Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams I. K., V. D. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; tretieji asmenys – J. K., J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

CPK 403 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas ieškinio dėl tėvų valdžios ribojimo turinys, įtvirtinta, kad ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis nurodytomis nuostatomis, darytina išvada, kad tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo procesai yra atskirti, t. y., pagal bendrąją taisyklę tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis ir užtikrinti būsimos globos konfidencialumą, kartu ir vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju, ieškinyje prašoma laikinai apriboti atsakovų I. K. ir V. D. tėvų valdžią nepilnamečių vaikų A. K. ir V. D. atžvilgiu ir nustatyti joms nuolatinę globą, globėjais paskiriant mergaičių senelius, atsakovės tėvus – J. K. ir J. K.. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismui atskirai inicijuojant nuolatinės globos nustatymo procesą, nebus pasiekti CPK 403 straipsnyje, 406 straipsnio 2 dalyje, 407 straipsnyje, 496¹ straipsniuose įtvirtintų normų tikslai, t. y., nebus apsaugoti būsimų nepilnamečių vaikų, kurių tėvų valdžia jiems apribota, globėjų duomenys, nes atsakovams šiuo metu yra žinoma, jog minėti asmenys (t. y., atsakovės tėvai, mergaičių seneliai) yra paskirti laikinaisiais mergaičių globėjais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), teismas sprendžia, kad pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją tikslinga pareikštus reikalavimus nagrinėti viename teismo procese pagal pateiktą ieškinį.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečių vaikų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai (Tomas 2, e. b. l. 12, Tomas 2, e. b. l. 1). Šeima 2012 m. vasario 21 d. įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą, o nuo 2013 m. spalio 4 d. – į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (Tomas 1, e. b. l. 21). 2017 m. vasario 20 d. Tarnyba gavo pranešimą apie tai, jog tretieji asmenys, tvarkydami atsakovės I. K. kambarį, lovoje rado į plastikinį maišelį įvyniotą naujagimio lavoną. I. K. buvo pareikšti įtarimai dėl naujagimio nužudymo ir skirta kardomoji priemonė – sulaikymas 2 mėnesių terminui. Vaikų tėvas V. D. apie situaciją sužinojęs, paskambino vaiko seneliams telefonu, tačiau dukterų pasiimti neatvyko. Nustatyta, jog nepilnametės lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, darbo dienomis gyvena mokyklos bendrabutyje, į namus grįžta savaitgaliais. Skyriuje 2017 m. vasario 24 d. vykusio pokalbio metu tėvas nurodė, kad negali pasirūpinti dukromis, nes yra sukūręs naują šeimą ir turi dar vieną vaiką - M. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurį augina su sugyventine G. K., neturi finansinių galimybių (niekur nedirba), vartoja alkoholį (Tomas 1, e. b. l. 47). To paties pokalbio metu dalyvavusi V. D. motina N. D. teigė, kad dėl sveikatos problemų globoti mergaičių negali, tačiau su jomis bendrauja. 2017 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 30-487 ir Nr. 30-488 nepilnametėms V. D. ir A. K. nustatyta laikinoji globa, jų globėjais paskirti J. K. ir J. K. (Tomas 1, e. b. l. 19-20), kurie vaikais rūpinasi iki šiol.

Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė: vaikų motina I. K. nevykdė įsipareigojimų, nelankė psichologo konsultacijų, nesprendė gyvenamosios vietos klausimo, nelankė tėvystės įgūdžių grupės, nebendradarbiavo su socialine darbuotoja, į susitikimus neatvykdavo, su atsakove ne visada buvo galimybė susisiekti, net ir panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą, paskyrus rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei periodiškai registruotis policijos įstaigoje (Tomas 1, e. b. l. 99), t. y., byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie I. K. taikytus ribojimus bendrauti su nepilnamečiais vaikais, atsakovė negyveno su vaikais, retai juos lankė, nesiėmė aktyvių veiksmų, siedama pakeisti situaciją ir susigrąžinti vaikus į šeimą, neteikė išlaikymo, tik kartais atveždavo lauktuvių (Tomas 1, e. b. l. 91-92). Skyriuje 2017 m. spalio 11 d. vykusioje vaikų laikinosios globos (rūpybos) peržiūroje atsakovė nedalyvavo, nors buvo informuota raštu. 2017 m. gruodžio 8 d. I. K. socialinei darbuotojai pranešė, kad gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė ir toliau pareigų vaikams iš dalies nevykdo, nuo 2017 m. spalio mėn. pabaigos gyvena Jungtinėje Karalystėje, į Lietuvą nebuvo grįžusi, vaikų nelanko. Atsakovė negali užtikrinti vaikams saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, pasirūpinti kasdieniniais jų poreikiais, sveikata, ugdymu, teikia tik epizodinį išlaikymą (330 Eur per metus, kas vidutiniškai sudarytų tik iki 14 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį), nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra visiškai nutraukusi ryšio su dukromis, mergaitės jai rūpi, ji periodiškai paskambina dukroms, teikia nors ir nereguliarų išlaikymą bei esant tikimybei, kad atsakovės elgesys gali pasikeisti, teismo vertinimu, atsakovei turėtų būti taikomas laikinas motinos valdžios ribojimas A. K. ir V. D. atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovės atžvilgiu turėtų būti taikomas ne laikinas motinos valdžios ribojimas, o vaikų atskyrimas nuo motinos. Atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovė laikinai gyvena Jungtinėje Karalystėje, į kurią išvyko dėl objektyvių priežasčių, t. y., dėl sunkios materialinės padėties, nesuradusi Lietuvoje darbo, negalėdama pasirūpinti finansais. Ši aplinkybė buvo aptarta ir suderinta su atsakovės tėvais, kurie pažadėjo pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Pasak atstovės, I. K. savo nepilnametes dukras myli, nuolat palaiko su jomis ryšį, kiekvieną savaitę aptaria su dukromis mokymosi, sveikatos ir visus kitus klausimus, teikia nuolatinį, nors ir nereguliarų išlaikymą, todėl nėra pagrindo teikti, jog atsakovė netinkamai įgyvendina motinos valdžią.

Pažymėtina, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų, numatytas CK 3.179 straipsnyje, yra laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių, ir priešingai – tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo. Teismo vertinimu, atsakovės atstovės išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovės I. K. atžvilgiu taikyti kitą tėvų valdžios apribojimo rūšį - vaiko atskyrimą nuo tėvų, taikomą nesant tėvų kaltės (CK 3.179 straipsnį), nes nagrinėjamu atveju nenustatytos objektyvios, nuo atsakovės nepriklausiusios aplinkybės, sąlygojusios motinos pareigų savo vaikų atžvilgiu, netinkamą vykdymą. Atsakovės atstovė I. K. išvykimą į užsienio valstybę sieja su aplinkybe, jog atsakovė į Jungtinę karalystę išvyko dėl sunkios materialinės padėties, nesuradusi Lietuvoje darbo, negalėdama pasirūpinti finansais. Tačiau šį aplinkybė gali būti paneigta byloje esančiais valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie atsakovės darbovietes ir jai mokamas išmokas (Tomas 2, e. b. l. 25-27), iš kurių matyti, jog praktiškai iki pat išvykimo į užsienį (t. y. iki 2018 m. spalio 13 d.) Lietuvoje atsakovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo darbo užmokestį, kuris už 2018 m. spalio mėnesį (už 13 kalendorinių dienų) sudarė 175,94 Eur (tokiu atveju už pilną darbo mėnesį darbo užmokestis turėtų sudaryti kiek daugiau nei 400 Eur). Kartu pažymėtina, jog teismo vertinimu, atsakovės savarankiškai priimtas sprendimas išvykti gyventi ir dirbti į užsienio valstybe negali būti pripažįstamas objektyviomis priežastimis, sąlygojančiomis I. K. negalėjimą vykdyti pareigas nepilnamečiams vaikams.

