Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-01-06 · Byla Nr. 2KT-3/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-06
Bylos Nr.
2KT-3/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R. A.
Trečiasis asmuo
S. A.
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-3/2012Procesinio sprendimo kategorijos 94.4; 98.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 6 d.Vilnius

L. e. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Vytas Milius, susipažinęs su ieškovo R. A. įgalioto asmens K. A. ir trečiojo suinteresuoto asmens S. A. pareiškimais dėl Kauno apygardos teismo teisėjo R. B. ir visų šio teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-103-260/2011 nagrinėjimo ir prašymu dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. gruodžio 30 d. gauta Kauno apygardos teismo atsiųsta civilinė byla Nr. 2-103-260/2011, kurioje ieškovo R. A. įgaliota atstovė K. A. pareiškė nušalinimą Kauno apygardos teismo teisėjui R. B. ir visiems šio teismo teisėjams. 2012 m. sausio 3 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Kauno apygardos teismo persiųstas trečiojo asmens S. A. iš esmės analogiškas pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo teisėjo R. B. ir visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-103-260/2011 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, V. M., J. Z., G. S., O. S., G. R., J. R., A. L., A. L., L. L., B. L., R. R., V. R., V. L., B. L., B. A., R. R. P., V. P., J. P., T. B., J. Z., D. M., S. M., K. T., J. B., A. Š., D. L., B. J., A. L., tretieji asmenys: J. A. B., A. B., R. B., D. R., notarė R. V., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, J. B., Ž. F., J. B., A. M., A. L., T. K., dėl juridinio fakto nustatymo, Kauno apskrities viršininko įsakymų, sprendimų ir žemės pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bei žemės grąžinimo natūra. Nušalinimo pareiškimuose nurodoma, kad Kauno apygardos teismo teisėjas R. B. nesilaiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų ir nuolat daro procesinius pažeidimus: priimdamas naujai įtrauktų trečiųjų asmenų atsiliepimus paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje, nors turėjo skirti parengiamąjį teismo posėdį arba nustatyti, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu; nepakvietė į teismo posėdį naujai įtrauktų trečiųjų asmenų. Tokiu būdu grubiai pažeidė naujai įtrauktų trečiųjų asmenų teises ir savavališkai priėmė sprendimą išvengti pasirengimo nagrinėti bylą stadijos. Pareiškėjai kyla abejonių ne tik dėl Kauno apygardos teismo teisėjo R. B., bet ir dėl Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. R. bei teismo pirmininko N. M. kompetencijos, nes teisėja A. B. po nusišalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo turėjo šią bylą savo žinioje ir netgi išsiuntė tam tikrus dokumentus į Lietuvos apeliacinį teismą, o minėti asmenys toleravo situaciją, kai procesinius veiksmus neteisėtai, savavališkai atlieka bylai nevadovaujantis teisėjas. Dėl šios civilinės bylos dokumentų klastojimo jau pradėtas antras ikiteisminis tyrimas. Teismo pirmininkas, neadekvačiai reaguodamas į teismui pareikštą nušalinimą, 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paskyrė pareiškėjai baudą, tuo galimai parodydamas, kad jis toleruoja dokumentų klastojimo veiksmus. Kauno apygardos teisme apskritai byla negali būti išnagrinėta nešališkai, kadangi Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. R. sutuoktinė dirba šiame teisme raštinės vedėja, teismo pirmininkas nuslėpė faktą apie artimą giminystės ryšį su prokuroru A. M., o atsakovų šioje civilinėje byloje advokatė R. G. yra labai glaudžiai susijusi su Kauno apygardos teismu, nes jos partnerė advokatė S. Ž., su kuria ji turi bendrą kontorą, yra Civilinių bylų skyriaus teisėjos N. V. pusseserė. Kauno apygardos teisme nėra garantuojama žmogaus teisė į objektyvų ir nešališką teismą, grubiai ir tyčia pažeidinėjamos piliečių konstitucinės teisės, o paaiškėjus, kad byloje dalyvauja buvę svetimų valstybių piliečiai, labiau ginamos tų svetimų valstybių piliečių teisės. Procesiniai pažeidimai nagrinėjant šią bylą daromi nuo pat pradžių: juos atliko teisėja R. P., teisėjas E. B. ir teisėja A. B., kurie nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, tačiau situacija nepasikeitė ir bylą perdavus teisėjui R. B.. Todėl, pareiškėjų nuomone, akivaizdu, kad nei vienas Kauno apygardos teismo teisėjas negali objektyviai išnagrinėti šios civilinės bylos ir privalo būti nušalinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai dėl teisėjų nušalinimo atmestini.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais ar samprotavimais. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų dėstomi argumentai, kad dėl Kauno apygardos teismo teisėjų (Kauno apygardos teismo pirmininko N. M. ir jo brolio Kauno apygardos prokuroro A. M., Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. R. ir jo sutuoktinės Kauno apygardos teismo raštinės vedėjos R. R., Kauno apygardos teismo teisėjos N. V. ir jos pusseserės advokatės S. Ž., kuri yra advokatės R. G., atstovaujančios atsakovus šioje civilinėje byloje, kontoros partnerė) giminystės ar santuokos ryšių byla negali būti nešališkai išnagrinėta šiame teisme ir turi būti perduota kitam apygardos teismui, yra tik prielaidomis ir samprotavimais grindžiama subjektyvi nuomonė. Objektyvių duomenų, kad šie teisėjai ar su jais giminystės ar santuokos ryšiais susiję asmenys būtų asmeniškai suinteresuoti civilinės bylos Nr. 2-103-260/2011 baigtimi, nepateikta. Subjektyvi byloje dalyvaujančio asmens nuomonė, nesant ją pagrindžiančių faktinių duomenų, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu nušalinti aukščiau nurodytus Kauno apygardos teismo teisėjus, o juo labiau visus Kauno apygardos teismo teisėjus ir perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Pareiškėjos K. A. teiginys, kad teisėja A. B. šioje civilinėje byloje atliko procesinius veiksmus po to, kai nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, yra nepagrįstas, nes byloje šį teiginį patvirtinančių duomenų nėra. Todėl darytina išvada, kad nepagrįstos ir šiuo argumentu grindžiamos abejonės dėl teisėjo R. B., Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. R. ir teismo pirmininko N. M. kompetencijos ir nešališkumo. Susipažinus su byloje Nr. 2-103-260/2011 esančiais dokumentais, matyti, kad po to, kai teisėja A. B. 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, vėlesnius procesinius veiksmus byloje atliko teisėjas R. B.

