Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir J. I. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 11 16 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjų A. B. ir J. I. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2012 10 05 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjų A. B. ir J. I. skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 11 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2012 10 05 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2012 09 14 d. gautas A. B., J. I. ir A. I. skundas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 233 str., 294 str. 2 d.; Kauno apygardos prokuratūros prokurorams V. S. ir T. S., Kauno apskrities VPK NTS SNTS tyrėjai A. G., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui E. T., Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK vyresniajam tyrėjui L. K. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valstybės lėšų švaistymo; Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK tyrėjui R. G., advokatams J. S., R. N., D. V., A. Z., R. Č., D. M. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi; ekspertams S. S., S. S., L. P. dėl teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-46 suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi; Kauno vaiko teisių apsaugos skyriui dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir poveikio liudytojui.

Išnagrinėjusi pareiškėjų skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė 2012 10 05 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, savo procesinį sprendimą motyvuodama tuo, kad pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, o nagrinėjant jų skundą duomenų, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat nenustatyta. Prokurorė taip pat nurodė, kad kai kurie pareiškėjų išdėstyti faktai apie padarytas nusikalstamas veikas yra akivaizdžiai neteisingi, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą nėra teisėto pagrindo.

Pareiškėjos, nesutikdamos su prokurorės nutarimu nepradėti baudžiamojo proceso, pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, tačiau apylinkės teismas 2012 11 16 d. nutartimi tokį pareiškėjų skundą atmetė, argumentuodamas tuo, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjų atžvilgiu buvo padarytos veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, o pareiškėjų pateikti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjai juos grindžia ne objektyviais duomenimis, o subjektyviais vertinimais ir samprotavimais, kas nėra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą skunde nurodytų asmenų atžvilgiu.

Vilniaus apygardos teismui pareiškėjos A. B. ir J. I. skundžia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 11 16 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei pradėti ikiteisminius tyrimus skunde nurodytiems asmenims: A. B., J. S., V. S., T. S., E. T., D. V., R. Č., A. G., R. G., L. K., R. N., S. P.

Skunde nurodoma, kad A. B. žino, kad yra nebaudžiamas, todėl be jokios baimės kartu su jam talkinančia atstove J. S. agresyviai grasina aukoms, teismams, ekspertams. A. B. sufabrikuotoje baudžiamojoje byloje teisiami mažamečio nukentėjusiojo nuo seksualinio smurto V. B. parodymai. Teisiamas mažametis, nes jis nukentėjo, pasiskundė mamai, seneliams, tetai, psichologams - septynios specialistų išvados patvirtina mažamečio patirtą smurtą. Pareiškėjos skunde klausia, kodėl prokurorai V. S., T. S. atmestinai vykdė ikiteisminį tyrimą, kodėl tyrėjai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kodėl prokuroras E. T. sveiką mamą, kuri vedžioja vaiką pas psichologus, siuntė neteisėtoms psichiatrinėms ekspertizėms, siekdamas ją pažeminti ir taip padėdamas nutraukti bylą labai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui A. B.

A. B. duodavo vaiką prievartauti kitiems asmenims (naujai paaiškėjusi aplinkybė). Prokuroras V. S. apie besilankančius pas A. B. vyrus jokių apklausų A. B. gyvenamajame name nevykdė, A. B. nesekė, naujai nusikalstamų A. B. veikų nesustabdė. Prokuroras bandė visais būdais įrodyti - šmeiždamas nukentėjusiąją A. B., mažametį V. B., apklausdamas A. B. palankius liudytojus, kurie neturėdami jokių specialių žinių, teigė, kad A. B. turėtų būti normalios orientacijos. A. B. netradicinę orientaciją įrodo jo paties ranka rašyti laiškai, kad draugas išvažiavo ir jis degraduoja. Jis visomis išgalėmis stengdavosi su vaiku būtinai pasilikti vienas nors 15 min., po trumpo pasivaikščiojimo jis grįždavo apsikakojęs, sakydamas, kad keliant vežimėlį negali užlaikyti savo paties išmatų. Pas vaiką jis visą laiką vedžiojosi svetimus vyrus. Žinodamas, kad iš vaiko uždirba daug pinigų ir dėl to gali nusipirkti nebaudžiamumą. Jis ir ikiteisminių tyrimų metu, nieko nepaisydamas, vedžiojosi svetimus vyrus pasiimti vaiko, nei karto nebuvo atėjęs su moterimi. Kiti vyrai buvo A. B. informuoti, kad A. B. 2010 metų vasarai išvykusi į užsienį, tačiau A. B. sugebėjo apgauti ir Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, ir vaikų teises, reikalaudamas skirti nepagrįstas vaiko paieškas, nors pats A. B. buvo įrašytas į soc. riziką dėl tėvo smurto prieš vaiką. Gaunami už vaiko prievartavimą pinigai jį pavertė besočiu, bejausmiu padaru. Psichologai išvadose nurodo, kad A. B. gali būti išsivystęs tam tikras sutrikimas. Jis persekioja mažametį, budi jų namų kieme „susiorganizavęs“ budėjimus, sukeldamas grėsmę jų konstitucinėms teisėms, nuolat keliamos grėsmės jų gyvybėms.

