- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-583-360/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Bronius Valius
- Trečiasis asmuo
- D. S., D.
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 82.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant trečiajam asmeniui D. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovei A. S., trečiajam asmeniui D. S dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, globos skyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-19 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinio pareiškimu prašo teismo: neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. S. jos nepilnametėms dukroms – E. S., M. S. ir L. S.; skirti E., M. ir L. S. nuolatinę globą (rūpybą), jų globėja (rūpintoja) paskirti D. S. ir nustatyti jų gyvenamąją ir globos vietą pas globėją (rūpintoją); priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametėms dukroms E., M. ir L. S. po 150 Lt kiekvienai kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad 2007-09-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. AD1-2133, 2134 ir 2135 mergaitėms nustatyta laikinoji globa Klaipėdos miesto vaiko krizių centre. Nesikeičiant padėčiai ir motinai toliau nesirūpinant savo vaikais, 2007-10-15 minėtos institucijos įsakymais buvo nustatyta laikinoji globa pas ieškovės motiną D. S.. Nuo 2007-10-26 atsakovė įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nepakankamos vaikų priežiūros. Vaikų motina dukterų ir toliau neprižiūri, pas globėją jas aplanko labai retai, nesidomi mergaičių vystymusi ir ugdymu ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, nes ji nesugeba susirasti pastovaus darbo bei tinkamai elgtis buityje ir visuomenėje – nevengia piktnaudžiavimo alkoholiu. Vaikų tėvas nežinomas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-12-19 sprendimu ieškinį tenkino: neterminuotai apribojo atsakovės A. S. motinos valdžią jos dukroms – E. S., M. S., L. S., ir nustatė nuolatinę globą (rūpybą), jų globėja (rūpintoja) paskyrė D. S.; nustatė gyvenamąją vietą su globėja (rūpintoja) D. S.; priteisė iš atsakovės A. S. nepilnamečių dukrų išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį nuo 2008-07-15 iki kiekvienos dukters pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskyrė globėją (rūpintoją) D. S.; priteisė iš atsakovės A. S. 382 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Nurodė, kad atsakovė visiškai nesirūpina savo nepilnametėmis dukromis ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeis, todėl jos tėvų (motinos) valdžią dukroms apribojo neterminuotai. Kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, iš atsakovės priteisė išlaikymą kiekvienai nepilnametei dukrai po 250 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad priimtas sprendimas neteisėtas ir neteisingas. Pažymi, kad atsakovė pagal galimybes prižiūri dukras, turi kur gyventi pati, įsidarbino, todėl teismo nustatytos aplinkybes prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti 2008-12-19 teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino bylos duomenis, nes atsakovės šeimos padėtis stebima ilgą laiką, jokių pasikeitimų nėra ir nėra jokių duomenų, kad ji pasikeistų. Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie įsidarbinimą, jos gyvenamasis būstas gana prastas, mažas, drėgnas. Pažymi, kad atsakovė neturi tinkamų socialinių įgūdžių, linkusi vartoti alkoholį, tinginiauja, yra abejinga vaikų sveikatos priežiūrai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. S., M. S. ir L. S. motina yra A. S., duomenų apie vaikų tėvą nėra. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-18 įsakymais Nr. AD1-2133, AD1-2134 ir AD1-2135 nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji globa Klaipėdos miesto vaiko krizių centre. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-15 įsakymais Nr. AD1-2331, AD1-2333 ir AD1-2332 buvo nustatyta laikinoji globa pas nepilnamečių vaikų močiutę D. S.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-26 įsakymu Nr. AD1-2428 atsakovė dėl nepakankamos vaikų priežiūros buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Šią konstitucinę nuostatą sukonkretina LR CK 3.155 str., kuriame apibrėžtas tėvų valdžios turinys. Šio straipsnio 1 d. numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 d. apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo valdžios turinį sudaro ne tik tėvų teisės – auklėti ir prižiūrėti vaikus, bendrauti su vaikais, bet ir pareigos – išlaikyti vaikus, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir darniai vaikų raidai. LR CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, esant tėvų kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir tik esant LR CK 3.180 str. 1 d. išvardytoms sąlygoms. Išvardytų sąlygų sąrašas yra baigtinis ir yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais. Todėl tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą.
LR CK 3.180 str. 2 d. nurodyti galimi tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinas ir neterminuotas, bei sąlygos, nuo kurių priklauso, kaip ribojama tėvų valdžia. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Kiekvienu atveju teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar apskritai yra LR CK 3.180 str. 2 d. išvardytos sąlygos neterminuotai riboti tėvų valdžią. Jas nustačius, būtina išanalizuoti ir konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar tėvai savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir juo visiškai nesirūpina ir ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvų veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Apriboti tėvų valdžią galima tik išimtiniais atvejais, atsižvelgus ir įvertinus vaiko interesus.
Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečių vaikų teisės ir interesai yra pažeidžiami, nes dėl atsakovės girtavimo vaikai patirdavo emocinį stresą, o tai kenkė vaikų visapusiškai ir darniai vystymosi raidai. Atsakovė vengia vykdyti savo pareigas auklėti ir prižiūrėti vaikus, juos materialiai išlaikyti, atsakovės skiriamas dėmesys vaikams yra nesistemingas, epizodiškas, ji nesirūpina savo vaikų materialine ir dvasine gerove. Nors apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad įsidarbino, tačiau nepateikė jokių duomenų apie savo darbą, gaunamą darbo užmokestį ir kitas gaunamas pajamas, todėl teisėjų kolegija nurodo, kad nėra pateikta jokių duomenų, kad pasikeitė atsakovės gyvenamoji vieta, jos gyvenimo būdas ar sąlygos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma ir kitais byloje surinktais bei išanalizuotais duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo aplinkybes ir pagrįstai taikė LR CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ 3.180 str. numatytą vaikų teisių ir interesų gynimo priemonę – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, t. y. motinai pakeitus savo elgesį bei įrodžius, kad ji gali tinkamai auklėti savo vaikus ir kad jos auklėjimas nepakenks vaikų interesams, atsakovė galėtų prašyti teismo grąžinti apribotas tėvo teises (LR CPK 181 str. 2 d., 3 d.).
Atmetus apeliacinį skundą šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, atsižvelgė į vaikų interesus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.), todėl apeliacinio skundo motyvais jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-19 sprendimą nepakeistą.