Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Veleckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ atstovui advokatui A. K.,

atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms D. U. ir Ž. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alnitransa“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT, ir Tarnyba) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo ji atsisakė patenkinti prašymą nustatyti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumą Širvintų rajono Liaukiškių žvyro telkinio teritorijoje, patenkančioje į Budelių kraštovaizdžio draustinį (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos apsaugos ministerijos iš naujo išnagrinėti UAB „Alnitransa“ pareiškimą pašalinant padarytą pažeidimą.

Paaiškina, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo 2,2 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) kurių teritorijose, Liaukiškių žvyro telkinyje, kasa žvyrą pagal 2013 m. sausio 9 d. išduotą leidimą Nr. 1p-13, suteiktame 6,7 ha ploto kasybos sklype bei 2018 m. rugpjūčio 14d. leidimą Nr.KN-18-41p suteiktame 2,3 ha ploto kasybos sklype. Eksploatuojamas žvyro karjeras baigiamas išeksploatuoti, todėl pareiškėja siekia praplėsti kasybos plotą apie 2,35 ha, kuriame didžioji dalis išteklių detaliai išžvalgyta 1989 m. ir 2004 metais. Planuojamas žvyro kasybai plotas apima tik nedidelį viso 12,85 ha detaliai išžvalgyto telkinio ploto. Visas Liaukiškių žvyro telkinys patenka į Budelių kraštovaizdžio draustinį. Steigiant draustinį 1992 metais žvyro telkinio ribos buvo pažymėtos draustinio steigimo kartografinėje medžiagoje ir jo dalyje jau vykdoma žvyro gavyba, kuri buvo tęsiama ir įsteigus draustinį. Planuojama ūkinė veikla (toliau - ir PŪV) - Širvintų rajono Liaukiškių žvyro telkinio dalies (praplečiamo ploto) naudojimas. PŪV teritorijos plotas apie 2,5 ha, apima pareiškėjos privačios nuosavybės žemės sklypus (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) - 2,2 ha ir apie 0,3 ha gretimos laisvos valstybinės žemės plotą, iš jų apie 2,3 ha plote bus vykdomi telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivacijos) darbai, o apie 0,2 ha plotas bus naudojamas karjero priklausiniams.

Nurodo, kad Liaukiškių žvyro telkinio dalies (praplečiamo ploto) ištekliai patvirtinti Lietuvos geologijos tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1-110 ir sudarė 80,0 tūkst. m3 žvyro išteklių 2,33 ha plote ir 17 tūkst. m3 žvyro išteklių, esančių tarp Liaukiškių telkinio 2011 m. išvalgyto ploto ir anksčiau išžvalgytos dalies. PŪV plote (2,5 ha) preliminariai yra apie 80,0 tūkst. m3 išteklių (neatskaičius eksploatacinių nuostolių). Bendrai planuojamas praplėsti kasybai plotas apima 2,5 ha, kuriame didžioji dalis išteklių išžvalgyta 2011 metais. Gavybą numatoma vykdyti toliau praplečiant 2018 m. Lietuvos geologijos tarnybos leidimu suteikto 2,3 ha ploto sklypo, kuriame baigiami eksploatuoti ištekliai, ribas. Pareiškėja siekia gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą pratęsti žvyro išteklių gavybą Liaukiškių telkinyje, tačiau galutinis sprendimas gali būti priimtas tiktai atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. 2023 m. rugpjūčio 29 d. UAB „GIK projektai“, atstovaudama pareiškėją, kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra) raštu, kuriame nurodė, kad vykdant planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 47 punkte nurodytus reikalavimus, teikiama informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo Širvintų r. Liaukiškių žvyro telkinio dalies (praplečiamo ploto) naudojimui ir prašoma pateikti išvadą. 2023 m. rugpjūčio 30 d. Aplinkos apsaugos agentūra raštu Nr. (30-2).A4E-8845 informavo pareiškėją, kad vadovaudamasi Lietuvos respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau- ir PAV) 7 straipsnio 8 dalimi, nepradės atrankos informacijos viešinimo ir nagrinėjimo procedūrų, kol nebus gauta VSTT išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo. Agentūra nurodė, kad vadovaujantis PAV 7 straipsnio 1 dalimi PŪV organizatorius (užsakovas) prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. PŪV organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 patvirtinto Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 30 punkto nuostatomis, turėtų kreiptis į VSTT dėl PŪV poveikio „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo ir pateikti jai Tvarkos aprašo 3 priede nustatytos formos Bendrojoje dalyje ir A dalyje nurodytą informaciją.