A. B. vaiką duodavo prievartauti kitiems vyrams, žadėdamas jį sulaužyti, jei pasakys mamai ar kam nors. Jis gąsdino vaiką, kad su juo nedraugaus kiti vaikai, jei jis pasakys apie patirtą skriaudą. Jis tuos vaiką prievartaujančius, kankinančius vyrus įvardindavo „kaimynėmis“. Vaikas anksčiau buvo prasitaręs apie kaimynes, besilankančias pas A. B. A. B. bandė pasiteirauti, kas ten per kaimynės lankosi pas A. B., tačiau vaiko skriaudikas iškart puolė daužyti vaiką per kojas, kad šis nepasakytų (pateikta DVD kompakte prie 2012 09 10 d. skundo). Apie „kaimynes“ - vaiką skriaudžiančius vyrus, A. B. sužinojo tik dabar.

Ikiteisminių tyrimų metu A. B. buvo sekama - ją nuolat sekdavo automobilis. Įvažiuodavo jis ir į klinikų teritoriją. A. B. keičiant maršrutą, keisdavo maršrutą ir ją sekantis automobilis „Citroen“, tamsiai žalios spalvos. Asmenys, panašūs į kriminalistus, įeidavo į kiekvieną parduotuvę, į kurią eidavo A. B., tie patys nenustatyti asmenys pasirodydavo laiptinėje prie jos buto durų, jai grįžtant namo.

Visi ikiteisminiai tyrimai - įskaitant ir paskutinį - prokurorų iniciatyva A. B. nutraukti, nesiekiant nustatyti kalto asmens, o tik siekiant labai sunkiu nusikaltimu įtariamą asmenį išteisinti, nepagrįstai pasinaudojant suklastotu teismo ekspertų aktu, išrašytu Kauno ekspertų. Tie patys ekspertai pateikė išvadas ir V. V. Darbo partijos byloje.

A. B., nusenę I. (A. I. nustatytas invalidumas dėl širdies ligos, nuolat trinkantis širdies ritmas, pastaruoju metu atstatomas tik elektrošoko pagalba), nukentėjęs mažametis V. B. yra pažeminti neatsakingų prokuratūros veiksmų, vienašališkai teisinančių tikrąjį labai sunkų nusikaltimą padariusį nusikaltėlį A. B. Vykdant ikiteisminius tyrimus A. B. atžvilgiu prokuroras V. S. nei karto nepratęsė ikiteisminio tyrimo termino, kai tuo tarpu A. B. sufabrikuotą ikiteisminį tyrimą prokuroras E. T. pratęsė penkis kartus. Taip pat buvo pažeistas esminis Lietuvos Respublikos Konstitucijos principas - nekaltumo prezumpcija, cituojant suklastoto dokumento siūlymą A. B. tikrintis kliedesius. Nuolat eskaluojama, kad A. B. nori išvengti baudžiamosios atsakomybės - pamirštama, kad A. B. neteisėtai iškeltoje baudžiamojoje byloje teisiami mažamečio asmens parodymai, kuriuos išanalizuoti privalėjo prokuroras V. S. Mažamečiui teismo psichiatrijos ekspertizė pagal įstatymus privalėjo būti atlikta per keturias savaites, tačiau ekspertizė buvo atlikta praėjus keturiems mėnesiams po tragedijos. A. B. sufabrikuota baudžiamoji byla iškelta anksčiau nei mažamečiui nukentėjusiajam V. B. atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė.

