- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-602-168-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys, Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė (pran.)
- Nuteistasis
- D. M., S. M.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistajam D. M., gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., 180 str. 1 d. ir nuteistas: pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 ir 4 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. D. M. pagal BK 178 str. 2 d. išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2008-05-28 iki 2008-06-09 įskaitytinai, nuo 2009-01-07 iki 2009-07-08.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas S. M., tačiau jis nuosprendžio neskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 6 d., apie 24 val., įsibrovęs į A. Ž. priklausantį butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: agresyviu elgesiu įbauginęs nukentėjusįjį A. Ž., ieškodamas kambaryje pinigų, kilnojo A. Ž., gulintį lovoje, sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius A. Ž. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas A. Ž. muštines žaizdas kaktoje, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas kairės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje ir kairėje blauzdoje, odos įdrėskimus dešinėje šlaunyje - nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė lovoje po pagalve buvusius A. Ž. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigus – 1480 Lt ir pagrobė B.U. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, D. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 12 d., apie 24 val., įsibrovęs į A. Ž. priklausantį butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: spirdamas ir suduodamas kumščiu keletą kartų B. U. K. į skirtingas kūno vietas ir trankydamas jos galvą į stalą, tuo padarydamas nukentėjusiajai B.U. K. lengvo laipsnio galvos smegenų sutrenkimą, muštinę žaizdą kaktoje, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, reikalavo iš nukentėjusiųjų A. Ž. ir B.U. K. pinigų – A. Ž. pensijos, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, nes sužinojęs, kad 2008-05-12 A. Ž. gautos pensijos tame bute nėra ir pinigų neradęs, iš įvykio vietos pasišalino.
Be to, D. M. ir S. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. sausio 5 d. apie 21.00 val., Panevėžyje, ties Naujamiesčio (duomenys neskelbtini) namu, veikdami bendrininkų grupėje, S. M. esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, abiejų suderintais veiksmais panaudojant fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: S. M. apglėbus rankomis, pargriovus ir laikant nukentėjusįjį V. P., kad jis negalėtų priešintis, D. M. spyrė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam V. P. į galvą, tuo V. P. padarydamas poodines kraujosruvas kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje ir dešiniame skruoste, viršutinio žandikaulio kairės pusės trečio danties ir apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo krūminio danties panirimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu bendrais veiksmais palaužę nukentėjusiojo pasipriešinimą, pagrobė V. P. priklausantį turtą: pinigus – 7 litus, 7 Lt vertės vyrišką piniginę, kurioje buvo pinigai – 20 Lt, viso pagrobė turtą bendros 34 Lt vertės.
Nuteistasis D. M. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nuosprendį ir prašo veiką iš LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į nesunkų sveikatos sutrikdymą, veiką iš LR BK 180 str. 2 d. į nežymų sveikatos sutrikdymą, sumažinti paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę iki minimumo. Nurodo, kad byloje yra daug neaiškumų, į kuriuos teismas nekreipė dėmesio, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Teigia nepagrįstai nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., nes neturėjo jokio tikslo įvykdyti šį nusikaltimą. Neneigia 2008-05-07 naktį buvęs V. Ž. bute –Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), tačiau tvirtina į butą neįsibrovęs, o laisvai įėjęs pro nerakintas duris, ką ir patvirtina 2008-05-28 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame spynos pažeidimai neužfiksuoti. Nurodo, kad į butą atėjęs tikslu jame pernakvoti. Bute kilo konfliktas tarp jo ir jame buvusios B. U. K., kuri jį kaltino V. Ž. pinigų vagyste, todėl apimtas pykčio sudavė jai kelis nestiprius smūgius, taip pat paėmė jos asmens tapatybės kortelę, nors ji jam nebuvo reikalinga. Kad jam nebuvo reikalinga asmens tapatybės kortelė įrodo teisme ištirtos aplinkybės. Po konflikto nuėjo miegoti, o ryte iš buto išėjo, dokumentą pametė. Apeliantas tvirtina, kad nepaėmė jokių pinigų, taip pat ir kito materialaus turto ir neturėjo jokio tikslo tai padaryti, todėl teigia nesuprantantis, už ką yra nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. Nurodo, kad neteisingai buvo nuteistas ir dėl V. P. atžvilgiu įvykdyto plėšimo. Teigia, kad jam, S. M. ir V. P. einant atsiimti V. P. užstatyto mobilaus ryšio telefoną, tarp jo ir V. P. kilo konfliktas. Konflikto metu V. P. sudavė du smūgius ranka ir nuo jo atsitraukė, nes muštynes pamatė A. J.. V. P. A. J. sakė, kad iš jo niekas nedingo, o kitą dieną pradėjo aiškinti, kad dingo asmens tapatybės kortelė ir pinigai. Mano, kad neteisingai buvo nuteistas pagal BK 180 str. 1 d.
Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas A. Cemnolonskas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. M. kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo veikas ir, laikantis bendrų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), teisingai paskyrė bausmes bei jas tinkamai subendrino.
Nuteistasis D. M. nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (apeliaciniame skunde nurodė BK 22 str. 180 str. 1 d., kas laikytina rašybos klaida) ir mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliantas veikos kvalifikaciją ginčija dviems aspektais, tai įsibrovimo į butą nebuvimu ir tikslo pagrobti svetimą turtą neturėjimu. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo D. M. nusikalstamą veiką pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, pavartojant fizinę ar psichinę prievartą ar grasinant tuoj pat ją pavartoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas yra svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas, o pavartotas fizinis smurtas yra tik priemonė pagrobti tą turtą. Pagal BK 180 str. 2 d., be kitų atvejų, atsako ir tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas kaltininko fizinis patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 p.). Be to, yra būtina nustatyti kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė (paminėto nutarimo 14 p.). Nesunkus sveikatos sutrikdymas numatytas BK 138 str. Pagal šį straipsnį baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šiuo atveju inkriminuoti BK 138 str. 1 d. galima nustačius, jog pagrindinis fizinio smurto panaudojimo tikslas yra žmogaus sveikatos sutrikdymas, o ne svetimo turto pagrobimas (kaip plėšimo atveju). Nustatydamas nusikalstamo sumanymo turinį, teismas privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad nuteistasis D. M. 2008-05-12 įsibrovė į V. Ž. butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) ir, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją B. U. K., reikalavo iš nukentėjusiųjų B. U. K. ir A. Ž. pinigų - A. Ž. pensijos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, t.y. sužinojęs, kad 2008-05-12 A. Ž. gautos pensijos šiame bute nėra ir pinigų neradęs, pasišalino iš įvykio vietos, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų B. U. K., B. C., nukentėjusiojo A. Ž. 2009-01-29 ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais ir teisme pagarsintais parodymais, liudytojų B. C., A. Z. parodymais bei kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis, kuriuos pagrįstai laikė įrodymais. Nukentėjusioji B. U. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus ir parodė, kad įvykio metu gyveno pas A. Ž.. Kai A. Ž. gavo pensiją, į butą įsibrovęs D. M. ją mušdamas - trankydamas galvą į stalą, spirdamas į šoną, reikalavo atiduoti A. Ž. pensiją. Ji pensijos neturėjo, nes ją buvo paėmusi A. Z.. Nukentėjusioji B. U. K. apklausos metu taip pat patvirtino, kad A. Ž. buto durys būdavo nerakinamos, tačiau užkabinamos kabliuku iš vidaus. Duris smarkiau patraukus, jos atsidarydavo. Nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis D. M. iki 2008-05-06, kai jo paprašė palydėti A. Ž. iki banko pasiimti pinigų, niekada pas A. Ž. neateidavo ir neturėjo jokio leidimo įeiti į jo butą (T. 1, b. l. 30-34, T. 3, b. l. 92-93). Tai, kad nukentėjusiajai 2008-05-12 suduodant ne mažiau dviejų smūgių kumščiu, spiriant ar panašiai buvo padarytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje, poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje – nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialistų išvados Nr. G 792/08 (05) ir G 792a/08 (05) (T. 1, b. l. 37, 39). Nukentėjusiosios B. U. K. parodymus patvirtina ir 2008-05-28 A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu ir kurie teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti, kad pensiją, kurią jis gavo 2008-05-12, atidavė A. Z.. A. Ž. nurodė, kad tą vakarą išlaužęs iš vidaus užkabintą durų kabliuką, į butą įsibrovė D. M., kuris pamanęs, kad jo pensiją gali turėti tuo metu kartu gyvenusi B. U. K., ją mušdamas reikalavo pensiją atiduoti (T. 1, b. l. 48-49). Nukentėjusiosios B. U. K. parodymus patvirtino ir nukentėjusiąja dėl dviračio vagystės pripažinta B. C.. Pastaroji teisiamojo posėdžio metu parodė įvykio metu gyvenusi pas A. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Naktį D. M. stipriau patraukęs A. Ž. buto duris, kurios buvo iš vidaus užkabintos kabliuku ir, kabliukui ištrūkus, įsibrovė į vidų. D. M., daužydamas bute buvusios B. U. K. galvą į stalo kampą, suduodamas jai smūgius rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, reikalavo atiduoti A. Ž. pinigus ( T. 3, b. l. 93). Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad B. C. atpažino D. M. kaip asmenį mušusį B. U. K. ir reikalavusį atiduoti pinigus (T. 1, b. l. 67-70). Savo parodymus B. C. patvirtino ir akistatos su D. M. metu (T. 1 T., b. l. 72-74). Liudytojas B. C. taip pat parodė, kad matė sumuštą B. U. K. bei, kad žmona jam sakė, jog B. U. K. sumušė naktį atėjęs vaikinas (T. 3, b. l. 94). Nukentėjusysis V. P., teisme duodamas parodymus dėl jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo, paliudijo matęs, kaip D. M. mušė B. U. K. – daužė jos galvą, kojom vieną kartą spyrė į šoną, 2 – 3 kartus sudavė rankomis į pilvą, veidą, įvairias kūno vietas (T. 3, b. l. 94). Liudytoja A. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo paėmusi A. Ž. pensiją bei nurodė mačiusi A. Ž. buto duryse nuplėštą kabliuką, sumuštą B.U. K., kuri jai pasakiusi, kad ją sumušė D. M., reikalaudamas atiduoti A. Ž. pensiją ( T. 3, b. l. 112-113). Iš 2008-05-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad A. Ž. kambario durys rakinamos viena spyna ir kabliuku iš vidaus. Spyna tvarkinga, metalinis kabliukas sulankstytas (T. 1 T, b. l. 20-24 ). Kaip matyti iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, jie tarpusavyje neprieštarauja, išsamiai paaiškina įvykio aplinkybes ir yra nuoseklūs, taip pat papildo vieni kitus bei atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais netikėti. Nei nukentėjusieji, nei liudytojai nepatvirtina nuteistojo D. M. apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad jis pro nerakintas duris atėjo į A. Ž. butą tik norėdamas pernakvoti, o ne pagrobti svetimą turtą, taip pat, kad jis B. U. K. sumušė, t.y. sudavė jai kelis nestiprius smūgius tik už tai, kad ji (B.U. K.) kaltino jį pavogus V. Ž. pinigus. Iš nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartų įrodymų matyti, kad nei vienas iš apklaustųjų nenurodė, kad D. M. būtų turėjęs teisę kada panorėjęs ateiti į A. Ž. butą, ar kad nuteistąjį kas nors būtų kvietęs ateiti ar įleidęs į A. Ž. butą pernakvoti. Todėl tokia nuteistojo argumentacija dėl patekimo į butą tikslo atmestina, kaip visiškai nelogiška ir neatitinkanti nustatytų faktinių aplinkybių. Taip pat nei vienas iš apklaustų nenurodė, kad nuteistasis 2008-05-12 į butą įsibrovė turėdamas kitą tikslą nei pagrobti A. Ž. pensiją. Taigi nustatytos įvykio aplinkybės patvirtina, kad fizinio smurto panaudojimo pagrindinis tikslas buvo ne nukentėjusiosios B. U. K. sveikatos sutrikdymas, bet svetimo turto užvaldymas. D. M. versija, kad jis B. U. K. sumušė iš pykčio, nes ji tariamai nepagrįstai jį apkaltino pagrobus V. Ž. pinigus, laikytina tik jo siekimu išvengti atsakomybės pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. Aukščiau nurodytos įvykio aplinkybės paaiškina ir tai, kodėl D. M. nebaigė šios nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2008-05-12 naktį D. M., turėdamas tikslą pagrobti A. Ž. pensiją, įsibrovęs į A. Ž. butą per duris, kurios iš vidaus buvo užkabintos kabliuku, spirdamas bei suduodamas kumščiu keletą smūgių buto viduje buvusiai B. U. K. į skirtingas kūno vietas bei trankydamas jos galvą į stalą, reikalavo iš B.U. K. pinigų – A. Ž. pensijos, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, t.y. sužinojęs, kad 2008-05-12 A. Ž. gautos pensijos šiame bute nėra ir pinigų neradęs, pasišalino iš įvykio vietos. D. M. padaryti nusikalstami veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., todėl jo veika kvalifikuota teisingai. Vertinti pagal apelianto prašymą tokius veiksmus kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą nėra pagrindo, tuo labiau, kad toks sužalojimo mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal 2003-05-23 patvirtintas sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, yra sunkesnis už nežymų sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusiajai B. U. K. nėra nustatytas.
Nuteistasis D. M. nesutinka ir su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal LR BK 180 str. 1 d. (apeliaciniame skunde nurodė BK 180 str. 2 d., kas laikytina rašybos klaida) ir mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš LR BK 140 str. dispozicijos matyti, kad taikant šį baudžiamojo įstatymo straipsnį nusikaltimo pasekmės apsiriboja tik fizinio skausmo sukėlimu, nežymiu sužalojimu arba trumpu susargdinimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visiškai pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. M. ir S. M. bendrais tarpusavyje suderintais veiksmais, siekdami vieningo tikslo – užvaldyti svetimą turtą ir dėl to nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu panaudodami fizinį smurtą bei nežymiai sutrikdę jo sveikatą, pagrobė jam priklausančią piniginę su pinigais. Nors nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde neigia įvykdęs plėšimą V. P. atžvilgiu ir prisipažįsta tik jam sudavęs du smūgius, tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai prieštarauja ne tik byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visetui, bet ir jo paties teisme duotiems parodymams, kur jis pripažino, kad „mušiau V. P., nes norėjau pinigus iš jo paimti“ (T. 3, b. l. 114). Pirmosios instancijos teismas pripažindamas kad D. M. įvykdė plėšimą V. P. atžvilgiu pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo V. P., paties nuteistojo D. M. ir nuteistojo S. M. parodymais, liudytojų A. J. ir B. K. parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga. Sugretinus visumą byloje surinktų įrodymų matyti, kad nuteistasis D. M. dar būdamas alaus bare, į kurį taip pat atėjo nukentėjusysis V. P. ir prie jo pirko alaus, matė, kad nukentėjusysis piniginėje turėjo 20 litų. Kad piniginėje buvo 20 Lt ir juos matė D. M., patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir nuteistasis S. M.. Pastarasis teisme parodė, kad D. M. jam gestais parodė, kad V. P. turi pinigų, ir kad iš jo reikės ištraukti piniginę. S. M. teigia iš D. M. gestų supratęs, jog reikia užpulti V. P. ir šiam išėjus iš alaus baro, priėjo prie jo iš nugaros pusės, apglėbė jį rankomis, patraukė į savo pusę prispausdamas prie savęs, tačiau neišlaikęs pusiausvyros kartu su nukentėjusiuoju nukrito ant šono. Gulėdamas ant žemės toliau laikė prie savęs prispaudęs V. P., o D. M. pasilenkęs prie nukentėjusiojo, kaip suprato, kraustė jo kišenes. S. M. tvirtina nematęs ar D. M. sudavė kokius smūgius V. P. ir ar pagrobė iš jo kokius tai daiktus (T. 3, b. l. 91-92). Nuteistojo S. M. parodymai visiškai atitinka nukentėjusiojo V. P. parodymams, kad S. M. suėmus jam už kaklo, patraukus į save ir