Pareiškėja, atstovaujama UAB „GIK projektai“, 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą Tarnybai „Dėl Širvintų rajono Liaukiškių žvyro telkinio dalies (praplečiamo ploto) naudojimo PŪV įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ir potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo“. Tarnyba skundžiamu Sprendimu atsisakė patenkinti prašymą nurodydama, kad planuojamas Liaukiškių žvyro telkinys patenka į Budelių kraštovaizdžio draustinį. Steigiant draustinį 1992 metais žvyro telkinio ribos buvo pažymėtos draustinio steigimo kartografinėje medžiagoje ir jo dalyje jau vykdoma žvyro gavyba, kuri buvo tęsiama ir įsteigus draustinį. Naujas pageidaujamas eksploatuoti žvyro telkinio plotas, kuris detaliai išžvalgytas 2011 m., yra už draustinio steigimo metu pažymėtų žvyro telkinio ribų, kasybos darbais nepažeistoje draustinio dalyje. Todėl žvyro gavyba šiame plote vertintina kaip naujo naudingųjų išteklių karjero įrengimas draustinyje ir prieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. 1 d. 2 p. nuostatoms ir yra negalima. Atsižvelgdama į tai, kad planuojama ūkinė veikla yra negalima, Tarnyba planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo nenustatinės.

Pareiškėja, įvertinusi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 5 d, nustatytas Tarnybos funkcijas, teigia, kad Tarnyba privalėjo nagrinėti jos prašymą ir priimti įstatymais pagrįstą atitinkamą sprendimą.

Skunde nurodo, kad šiuo metu nėra patvirtinti Budelių kraštovaizdžio draustinio nuostatai. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 patvirtintuose „Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose“ (toliau – ir Nuostatai) nėra numatyti draudimai kraštovaizdžio draustinyje eksploatuoti naudingas iškasenas. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama pradėti durpių kasybą, įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, karjerus, naudingųjų iškasenų šachtas, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus. Akcentuoja, kad minėta įstatymo nuostata aiškiai riboja naujų karjerų įrengimą.

Teigia, kad UAB „Alnitransa“ žemės sklypuose, kuriuose planuojama vykdyti žvyro kasimo darbus išplečiant esantį karjerą, naudojimo paskirtis - naudingų iškasenų telkinio paskirties žemė. Iš esmės nėra planuojama įkurti naują karjerą, tam nėra rengiami jokie normatyviniai dokumentai, o faktiškai planuojama praplėsti eksploatuojamo karjero ribas išžvalgyto ir Lietuvos geologijos tarnybos aprobuoto žvyro telkinio esančio eksploatuojamo žvyro karjero dalimi.

Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. tarp Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir UAB „Alnitransa“ buvo sudaryta „Vilniaus apskrities Širvintų rajono Liaukiškių telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutartis“, kurioje nurodyta, kad Liaukiškių telkinio dalies, kurioje išsidėstęs „Naudotojui“ (UAB „Alnitransa“ ) skiriamas kasybos sklypas detaliai išžvalgyti 1989 ir 2004 metais, išteklių plotas aprobuotas 2004 m. rugpjūčio 11d.. Kasybos sklypas 2,3 ha plote buvo skirtas Vilniaus apskrities Širvintų rajono Liaukiškių telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutartimi prie Lietuvos geologijos tarnybos 2018 m. birželio 27 d. išduoto leidimo naudoti žemės gelių išteklius ir ertmes Nr. KN-18-35p.