Advokatei D. V. tikrai niekas nedraudžia imti atlygio, tačiau jei prižada ir neparašo skundo nukentėjusiajam mažamečiui apginti, tai galima daryti prielaidą, kad tai yra nusikaltimas. Tuo labiau, kad psichopatinių savybių turintis A. B. (tai įrodyta psichologų išvadose, pateiktose prie 2012 09 10 d. skundo) nuolat grasina ir pasiekė, kad nukentėjusioji A. B. taptų kaltinamąja dėt to, kad „neparašė skundo“. Kaip minėta, išgyventi mažamečio sūnaus išprievartavimo, kankinimo tragediją yra labai didelis iššūkis jo artimiesiems. A. B. vaikas yra brangiausias turtas, todėl I. visomis išgalėmis stengiasi padėti - ėmė iš bankų paskolas ir mokėjo advokatams už darbus, kurių jie neatliko. A. B. nesiekė prisiteisti nei lito iš smurtautojo.

Mažametis V. B. (gim. 2007 01 11 d.) nukentėjęs ne tik nuo A. B., bet ir nuo vaiko teisių apsaugos skyriaus, teisėsaugos veiksmų - mažametis buvo suimtas 2011 07 05 d. namuose ir laikomas policijoje, teisme iki vakaro, pažeidžiant mažamečio konstitucines teises ir interesus.

Prokuroras V. S. 2012 m. kovo mėn. teismo posėdyje Kauno apygardos teisme, pažeisdamas nukentėjusiųjų Konstitucines teises, minėjo, kad A. B. yra iškelta baudžiamoji byla ir už tai A. B. negalima atnaujinti baudžiamosios bylos. Teisėjas priėmė nutartį dėl bylos neatnaujinimo, tačiau vėliau atsiuntė A. B. nutarties pataisymą, prieštaraujantį nutartyje įrašytiems teiginiams. Baudžiamojo proceso kodeksas nerekomenduoja keisti nutarties prasmę, tačiau ji buvo pakeista. Joks įstatymas negali veikti atgal, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A. R. 2012 08 23 d. priėmė neskundžiamą nutartį, draudžiančią daryti baudžiamosios bylos kopijas pagal naujai pasikeitusį baudžiamojo proceso kodeksą. A. B. neturi kopijų ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 24-1-01313-10, tad neturi galimybės atskleisti visų piktnaudžiavimų byloje.

Visuomenės sveikatos žurnale teismo psichiatrai ekspertai moksliniame straipsnyje nurodo, kad tik keli trimečiai nukentėję vaikai 2009 - 2011 m. buvo tiriami Kojelavičiaus g. pas teismo psichiatrus ekspertus. Mažamečiai su tokiomis objektyviomis teismo psichiatrų ekspertų išvadomis, kokios buvo išrašytos V. B. - jis nefantazuoja, yra psichiškai sveikas - yra apginami, o tikri nusikaltėliai sulaukia jiems skiriamos bausmės. A. B. psichiatrų išvados nurodo, kad A. B. neserga jokia psichikos liga, nefantazuoja. A. B. smurtą prieš mažametį sūnų patvirtina septynios psichologų, teismo psichiatrų, teismo ekspertų išvados. Tyrėja A. G. neužrašydavo esminių A. B. parodymų, sakydama, kad tai nesvarbūs parodymai. Neesminiais parodymais tyrėja A. G. išvadino parodymus apie mažamečio V. B. valgymo sutrikimą (iki dabar vaikas neragauja jokių virtų, keptų maisto produktų, kategoriškai atsisako paragauti vaisių ar daržovę). Tyrėja savarankiškai interpretavo vaiko parodymus, pateiktus diske, nors psichologė beveik trejų metų berniuko kalbą siūlė tirti logopedo pagalba. Tyrėja laikė numetusi patalpoje, kurioje apklausia ir kitus asmenis, mažamečio V. B. drabužėlius, galimai galinčius identifikuoti A. B. nusikalstamą veiką.

