Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

kaltinamasis J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) e, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 255 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. K. 2013 m. birželio 30 d., apie 15.00 val., veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje ant kėdės laikydamas, pagal 2011-06-06 išduotą neterminuotą leidimą Nr. 0000298 įsigytą Čekijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro aštuonšūvį graižtvinį revolverį „KORA BRNO“ Nr. 653392, skirtą šaudyti 6mm kalibro „Flobert“ tipo žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, su būgne esančiais aštuoniais pramoninės gamybos 6 mm kalibro „Flobert“ tipo žiedinio įskėlimo šoviniais, kurie priskiriami prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi, tokiu būdu sudarė sąlygas R. P. paimti revolverį „KORA BRNO“ Nr. 653392 su būgne esančiais aštuoniais šoviniais ir neteisėtai jais pasinaudoti.

Kaltinamojo J. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 str. 1 d., nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2011 m. birželio 6 d. Kauno apskrities VPK jam buvo išduotas leidimas įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus. 2011 metais tikslesnio laiko neprisimena, prie 6-to forto esančioje ginklų parduotuvėje įsigijo revolverį „KORA BRNO“, kurį laikė savo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), ant kėdės po užuolaida. Be to, jis įsigijo šiam revolveriui įvairaus tipo šovinių, kuriuos laikė spintelėje. Kiek viso turėjo šovinių, jis neprisimena. Ginklą namuose laikė su būgne įdėtais 8 šoviniais. Nuo 2013 metų pradžios ginklu nesinaudojo, matydavo, kad ginklas yra tam padėtoje vietoje. 2013 m. birželio 30 dienos metu, tikslesnio laiko neprisimena, pas jį buvo atėjęs kaimynas R. P., su kuriuo jie gėrė degtinę. Ar išgertuvių metu jis buvo užsnūdęs neprisimena, nes įvykio metu buvo neblaivus, be to, jo bloga atmintis. Išgertuvių metu jis ne kartą buvo išėjęs į balkoną įkvėpti gryno oro, nes turi kvėpavimo sutrikimų. R. P. išėjus, po pietų, kiek tuo metu valandų buvo nežino, atėjo penkto aukšto gyventojas Remigijus, kuris pasakė, kad yra peršautas Alfredas, gyvenantis antrame aukšte. Jis tada pamatė, kad nėra tam skirtoje vietoje revolverio. Jis suprato, kad ginklą galėjo paimti tik vienintelis R. P.. Vėliau pas jį atėjo R. P., iš kurio elgesio suprato, kad jis peršovė Alfredą, nes jis buvo streso būsenoje, pastarasis jam revolverį gražino, pastebėjo, kad jame trūksta 3 šovinių. Iš revolverio jis išėmė visus šovinius, kuriuos išmetė į virtuvėje esančią šiukšlių dėžę, nes buvo išsigandęs. R. P. žinojo, kur yra laikomas revolveris, todėl nesunku jam buvo juo pasinaudoti. Pripažįsta, kad jis ginklą ir šaudmenis saugojo netinkamai ir jais buvo neteisėtai pasinaudota (31-32 b.l.).

Iš liudytojo A. B. apklausos protokolo matyti, jog jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 m. birželio 30 d., apie 15.00 val. jam išėjus iš namo (duomenys neskelbtini) antros iš kairės laiptinės, iš antro aukšto 94 buto, kur jis gyvena, ėjo vienas į gale namo esančią parduotuvę. Nusipirko 1 litro talpos 7,5 laipsnių stiprumo alaus ir išėjo iš parduotuvės. Netoli namo laiptinės vienas gėrė alų, kai tuo metu nuo parduotuvės priėjo trys apie 17-18 metų jaunuoliai, iš kurių vieną jau anksčiau buvo matęs. Jaunuolis, kurį jis galėtų atpažinti, jo įžūliai paprašė prisidegti ar parūkyti. Jaunuolio tonas buvo priekabus, todėl suprato, kad jaunuoliai nori išprovokuoti konfliktą. Kiti du jaunuoliai nieko nesakė. Nors jaunuoliai pareikalavo parūkyti be keiksmažodžių, iš tono suprato, kad jį nori išprovokuoti. Jis atsakė, kad rūkyti neturi. Šis jaunuolis staiga nieko nesakęs iš už džinsų juosmens išsitraukė apie 10 cm. ilgio, juodos spalvos metalinį revolverio tipo ginklą ir staiga pridėjo jam prie pilvo kairės pusės, vieną kartą iššovė. Jis nepastebėjo, kad vaikinas ginklą užtaisinėtų. Iššovęs jam į pilvą, jaunuolis su kitais jaunuoliais nubėgo Chemijos pr. link. Jis pamatė, kad pilvas kraujuoja ir parėjo namo, žmona iškvietė medikus. Jis nesakė, kad jį sužeidė kaimynas, gal žmona ne taip suprato. Įvykis įvyko apie 15.20val. Liudytojas taip pat parodė, kad į jį šovė R. P., iš jo elgesio suprato, kad tai padarė netyčia. Jam būnant LSMU ligoninėje buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriems jis nenurodė jog jam šovė R. P., nes jam jo pagailo, todėl pareigūnams melagingai nurodė jog jį sužalojo nepažįstami asmenys. Jis visada su R. P. sutarė draugiškai, iš kur jis gavo ginklą jis nežino, prieš tai niekada pas jį ginklo nebuvo matęs (21-22, 23 b.l.).

