo pateiktų dokumentų apie kaltinamojo išsilavinimą, šeiminę padėtį matyti, kad kaltinamasis, jo šeimos nariai yra (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, gyvena (duomenys neskelbtini) Respublikoje, 2005 m. kaltinamasis įgijo bendrąjį vidurinį išsilavinimą irgi šioje valstybėje.

16. Įvertinus teismų praktiką, pirmiau nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjantis teismas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nustatant, kokios kalbos vertimas yra reikalingas būtent kaltinamajam E. P.. Priešingai, teismas preziumavo, kad kaltinamasis pakankamai moka rusų kalbą vien dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo rusų kalbos vertėjas. Nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai buvo priimti ikiteisminio tyrimo metu, teismas privalo pats įsitikinti, ar kaltinamasis moka ir supranta kalbą, į kurią užtikrinamas vertimas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Taip pat tai, kad kitose bylose kasacinės instancijos teismas yra pripažinęs, jog nebuvo padaryta pažeidimų, kadangi (duomenys neskelbtini) Respublikos ar kitų valstybių piliečiai supranta ir moka rusų kalbą, savaime negali reikšti, kad tokių valstybių visiems piliečiams gali būti užtikrinamas vertimas į rusų, o ne į jų gimtąją kalbą. Tokios prezumpcijos negali būti daromos, o kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar kaltinamasis moka kalbą, į kurią valstybė planuoja užtikrinti vertimą. Iš tikrųjų bylos medžiaga leidžia teigti, kad E. P. kažkiek moka rusų kalbą, ikiteisminio tyrimo metu jis parašydavo trumpus sakinius, taip pat kalbėjo apklausų metu, dalyvavo atliekant pavienius proceso veiksmus, atsakinėjo į klausimus teisiamojo posėdžio metu, nustatant jo asmenybę. To neneigia ir pats kaltinamasis, kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gali susikalbėti, jo žinios yra bendro pobūdžio. Vis tik tinkamas teisės į vertimą užtikrinimas teisminio nagrinėjimo metu reikalauja jau nebe bendro pobūdžio žinių, o pakankamai gerų kalbos žinių, kurios leistų tinkamai dalyvauti bylos teisminiame nagrinėjime, realizuoti visas teises, įskaitant teisę į gynybą. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu atliekami įvairūs proceso veiksmai, dalyvauja ne vienas proceso dalyvis, būtent tuo šis procesas skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu atliekamų pavienių veiksmų su konkrečiu įtariamuoju, todėl norint užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą teisminiame nagrinėjime, teisingą procesą, būtina įsitikinti, ar kalbą, į kurią buvo užtikrinamas vertimas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis moka ir supranta taip gerai, kad tinkamai galės pasinaudoti savo teisėmis būtent teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis E. P. gimė (duomenys neskelbtini) m., kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, išsilavinimą įgijo (duomenys neskelbtini) Respublikoje tuo metu, kai jau buvo atkurta šios valstybės nepriklausomybė, jo šeimos nariai yra (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, taip pat jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Be to, kaip jau nurodyta, ir ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva teikdamas dokumentus, jis tai darė (duomenys neskelbtini) kalba. Be to, svarbu ir tai, kad E. P. pareikštas ne vienas kaltinimas, jis kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su kitais kaltinamaisiais padarė turtinio, finansinio pobūdžio, įskaitant pinigų plovimą, nusikaltimus, taigi, pareikšti kaltinimai yra sudėtingi, be to, kaltinamasis aktas yra itin didelės apimties. Todėl, siekiant, kad kaltinamasis E. P. galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teise į gynybą bylos teisminio nagrinėjimo metu ir kad būtų užtikrintas jam teisingas procesas, jam turi būti užtikrinamas vertimas į gimtąją (duomenys neskelbtini) kalbą teisminio nagrinėjimo metu.

17. Aukštesnysis teismas nesutinka su žemesniojo teismo sprendimu į (duomenys neskelbtini) kalbą išversti tik dalį kaltinamojo akto, t. y. tik kaltinamajam E. P. pareikštą kaltinimą, taip pat nepagrįstai teismas teigia, kad tokiu sprendimu siekiama užtikrinti ir proceso greitumo principą. Proceso greitumo principas negali paneigti kaltinamojo teisės į pagrindinių dokumentų vertimą raštu. BPK 23 straipsnyje įtvirtinta, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką. Taigi, kaltinamasis aktas yra pirmasis dokumentas, apibrėžiantis bylos nagrinėjimo ribas teisme, todėl kaltinamojo susipažinimas ne tik su pareikštu kaltinimu, bet ir su duomenimis, kuriais kaltinimą palaikantis prokuroras grindžia kaltinimą, yra svarbus teisės į gynybą užtikrinimo elementas. Todėl tokio procesinio dokumento įteikimas kaltinamajam jam gerai suprantama jo gimtąja kalba, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) kalba, neturi būti kvestionuojamas, tai yra įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 8 straipsnio 5 dalis ir BPK 220 straipsnio 4 dalis). Ir, priešingai, tokios apimties dokumento įteikimas kalba, kuria kaltinamojo žinios yra bendro pobūdžio, neužtikrins jo teisės į gynybą teisminio proceso metu. Kita vertus, teisminio nagrinėjimo stadijoje nėra prasmės versti ikiteisminio tyrimo metu įteiktų pranešimų apie įtarimus, kadangi galutinis įtarimas tampa kaltinimu, kuris nurodomas kaltinamajame akte, kurio vertimas privalo būti užtikrintas. Papildomai pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo stadijoje svarbu užtikrinti ir tinkamą kaltinamojo teisės į vertimą žodžiu, įtvirtintos BPK 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse, įgyvendinimą, esant poreikiui, žodžiu išversti byloje esančią medžiagą ir pan.

18. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. P. gynėjo I. Manzurovo skundo reikalavimas išversti pranešimus apie įtarimą yra nepagrįstas, todėl netenkinamas, tačiau kitas reikalavimas – išversti visą kaltinamąjį aktą į (duomenys neskelbtini) kalbą, yra pagrįstas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, kuria toks prašymas atmestas, naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas, kuriuo patenkintina skundo dalis dėl viso kaltinamojo akto vertimo raštu į (duomenys neskelbtini) kalbą. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į BPK 220 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą prokuroro pareigą iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikti kaltinamajam, daro išvadą, kad būtent prokuroras kaltinamajam turi įteikti kaltinamojo akto vertimą į (duomenys neskelbtini) kalbą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį, kuria atmestas kaltinamojo E. P. (E. P.) gynėjo Igorio Manzurovo prašymas, panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą.

Patenkinti kaltinamojo E. P. (E. P.) gynėjo Igorio Manzurovo skundo dalį dėl viso kaltinamojo akto vertimo raštu į (duomenys neskelbtini) kalbą. Įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kaltinamajam E. P. (E. P.) įteikti kaltinamojo akto vertimą į (duomenys neskelbtini) kalbą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.