Šios aplinkybės paneigia atsakovės tvirtinimą, kad planuojamas žemės kasimo sklypas išžvalgytas 2011 metais, nes dalis žvyro telkinio buvo išžvalgyta dar iki Budelių kraštovaizdžio draustinio įkūrimo, t.y. 1989 metais. Budelių kraštovaizdžio draustinis įkurtas 1992 metais. Pažymi, kad pareiškėja, atsižvelgdama į seniai nustatytą žvyro išteklių plotą, jo išžvalgymo laiką, įsigijo žemės sklypą planuodama jame vykdyti žvyro kasimo darbus, tam tikslui išleido didelę pinigų sumą. Pirkdama ji pagrįstai tikėjosi, kad galės nupirktą žemės sklypą, kuriame išžvalgyti ištekliai, naudoti žvyro kasimui ir pajamų gavimui.

Pažymi, kad praplečiant eksploatuojamą žvyro karjerą nebus pažeisti Budelių kraštovaizdžio draustinio reikalavimai ir poveikio “Natūra 2000” teritorijoms, t.y. praplečiant eksploatuojamą žvyro karjerą nebus pakenkta Budelių kraštovaizdžio draustinio saugomas kraštovaizdis, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Vykdant žvyro kasybą, siekiant sumažinti triukšmo poveikį, darbai bus atliekami dienos metu (nuo 8 val. iki 17 val.), kai leidžiami aukščiausi triukšmo lygiai. Telkinio rekultivacija planuojama vykdyti lygiagrečiai su eksploatacija. Siekiant sumažinti dulkėtumą sausros metu privažiavimo keliai bus laistomi. UAB „Alnitransa“ veiklos, kuriai būtų reikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas nevykdys. Bus dirbama tik tvarkingomis kasybos ir transporto mašinomis, laikantis darbo saugos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir higienos reikalavimų, karjere nebus vykdomas kasybos mašinų remontas ir techninis aptarnavimas (įgyvendinama veiklos vykdymo etape). Kasybos darbų metu arčiausiai esančios sodybos susiformuoti grunto 3 m aukščio pylimai, tarnaus kaip papildoma prevencinė priemonė dulkių, išmetamųjų dujų bei triukšmo sklaidos barjerui. Grunto pylimai bus formuojami veiklos vykdymo pradžios etape, 1-ais telkinio naudojimo metais, prieš pradedant kasybos darbus. Nėra jokių prielaidų, kad vykdant žvyro kasimo darbus pievų ir miškų natūralios buveinės bus pažeistos, ar ši veikla turės esminę įtaką augantiems augalams, gyvūnams. Hidrologinio rėžimo pokyčių nebus. Žemės paviršiaus reljefas nebus keičiamas. Eksploatuojant karjerą vandens ir vėjo sukeliamai erozijai išvengti dangos grunto pylimai ( apsauginiai triukšmo ir dulkių barjerai) bus apsėjami žole. Artimiausia saugoma teritorija „Natūra 2000“ ekologiniam tinklui priklausanti Neries upė nutolusi apie 385 m. į pietus nuo karjero. PŪV „Natūra 2000“ teritorijoms neturės reikšmingo neigiamo poveikio.

Nurodo, kad hidrologiniu požiūriu Liaukiškių telkinys priklauso Nemuno baseinui, Neries upės pabaseiniui. Hidrografinį rajono tinklą sudaro apie 0,385 km į pietus nuo telkinio tekanti Neries upė, dešinysis jos intakas Ravo upelis nutolęs apie 0,59 km į šiaurę nuo PŪV ir į ją įtekantys bevardžiai upeliai bei sausinimo grioviai ir kanalai sujungti su minėtomis upėmis. Dalis PŪV teritorijos patenka į Neries upės apsaugos zoną. Vadovaujantis LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose nėra draudžiama eksploatuoti karjerus. Karjere bus kasami apvandeninti ištekliai, tačiau PŪV metu vandens lygis karjere nebus žeminamas. Naudingųjų iškasenų gavyba ir kitokie darbai nebus vykdomi paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.

Planuojamas naudoti plotas ribojasi su šiuo metu eksploatuojamu karjeru, bus naudojama veikianti infrastruktūra.

