- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- 1-593-408/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57649-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- B. G.
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis J(duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. G. 2016 m. gruodžio 11 d., apie 16.30 val. savo namuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka nustūmė sutuoktinę I. G. nuo laiptų, tuo padarydamas jai dešinio žastikaulio kaklo lūžį, dešinio stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje, kraujosruvą liemens dešinėje, pereinant į dešinę viršutinę galūnę, kraujosruvą kairiame klube. Šiais savo veiksmais jis sukėlė savo šeimos narei - sutuoktinei I. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis B. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltas pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus. Jis paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 11 d., apie 16.30 val. namuose buvo išgėręs degtinės. Į namus grįžo sutuoktinė I. G.. Grįžusi į namus žmona lipo laiptais iš namo rūsio į antrą namo aukštą. Jis irgi lipo tais pačiais laiptais žemyn, tai yra iš namo antro aukšto į namo rūsį. Tuo metu jie buvo susipykę. Sutikęs ant laiptų sutuoktinę I. G., jis jai priekaištavo, kad ji važinėja pas savo draugę. Kai jis lipo laiptais žemyn, sutuoktinė I. G., dar nebuvo visai užlipusi laiptais, todėl pasisuko nugara į sieną, kad jį praleistų. Tada jis, lipdamas laiptais žemyn viena, ar abiem rankomis, tyčia pastūmė savo žmoną I. G. į kairį petį. Po pastūmimo I. G. griuvo nuo laiptų. Jis nenorėjo, kad ji griūdama taip susižalotų, tiesiog ją pastūmė išliedamas pyktį, o ji nesusilaikė ir griuvo. Jis labai gailisi, kad žmona taip stipriai susižalojo, jis žmonos atsiprašė ir su ja susitaikė.
Kaltinamajam B. G. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, B. G. kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstytais įrodymais:
Iš nukentėjusiosios I. G. parodymų matyti, kad 2016 gruodžio 11 d., apie 16.30 val., ji grįžo į namus Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) Namuose buvo neblaivus sutuoktinis B. G.. Prieš jai išeinant iš namų pas draugę, B. G. labai pyko ir jai priekaištavo. Jai lipant laiptais iš namo rūsio į pirmą aukštą, B. G. užlipo laiptais pirma jos. Kai jis pamatė, kad ji laiptais lipa jam iš paskos, tai jis visiškai užlipęs laiptais apsisuko ir pasakė „praleisk“. Tada ji pasisuko į dešinę pusę, nugara prisispausdama prie sienos, kad jį praleistų lipti laiptais žemyn. B. G., net nepradėjęs laiptais lipti žemyn, kažkuria ranka vieną kartą stipriai pastūmė ją į kairį petį ir ji iš karto griuvo laiptais žemyn iki pat apačios. Iki rūsio grindų nukrito maždaug per 8-7 laiptų pakopas. Tuo metu ji laiptais nuo apačios dar visiškai nebuvo užlipusi, buvo likę iki pirmo aukšto dvi ar trys laiptų pakopos. Ji nesitikėjo tokio jo elgesio, ant laiptų stovėjo nesilaikydama už turėklų. Pastumta staiga krito laiptais žemyn ir dešine puse atsimušė į sieną, ar radiatorių, nes prie laiptų yra labai nedaug vietos. Iš karto pajuto skausmą dešinėje rankoje, o kai bandė atsikelti, tai ranka visai nerėmė. Jai nukritus nuo laiptų, paskui ją atlipo B. G.. Ji su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną, todėl bandė skambinti vaikams, kad jie iškviestų greitąją ir policiją. B. G. bandė iš jos gulinčios atimti telefoną. Kai pamatė, kad jai tikrai negerai, padėjo atsikelti ir ji paskambino žentui. Paskui atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policija. Medikai ją išvežė į traumatologinį, kur skubos tvarka paguldė į ligoninę ir operavo dešinę ranką, kuri buvo lūžusi dvejose vietose. Turtinė žala jai nepadaryta. B. G. jos atsiprašė (b. l. 1, 43-44).
Iš 2016-12-16 specialisto išvados Nr. G3248/2016(02) matyti, kad I. G. nustatyta dešinio žastikaulio kaklo lūžis, dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, kraujosruva liemens dešinėje, pereinanti į dešinę viršutinę galūnę, kraujosruva kairiame klube. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Užduotyje nurodytos aplinkybės bei sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, rodo, jog jie padaryti tiriamajai nukritus nuo laiptų, todėl trauminių poveikių skaičius nenustatomas. Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija, aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, rodo, jog jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tai yra tiriamajai nukritus nuo laiptų (b. l. 31-32).
2016-12-11 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, jog apie 16.42 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) vyras nustūmė žmoną nuo laiptų. Įvykio vietoje nustatyta, jog B. G. nustūmė nuo laiptų žmoną I. G., kuri buvo susijaudinusi, jos dešinė ranka buvo sutvarstytą (buvo atvykusi GMP). Įvykio aplinka buvo tvarkinga, B. G. atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusioji I. G. paaiškino, kad smurtas pasireiškė pastūmimu nuo laiptų, dėl to galimai lūžo dešinė ranka (b. l. 15-18).
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji ir kaltinamasis yra vyras ir žmonai, kartu gyvena jau pakankamai ilgą laiko tarpą, veda bendrą ūkį.
Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Kaip matyti iš tyčinių kaltinamojo B. G. veiksmų, jis sąmoningai suprato, kad pastumdamas savo žmoną I. G. nuo laiptų, tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus (savo žmonos) sveikatą, numatė, kad gali ją sužaloti ir tokių padarinių siekė. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t.y. nesunkiai sutrikdė I. G. sveikatą.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinamajame akte išdėstytos visos faktinės aplinkybės pasitvirtino, t. y. B. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Skirtina bausmė.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę B. G., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį (padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalto siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę
Lengvinančiomis aplinkybėmis laikytinas kaltinamojo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Sunkinančiomis kaltinamojo atsakomybę aplinkybėmis laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, ne tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui.
B. G. baustas administracine tvarka, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje registruotas. Kaltinamasis yra pensininkas, turi pastovią gyvenamąją vietą, pažada daugiau nebenusikalsti.
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų, todėl ši bausmės rūšis ir skirtina kaltinamajam, tačiau teismas atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei vadovaujasi teisingumo, proporcingumo, protingumo principais, todėl kaltinamajam nustato mažesnį nei vidurkis bausmės terminą
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 2 dalis).
Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai B. G. apibūdinančių aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad B. G. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – negalėtų padėti savo žmonai gydytis, jis prarastų gyvenamąją vietą, galimai nutrūktų ryšiai su šeima. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad B. G. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, teismas kaltinamajam skiria ne vieną tarpusavyje suderinamą BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
B. G. buvo sulaikytas nuo 2016 m. gruodžio 11 d., 17.05 val., iki 2016 m. gruodžio 12 d., 16.45 val. (b. l. 71), todėl bausmės vykdymo atveju, į bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
B. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti B. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant B. G. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, B. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnių nustatytomis įskaitymo ir bausmių keitimo taisyklėmis, bausmės vykdymo atveju, į B. G. paskirtą bausmę, įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. gruodžio 11 d., 17.05 val., iki 2016 m. gruodžio 12 d., 16.45 val..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.