Apžvelgiant atsakovo įsipareigojimų vykdymą, akcentuotina, jog tėvas V. D. įsipareigojimus vykdė nepilnai: visiškai neišsprendė alkoholio vartojimo problemos, atsisakė lankyti anoniminių alkoholikų savitarpio grupių susirinkimus, teigdamas, kad pats išspręs priklausomybės alkoholiui problemą, išlaikymo nepilnametėms dukroms neteikė, su jomis matėsi retai, tik tuo metu, kai nepilnametės svečiuojasi pas močiutę N. D. (Tomas 1, e. b. l. 96, 102). Atsakovas V. D. 29 kartus baustas administracine tvarka. Laikinosios globos nustatymo laikotarpiu atsakovo šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko. Kaip jau buvo minėta, atsakovas pareigos rūpintis vaikais A. K. ir V. D. nevykdo: nesirūpina vaikų buitimi, išlaikymu, sveikata, ugdymu. Nuo laikinosios globos paskyrimo nesugebėjo pakeisti savo gyvenimo būdo: neišsprendė alkoholio vartojimo problemos. 2018 m. sausio 8 d. atsakovas buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligų centrą detoksikacijai dviem savaitėms, tačiau atsakovas detoksikacijos kurso nebaigė. 2018 m. lapkričio mėnesio duomenimis, yra vėl pradėjęs vartoti alkoholį, socialinės darbuotojos individualių konsultacijų nebelanko, socialinės integracijos projekte nedalyvauja, į socialinės darbuotojos skambučius neatsiliepia (Tomas 2, e. b. l. 185). Tačiau kartu pažymėtina, jog V. D. ryšiai su vaikais nėra visiškai nutrūkę. Atsakovas su vaikais A. K. ir V. D. epizodiškai bendrauja telefonu, vaikams svečiuojantis pas atsakovo motiną, susitinka su mergaitėmis, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas turi galimybes pakeisti savo elgesį, pradėti rūpintis savo nepilnametėmis dukterimis. Tikintis, jog atsakovas pradės rūpintis savo vaikais, vadovaujantis CK 3.180 straipsniu, jam taikytinas laikinas tėvo valdžios mergaičių atžvilgiu apribojimas.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai visiškai neatsisako dalyvauti nepilnamečių vaikų gyvenime ir jais rūpintis, tačiau šiuo metu dėl tėvystės įgūdžių stokos, turimų asmeninių problemų (priklausomybių), blogos turtinės padėties negali užtikrinti tinkamų vaikams augti ir prižiūrėti sąlygų, todėl teismas sprendžia, jog atsakovams taikytinas laikinas jų, kaip tėvų, valdžios nepilnamečiams vaikams ribojimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Išaiškintina, kad, laikinai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

Ieškovas prašo nustatyti nuolatinę globą A. K. ir V. D.; jų nuolatiniais globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais paskirti J. K. ir J. K., vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėjais.

Apribojus atsakovams tėvų valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsniu ir CPK 407 straipsniu, A. K. ir V. D. nustatytina nuolatinė globa. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 9 d. įsakymais Nr. 30-487, 30-488 nepilnametėms V. D. ir A. K. nustatyta laikinoji globa (Tomas 1., el. b. l. 19-20). Laikinieji vaikų globėjai J. K. ir J. K. išreiškė norą būti vaikų nuolatiniais globėjais. J. K. ir J. K. yra sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), tinkamai atlieka savo, kaip laikinųjų vaikų globėjų, pareigas, jų sveikatos būklės leidžia būti anūkių globėjais. J. K. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna pastovias pajamas. J. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna pastovias pajamas. Laikinieji vaikų globėjai gyvena 3 kambarių name su visais patogumais. Namas nuosavybės teise priklauso J. K.. Bendras namo plotas apie 70 kv. m. namas, kuriame gyvena šeima senas, medinis, reikalaujantis remonto. Viena namo dalis rekonstruota, pastatytas priestatas - kambarys, kuriame gyvena laikinieji globėjai. Atskirame kambaryje gyvena J. K. mama I. K., gim. (duomenys neskelbtini). Jos sutikimas dėl globos nustatymo gautas (Tomas 2., e. b. l. 182-183). Ir trečiasis kambarys apie 14 kv. m. yra skirtas mergaitėms. Vaikų kambaryje yra būtini baldai, išsiskleidžianti lova su atskiromis miegojimo vietos, spinta daiktams, rūbams susidėti, mergaičių žaislai. Šeima gyvena kukliai, bet tvarkingai. Laikinieji globėjai namuose yra sudarę minimalias sąlygas globotinių poilsiui, lavinimui. Laikinieji globėjai nėra teisti. J. K. 1 kartą bausta administracine tvarka už tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyti pažeisti kokybės reikalavimai: pagamintas patiekalas neatitiko receptūros. J. K. 2015 m. buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą. J. K. ir J. K. dėl padarytų pažeidimų apgailestauja, paskirtas baudas apmokėjo. Byloje nustatyta, kad kitų fizinių asmenų, norinčių ir galinčių rūpintis A. K. ir V. D., prašymų negauta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, geriausius vaikų interesus augti šeimoje, A. K. ir V. D. nustatytina nuolatinė globa, jų nuolatiniais globėjais skirtini J. K. ir J. K.. Nepilnamečių A. K. ir V. D. gyvenamoji vieta nustatytina jų globėjų gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad A. K. ir V. D. turi nekilnojamo turto turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra (Tomas 1, e. b. l. 17-18), todėl turto administravimas nenustatytinas.

Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa. Nustačius A. K. ir V. D. nuolatinę globą, 2017 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 30-487, 30-488 A. K. ir V. D. nustatyta laikinoji globa naikintina.

Remiantis CK 3.271 straipsniu, CPK 504 straipsnio 4 dalimi, išaiškintina, kad vaiko globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ir artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises bei teisėtus interesus, turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų I. K. ir V. D. po 120 Eur dydžio iš kiekvieno išlaikymą A. K. ir V. D., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovo teigimu, toks išlaikymo dydis priteistinas atsižvelgiant į atsakovų darbingą amžių, tęstinį išlaikymo pobūdį, turimų išlaikytinių skaičių ir patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius aprangai, maistui, gyvenamajam būstui, ugdymui ir lavinimui.

Byloje nustatyta, kad I. K. dirba Jungtinėje Karalystėje, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 700 svarų (t. y., 786 Eur), kitų išlaikytinių neturi. V. D. 2017 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. lapkričio mėn. - 2018 m. vasario mėnesiais – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. balandžio mėn. vertėsi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, o nuo 2018 m. gegužės 9 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo gaunamos pajamos per mėnesį siekia iki 400 Eur (Tomas 2, e. b. l. 28-33). Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų M. D.. Nekilnojamojo turto bei transporto priemonių registrų duomenimis, atsakovai neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (Tomas 2, e. b. l. 75, 123-125). Pažymėtina, kad byloje nepateikta duomenų, jog atsakovų darbingumo lygis yra sumažėjęs (pvz., Nedarbingumo lygio nustatymo pažyma, medicinos įstaigos pažyma apie negalimumą dirbti konkretų darbą ir pan.), ir kad dėl šios priežasties jie negali dirbti, taip pat kad jie dėjo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ir jiems dėl subjektyvių (pvz., konkrečių gebėjimų trūkumo) ar objektyvių (pvz., amžiaus) aplinkybių nepavyko padaryti. Minėta, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti nevykdoma vien tik atsižvelgiant į tai, jog asmuo neturi darbo ar turi mažai apmokamą darbą, neturi turto.

Pažymėtina, jog tėvai privalo maksimaliai neišnaudoti turimas galimybes dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu įgyti lėšų, kurias galėtų skirti tiek savo, tiek ir šalių nepilnametės vaikų poreikiams tenkinti. Be to, tėvai taip pat privalo įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Teismas, įvertinęs atsakovų turtinę padėtį (atsakovai yra darbingo amžiaus, sveiki, neturi jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto), atsižvelgdamas į tai, kad, bylos duomenimis, vaikai neturi specialiųjų poreikių, daro išvadą, kad iš atsakovų (kiekvieno jų) priteistinas kiekvienam vaikui išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 120 eurų per mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Teismo vertinimu, nurodyta suma užtikrins minimaliųjų kasdienių vaikų poreikių patenkinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atsakovė I. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, teismas iš atsakovės I. K. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisia.

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas priteisti išlaikymą tenkintinas, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 64,80 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą ((120 Eur x 2 vaikai) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylos duomenimis, teismas turėjo 17,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 8,58 Eur. Kadangi atsakovė I. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Remiantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovo V. D. valstybei priteistina iš viso 73,38 Eur (64,80 Eur + 8,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Laikinai apriboti atsakovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiams vaikams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, jų nuolatiniais globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais paskirti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėjais.

Priteisti iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 120 (vieną šimtą dvidešimt) Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y., nuo 2018 m. sausio 29 d., iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 120 (vieną šimtą dvidešimt) Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y., nuo 2018 m. sausio 29 d., iki vaikų pilnametystės.

Panaikinti 2017 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-488 V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.

Panaikinti 2017 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-487 A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 73,38 Eur (septyniasdešimt tris eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Išaiškinti, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Luminor banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.