Vaiko teisių skyriaus nusikalstama veika prieš mažametį V. B. nuolat kartojasi. Vaiko teisių apsaugos skyrius klastojo parodymus vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, iškraipant faktus apie A. B. įrašymą į socialinę riziką 2010 m. - VTAS meluoja, kad A. B. įrašyta neva dėl savo pačios kaltės. Iš tikrųjų A. B. buvo įrašyta į soc. riziką dėl tėvo smurto prieš vaiką (dokumentai, įrodantys melagingus VTAS pranešimus, pridedami).

A. B. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 294 str. objektyvūs motyvai yra tie, kad jis 2008 01 06 d. išmetė iš (duomenys neskelbtini) sunkiai sergantį kūdikį. Nuolat savavaldžiaudamas, taikydamas psichinį spaudimą kartu su savo atstove J. S., jis kursto A. B. išvykti į užsienį - advokatė J. S. ne tik koridoriuose, bet ir teismo salėse agresyviai šaukia: „Nenoriu tavęs matyti, B., išvažiuok greičiau“. A. B. teismo posėdžio metu pradeda rėkti, kad jį kažkas puola ir kad A. B. turi išvykti į užsienį. Po tokių J. S. išpuolių A. B. pareikalavo teismo posėdžius filmuoti (prašymas filmuoti pridedamas).

A. B. poveikis mažamečiui yra užfiksuotas vaizdo/garso medžiagoje, pateiktoje 2012 09 10 d. skunde, kuriame nurodytos A. B. „apsilankymo“ datos pas nukentėjusį nuo jo seksualinio smurto mažametį V. B. A. B. parašai - objektyvus faktinis įrodymas, kad A. B. darė poveikį liudytojams ikiteisminio tyrimo metu. Jis iki šiol organizuoja budėjimus prie jų namų. Kyla didžiulė grėsmė jų sveikatai ir gyvybei.

A. B. 2012 10 04 d. dalyvavo 8 val. trukmės Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Medicinos akademijos Psichiatrijos klinikos, LSMU MA Fiziologijos ir farmakologijos instituto LSMU MA Slaugos fakulteto organizuotoje praktinėje konferencijoje „Psichozių sutrikimų gydymo aktualijos - medikamentinio gydymo privalumai ir trūkumai“, skirtoje gydytojams psichiatrams, vaikų ir paauglių psichiatrams, kitų specialybių gydytojams, psichikos sveikatos priežiūros slaugytojams, ir gali patvirtinti, kad A. B. tikrai kelia grėsmę visuomenei, jis grasina, terorizuoja. Agresyviai elgiasi ir advokatė J. S. - grasina, kad jie visi nusižudys, ji mušė mažametį nukentėjusįjį (vaiko parodymai 2011 07 05 d. per priverstinį atėmimą), daro poveikį grasindama visiems asmenims, su kuriais bendrauja A. B. J. S. priversdavo visus advokatus, atstovavusius A. B. ir jos nukentėjusįjį mažametį sūnų V. B., dirbti jai ir A. B. Nuolatinis besitęsiantis fizinis/psichinis smurtas, agresyvus A. B. ir jo atstovės J. S. elgesys padarė didžiulės neatstatomos žalos mažamečiui V. B., nes prokuratūra negaudavo nukentėjusios A. B. ir jos atstovų pareiškimų dėl ikiteisminio tyrimo procesinio vykdymo užklausimų dėl labai sunkaus nusikaltimo, kad greičiau išsamiau būtų atliktas tyrimas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.

Advokatė J. S. Kauno miesto apylinkės teisme tol kosėdavo teismo posėdyje (2011 m. pavasaris), norėdama, kad teisėja A. P. nepriimtų A. B. atneštų įrodymų, kol teisėja A. P. pasiduodavo advokatės kosėjimams ir neprijungdavo prie bylos aktualių dokumentų „dėl per didelės apimties“, arba klastodavo protokolus, įrašydama, kad A. B. artimieji trikdė teismo posėdį. Advokatė ir apygardos teisme civilinėje byloje šmeižė mažametį, jo mamą. Dėl J. S. įtakos valstybės institucijos dirba šališkai ir neobjektyviai, pažeidžiant įstatymą ir pagrindinius etikos principus, teismuose nuolat klastojami teismo protokolai. Neatlaikiusi J. S. spaudimo advokatė R. Č. nutraukė vienašališkai sutartį dėl atstovavimo įtariamajai A. B. baudžiamojoje byloje, nors vienašališkus sutarties nutraukimus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos draudžia. R. Č., veikiama atstovės J. S., pažeidinėjo advokato etikos principus, klastojo protokolus, siūlė jokių dokumentų neprijungti prie skundų.