Akcentuoja, kad įstatymai nedraudžia pratęsti žvyro išteklių gavybą Liaukiškių telkinyje nerengiant naujo žvyro karjero, vykdant darbus bus užtikrinami kraštovaizdžio draustinio reikalavimai.

Teigia, kad atsakovo sprendime padaryta išvada, kad žvyro gavyba pareiškėjo nurodytame plote vertintina kaip naujo naudingųjų išteklių karjero įrengimas draustinyje ir prieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. 1 d. 2 p. nuostatoms, prieštarauja tiek įstatymų reikalavimams, tiek faktinėms aplinkybėms. Atsakovo nurodytas motyvas, kad gamtiniai ištekliai buvo išžvalgyti vėliau, nei įkurtas draustinis, neatitinka tikrovės ir nesudaro pagrindo tvirtinimui, kad dėl to išžvalgytų gamtinių išteklių eksploatavimas laikytinas naujo naudingųjų išteklių karjero įrengimu draustinyje. Liaukiškių žvyro karjero praplėtimas atitinka specialias žemės naudojimo sąlygas ir neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais.

Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad palaiko Sprendime išdėstytą poziciją ir nesutinka su skundu bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad planuojamas Liaukiškių žvyro telkinys patenka į Budelių kraštovaizdžio draustinį. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir STĮ) 8 straipsnio 5 dalį kraštovaizdžio draustiniai yra priskiriami kompleksiniams draustiniams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - ir SŽNSĮ) 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama pradėti durpių kasybą, įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, karjerus, naudingųjų iškasenų šachtas, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus.

Akcentuoja, kad tokios sąvokos (ir veiklos), kaip „karjerų išplėtimas", nėra aktualiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose ūkinę veiklą saugomose teritorijose. Tarnybos nuomone, prisidengiant veiklos „išplėtimu" galima manipuliuoti teritorijų ribomis, kaip ir šiuo atveju, kai planuojamas žvyro telkinys yra už draustinio steigimo metu pažymėtų žvyro telkinio ribų, kasybos darbais nepažeistoje draustinio dalyje.

Nurodo, kad ginčo situacija aiškiai matosi Ortofotografinio žemėlapio ištraukoje. Joje pažymėta naudingųjų išteklių telkinio riba draustinio steigimo dokumente ir nurodyta Liaukiškių telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo teritorija pagal 2013-01-19 išduotą leidimą Nr. 1 p-13, bei reali kasybos riba. Akivaizdu, kad didžioji kasybos sklypo dalis pagal šį leidimą pateko į draustinio steigimo metu pažymėtą žvyro telkinio ribą, nors šiaurinėje dalyje jau išėjo iš šių ribų, t. y. dėl Tarnybai nežinomų aplinkybių buvo vykdomi didesnėje, nei draustinio steigimo metu nustatytoje, teritorijoje. Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba nedalyvavo šios teritorijos PŪV derinimuose.

Nurodo, kad pareiškėjos pateiktame žemėlapyje Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000" teritorijoms nustatymo pavaizduotos kasybos sklypo ribos pagal 2018-08-14 išduotą leidimą Nr. KN-18-41 p, kurios yra pagal 2013-01-19 išduotą leidimą Nr. 1 p-13 skirtame plote. Žemėlapyje matyti, kad norimas eksploatuoti naujas sklypas yra už anksčiau išduotais leidimais suteiktų kasybos sklypų ribų, kasybos nepažeistoje draustinio dalyje. Pažymi, kad leidimai išduodami naujai veiklai, bet ne praplėtimui; taip pat turi būti naujai vertinama PŪV.