abiem ant nugaros nugriuvus ant žemės, kitas asmuo suduodamas smūgius į veidą kraustė jo kišenes ir pagrobė piniginę. Nukentėjusiojo teigimu, S. M. kraustyti jo kišenių negalėjo, nes laikė jį užsimetęs ant savęs. Nurodė, kad tai galėjo padaryti D. M., nes jam atsistojus, matė nuo jo nueinančius D. M. ir S. M.. Liudytoja A. J. teisme tvirtino mačiusi kaip D. spardė ant žemės gulintį nukentėjusįjį (T. 3, b. l. 95). Nukentėjusiojo V. P. ir nuteistojo S. M. parodymus patvirtina ir rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokolas (T. 1, b. l. 147-152), specialisto išvada Nr. G 23/09 (05) (T. 1, b. l. 161), nuteistojo S. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (T. 2, b. l. 14-16). Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo, liudytojos ir nuteistojo S. M. parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. D. M. padaryti nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį V. P. atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., todėl jo veika pagal minėtą straipsnį kvalifikuota teisingai. Nėra jokio pagrindo tokius veiksmus pagal apelianto prašymą vertinti kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apelianto D. M. prašymas sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę atmetamas kaip nepagrįstas. Tokį prašymą nuteistasis motyvavo byloje esančiais neaiškumais, į kuriuos jo manymu, teismas nekreipė dėmesio, tačiau skundo teiginio nepagrindė jokiais argumentais. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. bausmes, atsižvelgė į visumą BK 54 str. numatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytas veikas, bei nuteistojo asmenybę, motyvavo laisvės atėmimo bausmių ir jų dydžių skyrimą. D. M. įvykdė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų, o viena – sunkių nusikaltimų kategorijoms bei pasikėsino įvykdyti tyčinę sunkią nusikalstamą veiką (LR BK 11 str.). D. M. anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei ir nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusius bei nepanaikintus teistumus už apysunkius nusikaltimus (T. 3, b. l. 14-17), kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimu recidyvu (LR BK 27 str.), o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad pirmąjį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (2008-05-06), nuteistasis padarė praėjus tik vienam mėnesiui po to, kai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, 2008-03-21 buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog tai rodo, kad apeliantas yra linkęs nusikalsti ir dėl savo elgesio nedaro jokių išvadų ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo susiformavusios neigiamos asmenybės. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis baustas administracine tvarka (T. 3, b. l. 9), būdamas laisvėje niekur nedirbo (T. 3, b. l. 6). Nuteistojo D. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad plėšimą V. P. atžvilgiu padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad D. M. pagrįstai skirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, į nusikalstamų veikų pasekmes, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 2 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. paskyrė laisvės atėmimo bausmes artimas šių straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d. - laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kolegija konstatuoja, kad šios bausmės paskirtos motyvuotai, sankcijos ribose, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų ir nėra per griežtos. D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos apėmimo būdu ir iš dalies jas sudedant, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir švelninti ją nėra pagrindo. Ši bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.