- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- 1-1093-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00153-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- N. D.
- Kategorijos
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragės r., LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis S. P. IĮ pjovėju, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., teistas 16 kartų, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 25 d. įstatymo redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. 2013 m. vasario 20 d. 16¹⁵ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto su sugyventine N. D. metu metė į ją televizoriaus pultelį, pataikydamas juo nukentėjusiajai į galvos sritį, kuris atšokęs nuo galvos kliudė nukentėjusiosios kairės rankos plaštaką, sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paaiškino (21, 119 b. l.), kad su sugyventine N. D. gyvena 3 m. jos mamos name, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. 2013 m. vasario 20 d. apie 16 val. su N. D. grįžo namo iš pažįstamų, pas kuriuos vartojo alkoholį. Būdami neblaivūs namuose susiginčijo dėl butelio brendžio, kurį, jam nežinant, išgėrė N. D.. Nesusivaldė ir metė į N. D. rankoje laikytą televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį, kuris pataikė jai į galvos sritį. Po šio smūgio N. išbėgo iš kambario pas motiną, kuri gyvena kitame namo gale. Į tai, kas įvyko, nekreipė dėmesio ir atsigulęs lovoje žiūrėjo televizorių. Po kiek laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė jį ir pristatė į areštinę. Gailisi padaręs nusikaltimą.
Teisiamajame posėdyje R. M. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su N. D., kurią laiko žmona, nors oficialiai nevedę. Kartu gyvena daugiau nei 3 m., t. y. nuo tada, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos. 2013 m. vasario 20 d. žiūrėjo televizorių, o N. D., atsisėdusi priešais, jį erzino, šūkavo. Tuo metu abu buvo išgėrę. Perspėjo N., kad baigtų trukdyti ir leistų pažiūrėti televizoriaus, bet ji nereagavo, todėl paleido į ją pultelį, kad N. D. užtiltų. Neatsimena, ar televizoriaus pultelis atsimušė N. D. į ranką ar pirmiausia pataikė į galvą. Gali būti, kad pirmiau kliudė galvą. Tada N. D. atsikėlė ir iškvietė policiją. N. D. gailisi, kad parašė pareiškimą. Nenorėjo rašyti, bet policija perspėjo, kad jeigu ji nerašys, skirs baudą (už melagingą iškvietimą). Savo veiksmus kaltinamasis vertina blogai, nenorėjo, kad taip išeitų; nukentėjusiosios atsiprašė ir pasikalbėję viską išsprendė. Mano, kad nusikaltimo nebūtų, jei abu nustotų gerti.
Kaltinamasis pripažino, kad pažeidinėja kardomąją priemonę – nesilankyti pas N. D., nes neturi kur eiti ir jie iš meilės vienas be kito negali.
Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus, iš esmės analogiškus duotiems ikiteisminio tyrimo metu, nėra kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir nei prokuroras, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodo iki ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. D. (7, 111-112 b. l.) parodė, kad R. M. yra jos sugyventinis, su juo gyvena 2 m. jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. 2013 m. vasario 20 d. apie 16 val., gal kiek vėliau, namo grįžo neblaivus sugyventinis R. M.. Kadangi ji namuose taip pat buvo neblaivi, abu dėl kažko susiginčijo. Konflikto metu R. M. metė į ją rankoje laikytą televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį. Pultelis iš pradžių pataikė į galvos sritį, o tada atšoko ir kliudė kairę ranką. Nuo smūgio į galvos sritį ir į kairės rankos plaštaką juto fizinį skausmą, rankos plaštakoje kelias dienas buvo mėlynė. Išbėgusi į koridorių, mobiliuoju telefonu paskambino policijai. Po to R. M. jos atsiprašė; pažadėjo daugiau fizinio smurto nenaudoti. Tiki, kad R. M. tesės pažadą, todėl jam atleido, su juo susitaikė.
2013 m. vasario 20 d. N. D. parašė protokolą – pareiškimą, kuriame teigė, jog 2013 m. vasario 20 d. apie 16¹⁵ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., girtas sugyventinis R. M. paėmęs televizoriaus pultelį sudavė smūgį į galvą ir koja spyrė į kairę pusę (3 b. l.).
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio E. N. 2013 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (11-14 b. l.) pažymėta, kad 2013 m. vasario 20 d. apie 16¹⁵ val. kambaryje, esančiame name adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., televizoriaus nuotolinio valdymo pulteliu draugas R. M. vieną kartą sudavė N. D. į galvą ir įspyrė į kairę ranką.
Iš asmens blaivumo testų (alkotesterio rodmenų) (15, 25 b. l.) matyti, kad 2013 m. vasario 20 d. 17⁰⁷ val. N. D. nustatytas lengvas – 1,44 promilių – girtumo laipsnis; 2013 m. vasario 20 d. 18⁵⁸ val. R. M. – 1,21 promilių girtumo laipsnis.
2013 m. vasario 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole su schema (4-6 b. l.) užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII sk. straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailėjosi; veikos padarymui tiesioginės įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys; atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 ir 6 p., 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis R. M. iki šiol dirbo S. P. IĮ (39 b. l.). Nėra įrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės ligonių pacientų registrą (41 b. l.). Baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą (36-38 b. l.). Teistas 16 k.: daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, o paskutiniu metu suaktyvėjo smurto prieš sugyventinę naudojimas (28-35, 44-66, 68-90, 102-105, 108 b. l.), naują nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, tad BK 27 straipsnio prasme yra recidyvistas.
Fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 m. (BK 140 str. 1 d.) (2003 m. liepos 25 d. įstatymo redakcija).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str.). Kadangi kaltinamasis už analogišką veiką prieš sugyventinę N. D. teisiamas nebe pirmą kartą (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), todėl skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis parenkamas šiek tiek didesnis už sankcijos vidurkį (9 mėn.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir subendrinta bausmė skiriama 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.
Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:2 įskaitomas laikas, kaltinamojo išbūtas esant laikinai sulaikytam nuo 2013 m. vasario 20 d. 17³⁰ val. iki 2013 m. vasario 22 d. 9⁵⁰ val. (dvi paros), jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms (16, 24 b. l.) (BK 65-66 str.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., nebendrauti, neieškoti ryšių su N. D. (22-23 b. l.), - taikoma tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2003 m. liepos 25 d. įstatymo redakcija), ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir skirti R. M. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, R. M. skirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 10 (dešimties) mėnesių.
Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaityti R. M. laikino sulaikymo laiką (dvi paras) ir laikyti, kad jis atliko dvi laisvės atėmimo dienas.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. M. suėmimo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
R. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nesilankyti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., nebendrauti, neieškoti ryšių su N. D., – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.