Pažymi, kad prieš steigiant draustinius, šiuo atveju Budelių kraštovaizdžio draustinį, ginčo teritorijoje buvo pažymėtos dabar eksploatuojamo karjero ribos. Žemėlapyje jos atvaizduotos dantyta linija, kuri pagal topografinių žemėlapių skaitymo legendą laikoma „duobės, iškasinėtos vietos" - tai ir yra ta teritorija, kuri laikoma esamu karjeru, buvusiu prieš steigiant draustinį. Būtent tai Tarnyba ir nurodė skundžiamame Sprendime, todėl pareiškėjos siekis praplėsti karjerą negali būti laikomas teisėtu, nes tai nauja teritorija draustinyje, naujas karjeras, nauji kasybos darbai valstybės saugomoje teritorijoje, kas, kaip minėta, nesuderinama su draustinio steigimo tikslais. Tarnyba laikėsi ir laikosi nuomonės, kad naujo kasybos ploto eksploatavimas, kad ir prie jau esamo karjero, neišvengimai sunaikins ir sužalos reljefo formas bei prieštaraus SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalies 1 punktui, taip pat pakenks kraštovaizdžiui (nes veikla vykdoma kraštovaizdžio draustinyje) ir gamtinėms vertybėms.

Pažymi, kad visi draudimai yra perkelti ir įtvirtinti SŽNSĮ, ir šiuo atveju pareiškėjos veiklos negalimumui įrodyti visiškai pakanka šio įstatymo 69 str. 1 d. 1 ir 2 p. įtvirtintų draudimų. Individualūs draustinių nuostatai nustato ne draudimus, o kitus su draustinio apsauga susijusius aspektus.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad šiame ginče išteklių žvalgybos data (prieš ar po draustinio steigimo) neturi lemiamos reikšmės.

Nesutinka su skundo teiginiais, kad praplečiant eksploatuojamą žvyro karjerą nebus pažeisti Budelio kraštovaizdžio draustinio reikalavimai ir poveikio "Natūra 2000” teritorijoms. Teigia, kad tai paneigia pačios pareiškėjos pateikta Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000" teritorijoms nustatymo informacija, remiasi 1.3., 1.7, 1.8. punktais. Teigia, jog akivaizdu, kad naujo kasybos ploto eksploatavimas, kad ir prie jau esamo karjero, kuris jau buvo prieš steigiant Budelių kraštovaizdžio draustinį 1992 m., neišvengiamai naikins draustinį kaip kompleksinę teritoriją, kas prieštarauja minėtoms SŽNS bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, ir Budelių kraštovaizdžio draustinio steigimo tikslams.

Pasisakydama dėl skundo argumentų, susijusių su teisėtais pareiškėjos lūkesčiais, pažymi, kad Tarnyba jau 2016 ir 2018 metais pareiškėjai teiktais raštais laikėsi tos pačios pozicijos - kad žvyro gavyba naujame plote vertintina kaip naujo naudingųjų išteklių karjero įrengimas draustinyje. Nuo 2018 m. teisinis reglamentavimas pasikeitė tik tiek, kad atsiradęs SŽNS įstatymas pakartotinai įtvirtino aptariamus draudimus draustiniuose, kurie buvo įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 11 d. nutarime Nr. 343. Taigi pareiškėjaui nuo 2016 m. pateiktais Tarnybos atsakymais nebuvo sukurti jokie lūkesčiai. Priešingai, Tarnyba nuosekliai laikėsi ir laikosi pozicijos, kad pareiškėja pretenduoja į naujo žvyro karjero eksploatavimą, o ankstesni Tarybos sprendimai tuo pačiu klausimu nebuvo skundžiami.

Nurodo, kad pareiškėjos prašymu Tarnybai rengti poveikio „Natura 2000” reikšmingumo išvadą nebuvo prasmės ir dėl to, kad tokios išvados tikslas yra nustatyti, ar nagrinėjamai planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinka vertinimą. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalį „kai planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami”. Todėl nėra prasmės atlikti ir tokios veiklos poveikio „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo, kuris yra nurodytų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų dalis, nustatymo.

Teigia, kad pareiškėjas nedetalizavo, kodėl ir kaip skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. nuostatų. Tarnyba nesutinka, kad Sprendimas buvo ydingas VAĮ požiūriu. Pareiškėjai buvo išsamiai paaiškinta, kodėl Tarnyba nuo 2016 m. laikosi nuoseklios pozicijos ginčo klausimu, papildomai pridėti ankstesni raštai, kurie laikomi neatskiriama Sprendimo dalimi. Be to, tai buvo jau ketvirtasis Tarnybos atsakymas minėtu klausimu, ankstesnieji trys nebuvo skundžiami.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo atsisakė patenkinti prašymą nustatyti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumą Širvintų rajono Liaukiškių žvyro telkinio teritorijoje, patenkančioje į Budelių kraštovaizdžio draustinį, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja kelia išvestinį reikalavimą - įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.