Iš liudytojo R. P. apklausos protokolo matyti, jog jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 m. birželio 30 d., apie 11.00 val. jis nuėjo pas kaimyną J. K., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bei pas jį namuose gėrė degtinę. Būdamas pas jį, išgėrė apie 200 g degtinės. Jam sėdint prie stalo, fotelyje, jis pamatė, kad ant kėdės, kuri buvo pastatyta prie stalo, yra padėtas juodas revolveris. Pamatęs revolverį jis jį įsidėjo į striukės kišenę, nes jį norėjo parodyti draugams, kadangi niekada jokio ginklo neturėjo. Jis pamanė, jog tai dujinis ginklas, nes koviniai ginklai turėtų būti laikomi seife. Ar leidžia paimti ginklą, J. K. neatsiklausė, nes jis buvo padauginęs alkoholio ir miegojo sėdėdamas ant sofos. Jam išėjus į namo kiemą, prie parduotuvės, jis sutiko kaimyną A. B., kuris ten rūkė. Jis priėjo prie jo, jam parodė revolverį bei paklausė ar tai dujinis ginklas ar kitos paskirties. A. B. atsakė, kad apie ginklus nenusimano. Norėdamas detaliau apžiūrėti ginklą, norėjo pasukti jo būgną, spaudė įvairias rankenėles, tai tuo metu į Alfredą nukreiptas apie 0,5 metro atstumu revolveris iššovė. Alfredas į viršų pakėlė marškinėlius, jis pamatė, kad pilve yra nedidelė žaizda iš kurios kraujavo. Jis išsigando, pasakė, kad reikia kviesti greitąją medicininę pagalbą bei nubėgo pas J. K. ir jam pasakė jog reikia kviesti medikus nes su J. K. priklausančiu ginklu peršovė Alfredą. Tuo metu Alfredas nuėjo pas save į namus, kuris yra antrame aukšte, o jis gyvena trečiame aukšte. J. K. iškviesti medikų nesugebėjo, nes jis serga Parkinsono liga bei jam dreba rankos. Kol jis ieškojo kaip iškviesti medikus, maždaug po 2 minučių pamatė, jog greitoji atvažiavo ir išsivežė Alfredą. Jis revolverį J. K. akivaizdoje padėjo į tą pačią vietą iš kurios buvo paėmęs. Po to grįžo namo ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Jis Alfredą sužalojo netyčia, nesaugiai elgdamasis su šaunamuoju ginklu. Jis ginklą pats asmeniškai gražino J. K., jo tikrai paslėpti nenorėjo, jis iš būgno šovinių neišėmė iš ginklo buvo išauta tik vieną kartą kada buvo sužalotas Alfredas (27 b.l.).

Iš 2013 m. birželio 30 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) (5-7 b.l.).

Iš 2013 m. birželio 30 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) virtuvė, esanti trečiame aukšte bei iš šiukšlių dėžės išimti trys šoviniai ir šovinio tūtelė (8-40 b.l.).

Iš 2013 m. liepos 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1704/13(02) matyti, jog A. B. konstatuota šautinė žaizda pilvo srityje. Sužalojimas padarytas šaunant iš šaunamojo ginklo, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas 2013 m. birželio 30 d. vieno trauminio poveikio pasekoje (12-13 b.l.).

Iš 2013 m. birželio 30 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog savo iniciatyva J. K. pateikė revolverį Nr. 0000298, leidimą laikyti ginklą, 10 vnt. mažo kalibro šovinių apvaliu galu, 11 vnt. šovinių mažo kalibro smailiu galu, 8 vnt. šovinių mažo kalibro varinių smailiu galu (14-15 b.l.).

Iš 2013 m. liepos 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-873 matyti, jog tirti pateiktas Čekijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro aštuonšūvis graižtvinis revolveris „KORA BRNO“ Nr. 653392, skirtas šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo žiedinio įskėlimo šoviniais, yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateikti pramoninės gamybos 6 mm kalibro „FLOBERT“ tipo žiedinio įskėlimo šoviniai (32 str.) ir tokių šovinių iššauta kulka bei tūtelė (po 1 vnt.), skirti daugelio modelio 6 mm kalibro „FLOBERT“ tipo šoviniais šaudantiems revolveriams, priskiriame prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, o kulka bei tūtelė - prie buvusių C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų sudėtinių dalių (18-20 b.l.).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad J. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jo siūloma bausme sutinka (45 b.l.).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamojo J. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 str.), baigta, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Jis neteistas (35 b.l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (36-37 b.l.). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (41 b.l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (43 b.l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visa tai, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta J. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą (BK 42 str. 1 d. 2 p., 47 str.). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl jį didinti ar mažint nėra pagrindo.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 420 - 421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – 6 (šešių) MGL dydžio, tai yra 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimties) litų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę J. K. paskiriant 4 (keturių) MGL dydžio, tai yra 520 (penkių šimtų dvidešimties) litų baudą.

Įpareigoti kaltinamąjį per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kaltinamajam J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.