- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-590-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus
- Atsakovas
- PĮ „Šimtažedis“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui PĮ „Šimtažedis“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2009-06-18 kreipėsi į Vilniaus miesto 4-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 2-4), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 46 108,81 Lt skolą ir delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.
Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2009-07-15 nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino: areštavo atsakovui PĮ „Šimtažiedis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – kitą turtą 46 108,81 sumai, leido atsakovui areštuotu turtu atsiskaityti su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių atsiradusi prievolė yra turtinė, o prašoma priteisti suma didelė, konstatavo, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (b.l. 18).
Atsakovas PĮ „Šimtažedis“ 2009-11-27 pateikė teismui prašymą (b.l. 59) panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jam sumokėjus skolą ir delspinigius, nurodęs, kad turto areštas varžo įmonės normalią ūkinę-komercinę veiklą.
Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2009-11-30 nutartimi atsakovo prašymą patenkino ir panaikino šio teismo 2009-07-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – PĮ „Šimtažiedis“ turto areštą 46 108,81 Lt sumai, pripažinęs, jog atsakovas įvykdė pagrindinį ieškovo reikalavimą, taigi išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (b.l.61).
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2009-12-02 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsakovui PĮ „Šimtažiedis“ atsisakymo dalyje dėl 46 108,81 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio bei delspinigių priteisimo bei šioje dalyje civilinę bylą prašė nutraukti. Tačiau prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 259,12 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.63-65).
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu (b.l. 68-70) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-11-30 nutartį kaip nepagrįstą. Pažymi, jog neprieštarautų dėl atsakovui taikomų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo. Atsakovo nuo pareigos mokėti ieškovo reikalaujamas 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki skolos sumokėjimo dienos neatleidžia tai, kad ieškovas po bylos iškėlimo teisme sumokėjo ieškiniu reikalautą skolą. Taigi ieškovas turi sumokėti 456,36 Lt palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas – 259,12 Lt teismo 2009-07-15 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidas, iš viso 715,84 Lt. Mano, jog teismas visų pirma turėjo išspręsti dalies ieškinio atsisakymo klausimą ir tik tada išspręsti atsakovo 2009-11-27 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Arba turėdamas įrodymus, kad atsakovas iš tiesų sumokėjo dalį ieškiniu reikalaujamos sumos, teismas patenkintų reikalavimų dalyje nutartimi turėjo nutraukti bylą, ir tik šiai nutarčiai įsiteisėjus, atsižvelgdamas į įvykdytus reikalavimus, spręsti klausimą dėl atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ar sumažinti jų apimtį.
Atsiliepimas
Atsakovas PĮ „Šimtažedis“ atsiliepimu į atskirajį skundą (b.l. 74-75) prašo atskirojo skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai jo patirtas išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 605 Lt. Nurodo, kad ieškovo prašymo užtikrinti jo reikalavimą dėl procesinių palūkanų ir vykdymo išlaidų, byloje nėra. Kita vertus, laikinųjų apsaugos priemonių institutas skirtas ieškinio reikalavimams, o ne bylinėjimosi išlaidoms ar procesinėms palūkanoms užtikrinti, be to, ieškovas nepateikia įrodymų, kad dėl procesinių palūkanų sumos būtų reikalinga palikti atsakovo turto suvaržymą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinės instancijos teismui pateiktos civilinės bylos medžiagos dalį, įvertinusi atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei juos pagrindžiančius motyvus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, jų panaikinimo tvarką bei pagrindus, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Laikinųjų pasaugos priemonių taikymo pagrindas yra aplinkybės, kurioms esant teismas padaro išvadą, kad tokių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai negalimas (CPK 144 str.). Tokias net ir tokias priemones teismui pritaikius, jos gali būti panaikinamos asmens prašymu ar teismo iniciatyva, išnykus jų taikymo prielaidoms ar tokių priemonių būtinumui (CPK 150 str.).
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje sumokėjo ieškovo prašomą priteisti skolą ir delspinigius, iš viso 46 108,81 Lt sumą (b.l. 46,47), t.y. įvykdė ieškovo materialųjį reikalavimą, kurio užtikrinimui 2009-07-15 nutartimi ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu 2009-11-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino iki galutinio procesinio spendimo byloje priėmimo, nusprendęs, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas išnyko. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su tam tikrais suvaržymais atsakovui, o suvaržymų taikymas be teisėto pagrindo (CPK 144 str. 1 d.) neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo ir nepagrįstai pažeidžia atsakovo teises. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali, o išnykus jų taikymo pagrindui - privalo būti panaikintos, jeigu bylos eigoje atsakovas pateikia pakankamus įrodymus, paneigiančius būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, arba, kaip šiuo konkrečiu atveju, atsakovas geranoriškai įvykdo pagrindinį ieškovo reikalavimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamos bylos atveju prielaidų atsakovui pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti nebuvo. Apelianto akcentuojama aplinkybė, jog atsakovas visų jo reikalavimų nepatenkino, t.y. nesumokėjo 5 proc. dydžio metinių palūkanų sumos, apskaičiuotos nuo bylos iškėlimo iki skolos sumokėjimo, bei bylinėjimosi išlaidų, nesudaro pagrindo priešingai vertinti susiklosčiusią situaciją ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, net ir sumažinus jų mastą. Viena vertus, nėra pagrindo manyti, kad atsakovas būtų finansiškai nepajėgus įvykdyti 456,36 Lt reikalavimą dėl palūkanų, lyginant su dešimteriopai didesnės sumos jau sumokėjimo aplinkybe. Antra vertus, ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių procesinėms palūkanoms užtikrinti taikymo ar pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo neprašė, byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik pagrindiniam reikalavimui dėl skolos ir delspinigių, t.y. 46 108,81 Lt sumai užtikrinti. Todėl ir dėl šios priežasties ieškovo samprotavimai, kad 2009-07-15 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos galioti nepatenkintų reikalavimų dalyje, yra visiškai teisiškai nepagrįsti. Trečia, laikinųjų apsaugos priemonių institutas bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti iš viso nėra taikomas, to įstatymas nenumato. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog tuo atveju, jeigu byla nėra išnagrinėta iš esmės, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių būsimo teismo sprendimo užtikrinimas nėra būtinas, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas sprendžiamas teismui priimant nutartį (CPK 150 str. 1 d.), todėl kitų byloje atliekamų (atliktinų) veiksmų ir/ar priimamų (priimtinų) procesinių sprendimų (pvz., apelianto pabrėžiamu ieškinio atsisakymo klausimo išsprendimu ar bylos nutraukimu) nėra saistomas.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro prielaidų pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Atsakovo naudai priteistinos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme, t.y. atstovavimo išlaidos (CPK 93 str.1 d., 98 str.). Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytais kriterijais, atsakovo pašomos iš ieškovo priteisti 605 Lt atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidos (b.l. 76) mažintinos iki 400 Lt (Rekomendacijų 7 p., 8.15 p. 9 p.).
Teisėjų kolegija taip pat priima domėn atsakovo atstovės 2010-03-24 atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytą poziciją dėl apelianto neveikimo, bylos dalyvių gaišinimo bei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad keisti ar papildyti atskirąjį skundą galima tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos (CPK 323 str., 338 str.), o atsakovas savo atsiliepime į atskirąjį skundą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis neprašė, šis atsakovo prašymas kolegijos iš esmės nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 400 (keturis šimtus) litų teisinės pagalbos išlaidų PĮ „Šimtažedis“ naudai.