Tyrėjas R. G. 2011 lapkričio mėn., pateikdamas perkvalifikuotus įtarimus A. B., pasakė: ko čia pergyvenat, dabar 99 proc. nekaltų į kalėjimus patenka. Tyrėjo L. K. nusikalstama veika, pradanginant liudytojų A. I. ir J. I. apklausos protokolus, padarė neatstatomos žalos A. B. Pastarasis dėl A. I. įvykusios apklausos visiškai neužsimena ikiteisminiame tyrime, tokiu būdu jis viršijo savo įgaliojimus, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, kartu su advokate R. N. taikė psichinį spaudimą A. B. Tyrėjas nepranešė, dėl ko siunčia A. B. pas psichiatrus, tik sakė, kad vaiką atims, jei ji neateis. A. B. atimant dokumentus nebuvo jokios gynybos, o tik tyrėjo L. K. ir advokatės R. N. psichinis spaudimas dokumentus atiduoti. Atėmęs dokumentus tyrėjas L. K. surašė protokolą, kuriame nėra advokatės R. N. parašo. Advokatė taip pat galimai patyrė didelį spaudimą iš J. S. ir A. B., nes rašė pažeidžiančius žmoniškumą atsiliepimus į A. B. pateiktus ieškinius civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepaneigdama jokių smurtautojo ir jo atstovės J. S. subjektyvių šmeižtų prieš A. B., mažametį nukentėjusįjį V. B., I. R. N. civilinėje byloje - dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo - rašytame skunde visiškai neužsiminė, kad mažamečio tėvui A. B. pateikti įtarimai dėl mažamečio prievartavimo, taip pat rašė atsiliepime, kad nežinoma, dėl ko vaikas bijo tėvo. Ji taip pat neužsiminė apie galimybę civilinę bylą sustabdyti, kol vyks ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu.

2010 11 05 d. ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu dėl labai sunkaus nusikaltimo po keturių mėnesių buvo nutrauktas, neatlikus esminių ikiteisminio tyrimo procedūrų, nurodytų BPK reikalavimuose (neapklausti svarbūs liudytojai, pasinaudota suklastotu Kauno ekspertų siūlymu tikrinti sveikatą A. B. dėl pedofilijos kliedesių Utenos ekspertiniame skyriuje, iš kurio A. B. sveikai gyvai ištrūkti pavyko tik su televizijos pagalba (2011 11 04 d. rodyta televizijos laida „Paskutinė instancija“)). 2011 09 02 d. išvada nurodo, kad A. B. neserga jokia psichikos liga.

J. S., S. P., A. ir V. B. A. B. poveikis mažamečiui liudytojui yra objektyviai akivaizdus konstitucines teises pažeidžiantis nusikaltimas, užfiksuotas ypač svarbaus liudytojo - nukentėjusiojo mažamečio V. B. išsamiuose nufilmuotuose parodymuose 2011 07 05 d., pasakotuose vaiko teisių specialistei. Mažametis V. B., sutikęs S. P., buvo jos apdraskytas 2012 02 20 d. Mažametis po patirto pakartotinio smurto iš vaiko teisių specialistės S. P., pusmečiui nustojo rašyti ir skaityti. Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio sužalojimo S. P. atnaujino.

Teismo posėdyje dalyvavusios pareiškėjos prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas atmestinas.

BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjų skundą, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2012 10 05 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 11 16 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Teismas pritaria prokurorės nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodytiems pareiškėjų skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra jokio pagrindo naikinti minėtų procesinių sprendimų.

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad jos savo skundo argumentus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais. Nepalankus sprendimas nesuteikia pagrindo patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad skunde nurodyti asmenys padarė nusikalstamas veikas. Tokių duomenų nepateikia ir pareiškėjos skunde apygardos teismui. Savo skundą jos grindžia besikartojančiais deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kurie jau išanalizuoti prokurorės nutarime bei apylinkės teismo nutartyje, o naujų faktinių aplinkybių, galinčių nulemti baudžiamojo proceso pradėjimą, nenurodo.