Argumentai dėl Kauno apygardos teismo teisėjų R. P., E. B. ir A. B. šališkumo šiuo konkrečiu atveju teisiškai neturi reikšmės, nes šie teisėjai yra nusišalinę nuo bylos nagrinėjimo ir negali priimti procesinių sprendimų, kurie turėtų įtakos byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms. Pareiškėjai nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia savo teiginius dėl visų kitų Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo patvirtinančių įrodymų. Reiškiama abejonė dėl Kauno apygardos teismo teisėjų galimo šališkumo grindžiama tik subjektyvia nuomone, todėl neduoda pagrindo išvadai, kad Kauno apygardos teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios bylos baigtimi.

Kiti pareiškimų dėl nušalinimo argumentai iš esmės yra susiję su teisėjų atliktais procesiniais veiksmais ir priimtais procesiniais sprendimais. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatymo nustatytos sąlygos.

Įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju ieškovo R. A. įgaliota atstovė K. A. ir tretysis asmuo S. A. nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Kauno apygardos teismo teisėjų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ir objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Kauno apygardos teisme yra teisėjų, galinčių nešališkai išnagrinėti šią civilinę bylą. Pareiškėjams išaiškintina, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.). Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.).

Esant tokiai situacijai, tenkinti pareiškimus dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nėra pagrindo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja dalimi ir 69 straipsnio pirmąja dalimi l. e. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas

nutaria:

ieškovo R. A. įgalioto asmens K. A. ir trečiojo asmens S. A. pareiškimus dėl Kauno apygardos teismo teisėjo R. B. ir kitų šio teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-103-260/2011 nagrinėjimo atmesti.

L. e. Civilinių bylų skyriauspirmininko pareigas Vytas Milius