Liaukiškių žvyro telkinys patenka į Budelių kraštovaizdžio draustinį, įsteigtą 1992 metais, o žvyro telkinio ribos pažymėtos draustinio steigimo kartografinėje medžiagoje.

Pareiškėja nuosavybės teise valdo 2,2 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Abiejų sklypų teritorijose, Liaukiškių žvyro telkinyje, pareiškėja kasa žvyrą pagal 2013 m. sausio 9 d. išduotą leidimą Nr. 1p-13, suteiktame 6,7 ha ploto kasybos sklype bei 2018 m. rugpjūčio 14 d. leidimą Nr.KN-18-41p suteiktame 2,3 ha ploto kasybos sklype (Vilniaus apskrities Širvintų rajono Liaukiškių telkinio išteklių dalies naudojimo sutartis, sudaryta 2018 m. rugpjūčio 14 d. tarp pareiškėjos ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos).

Pareiškėja siekia praplėsti kasybos plotą apie 2,35 ha, kuriame didžioji dalis išteklių išžvalgyta 1989 m. ir 2004 metais.

Liaukiškių žvyro telkinio praplečiamo ploto ištekliai patvirtinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1-110 ir sudarė 80,0 tūkst. m3 žvyro išteklių 2,33 ha plote ir 17 tūkst. m3 žvyro išteklių, esančių tarp Liaukiškių telkinio 2011 m. išvalgyto ploto ir anksčiau išžvalgytos dalies.

Aplinkos apsaugos agentūra 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (30-2).A4E-8845 informavo pareiškėją, kad vadovaudamasi Lietuvos respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 8 dalimi, nepradės Atrankos informacijos viešinimo ir nagrinėjimo procedūrų, kol nebus gauta VSTT išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo.

Pareiškėja, atstovaujama UAB „GIK projektai“ 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos „Dėl Širvintų rajono Liaukiškių žvyro telkinio dalies (praplečiamo ploto) naudojimo PŪV įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ir potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo“.

2023 m. rugsėjo 14 d. Valstybinė saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikė atsakymą „Dėl planuojamos ūkinės veiklos, Širvintų rajono Liaukiškių žvyro telkinio dalies (praplečiamo ploto) naudojimo, įgyvendinimo poveikio “Natūra 2000” teritorijoms reikšmingumo nustatymo“, kuriuo atsisakė nustatinėti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą, kadangi planuojama ūkinė veikla negalima. Sprendime nurodyta, kad planuojamas Liaukiškių žvyro telkinys patenka į Budelių kraštovaizdžio draustinį. Steigiant draustinį 1992 metais žvyro telkinio ribos buvo pažymėtos draustinio steigimo kartografinėje medžiagoje ir jo dalyje jau vykdoma žvyro gavyba, kuri buvo tęsiama ir įsteigus draustinį. Naujas pageidaujamas eksploatuoti žvyro telkinio plotas, kuris detaliai išžvalgytas 2011 m., yra už draustinio steigimo metu pažymėtų žvyro telkinio ribų, kasybos darbais nepažeistoje draustinio dalyje. Todėl žvyro gavyba šiame plote vertintina kaip naujo naudingųjų išteklių karjero įrengimas draustinyje ir prieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. 1 d. 2 p. nuostatoms ir yra negalima. Sprendime pažymėta, kad Tarnyba tokią informaciją jau teikė pareiškėjos pasitelktam poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui – B. P. individualiai įmonei 2016-04-18 raštu Nr. (4)-V3-599 (7.21), taip pat Aplinkos apsaugos agentūrai 2016-06-01 raštu Nr. (4)-V3-810(7.8) ir 2018-01-12 raštu Nr. (4)-V3-69. Pridėjo nurodytų raštų kopijas.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, pateikė skundą teismui, nurodydama, kad Tarnybos atsisakymas vykdyti jai įstatymais pavestas funkcijas yra nepagrįstas, prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms ir įstatymų reikalavimams.