Pažymėtina, kad pareiškėjų skunde nurodomi A. B. veiksmai nelaikytini nusikalstamais, kadangi nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti minėtą išvadą. Pareiškėjų skundo argumentai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžiami išimtinai jų prielaidomis ir samprotavimais. Objektyvių duomenų nebuvimas atitinkamai sąlygoja atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Vien formalūs, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai apie tariamai padarytus nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui.

Pareiškėjų lūkesčių neatitinkanti ikiteisminio tyrimo baigtis taip pat nesuteikia pagrindo prokurorus ar ikiteisminio tyrimo pareigūnus traukti baudžiamojon atsakomybėn. Nenustatyta aplinkybių, kurios leistų apygardos teismui abejoti skunde minimų prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumu, jų kompetencija, sąžiningumu, o tai, kad priimti sprendimai netenkina pareiškėjos, nereiškia, jog sprendimus priėmę asmenys padarė BK įtvirtintas nusikalstamas veikas. Atvirkščiai, nėra jokių duomenų apie tai, kad prokurorai ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų atlikę kokius nors neteisėtus, įstatymo draudžiamus veiksmus ar būtų buvę šališki, suinteresuoti priimti pareiškėjoms nepalankius sprendimus.

Pareiškėjų skundo argumentų analizė parodo, kad pareiškėjos siekia inicijuoti ikiteisminį tyrimą pareigūnams už jų atliktus procesinius veiksmus ar priimtus sprendimus, kuriuos pareiškėjos vertina kaip neteisingus ir neteisėtus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pareiškėja A. B. šia teise jau yra pasinaudojusi: prokurorų priimtus procesinius sprendimus ji apskundė, tačiau nei aukštesnysis prokuroras, nei teismas prokurorų priimtų nutarimų nepanaikino nei kaip neteisėtų, nei kaip nepagrįstų. Pažymėtina ir tai, kad tik išimtiniais atvejais netinkamas baudžiamojo proceso įstatymo taikymas gali būti vertinamas kaip nusikalstama veika ir būti pagrindu traukti tyrėją, prokurorą ar teisėją baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tam būtina sąlyga - sąmoningas neteisėtų veiksmų padarymas, kaltės (tyčinės ar įstatymo numatytais atvejais neatsargios) buvimas, kuris nagrinėjamais atvejais, nėra nustatytas.

Pareiškėjų nepasitenkinimas advokatų suteiktų teisinių paslaugų kokybe ar gynėjo ir ginamojo pozicijos išsiskyrimas taip pat nėra pagrindas advokatų veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. Kaip teisingai konstatavo tiek prokurorė, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja, pagal Lietuvos advokatūros įstatymo (2004 m. kovo 18 d. Nr. 1?-2066) 51 str. 1 d. kilus kliento ir advokato ginčui dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Pareiškėjų teiginiai dėl skunde išvardintų advokatų veiksmų gali būti vertinami tik Advokatų profesinės etikos kodekso normų laikymosi aspektu. Vadovaujantis Lietuvos advokatūros įstatymo 52 str. 2 d. sprendimą iškelti drausmės bylą gali priimti Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras.

Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl neteisėto ekspertizės paskyrimo. Ta aplinkybė, kad ambulatorinį tyrimą atlikusių ekspertų įtarimai dėl galimų tiriamosios psichikos sutrikimų nepasitvirtino stacionarinės ekspertizės tyrimo metu, nesuteikia pagrindo spręsti klausimą dėl ekspertizę atlikusių ekspertų veiksmų teisėtumo. Medikų profesinėje veikloje išsakytas įtarimas dėl diagnozės, kuri vėliau nepasitvirtina, negali būti laikomas nusikalstama veika. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 03 25 d. nutartį, kuria buvo paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichologinė psichiatrinė ekspertizė A. B., ji apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2011 04 21 d. nutartimi skundą atmetė. Įsiteisėjusioje teismo nutartyje yra konstatuota, kad A. B. skundo motyvai dėl specialisto išvados ir ekspertizės akto teisėtumo bei pagrįstumo yra atmetami kaip nepagrįsti.

Taigi įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjų skundą dėl A. B., J. S., V. S. ir kitų skunde įvardijamų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų padarymo nebuvo jokio procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš tiriant skundą nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas ir buvo pagrįstai konstatuota skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjų A. B. ir J. I. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 11 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.