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalį kraštovaizdžio draustiniai yra priskiriami kompleksiniams draustiniams.

Byloje nėra ginčo, kad Liaukiškių žvyro telkinys patenka į Budelių kraštovaizdžio draustinį.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad draustinių apsaugą ir tvarkymą nustato šis įstatymas, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti). Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus, taip pat į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir draustinio išskirtinę vertę, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai bei etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose). Draustiniams, kuriems nėra patvirtinti individualūs nuostatai, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai bei etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad, kai planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama pradėti durpių kasybą, įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, karjerus, naudingųjų iškasenų šachtas, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir žemės gelmių ertmės naudojami tik atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras. Fiziniai ar juridiniai asmenys arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, planuojantys naudoti detaliai išžvalgytus ir aprobuotus naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, prieš atlikdami Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, raštu apie tai informuoja Lietuvos geologijos tarnybą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos naujas pageidaujamas eksploatuoti žvyro telkinio plotas yra už draustinio steigimo metu pažymėtų žvyro telkinio ribų, kasybos darbais nepažeistoje draustinio dalyje.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata riboja tik naujų karjerų įrengimą, o jos planuojama ūkine veikla bus tik išplėstas esamas eksplotuojamas karjeras, kuris yra išžvalgytas Lietuvos geologijos tarnybos ir ištekliai aprobuoti.

Teismas pažymi, kad steigiant Budelių kraštovaizdžio draustinį žemėlapyje buvo aiškiai pažymėtos žvyro karjero ribos, kurios buvo eksploatuojamos. Kaip nurodyta, pareiškėjos norimas eksploatuoti naujas sklypas yra už anksčiau išduotais leidimais suteiktų kasybos sklypų ribų, kasybos nepažeistoje draustinio dalyje, todėl Tarnyba pagrįstai žvyro gavybą šiame plote vertina kaip naujo naudingųjų išteklių karjero įrengimą, kuriam eksploatuoti reikalingas naujas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir naujas išteklių naudojimo planas.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad tokios sąvokos, kaip „karjerų išplėtimas", nėra aktualiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose ūkinę veiklą saugomose teritorijose. Apeliuojant tokiomis sąvokomis, karjeru gali tapti visa draustinio teritorija.

Tai, kad teritorijoje naudingi ištekliai išžvalgyti dar iki draustinio įsteigimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tie ištekliai gali būti eksplotuojami, kadangi draudimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Teismas laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad Tarnyba neįgyvendino jai priskirtų funkcijų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punkte, tai yra, kad Tarnyba nagrinėja Vyriausybės nustatyta tvarka planų, programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentus, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus (poveikio šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms požiūriu), taip pat koordinuoja saugomų teritorijų direkcijų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekamus vertinimus veiklų, dėl kurių leistinumo draustiniuose ar valstybiniuose parkuose nusprendžiama atlikus jų poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalis imperatyviai nustato, kad, kai planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami. Atsižvelgiant į tai, tarnyba pagrįstai atsisakė nustatinėti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą, kadangi pareiškėjos planuojama ūkinė veikla negalima pagal SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo, kadangi jis, atsižvelgdamas į seniai nustatytą žvyro išteklių plotą, jo išžvalgymo laiką, įsigijo žemės sklypą planuodamas jame vykdyti žvyro kasimo darbus, tam tikslui išleido didelę pinigų sumą, o pirkdamas jis pagrįstai tikėjosi, kad galės nupirktą žemės sklypą, kuriame išžvalgyti ištekliai naudoti žvyro kasimui ir pajamų gavimui, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas įgydamas žemės sklypus žinojo, kad jie yra draustinio teritorijoje ir žinojo žvyro karjero ribas, nustatytas steigiant draustinį. Todėl pareiškėjas negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad jis galės naudoti jo žemės sklypuose esančius naudingus išteklius, nes toks darudimas yra nustatytas teisės aktais, o būtent SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą bei nustatytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei aiškiai motyvuotas, todėl teismas neturi pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.