- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-46-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Teisėjos Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- M. G.
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-46-115/2010
44.1;44.2.2;44.2.4;44.5.2.7; 122.21;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. sausio 25 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal apelianto (atsakovo) V. G. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-157-675/2009 pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. G. ieškiniu prašo priteisti iš V. G. 5000 Lt neturtinės ir 242,63 Lt turtinės žalos atlyginimo, 200 Lt transporto išlaidų (b.l. 1-2). Ieškovė nurodė, jog 2008 m. balandžio 26 d. apie 12 val.20 min. prie jos namų pievoje užpuolė atsakovo šuo ir gindamasi nuo šuns ji pargriuvo bei susilaužė kairės rankos stipinkaulį. Po šio įvykio ieškovė ilgai gydėsi, gydosi ir šiuo metu. Ligoninėje nustatyta, kad buvo sulaužytas kairės rankos stipinkaulis. Ranka skauda, be to blogai sugijo, reikės operuoti. Ieškovė turėjo nemažai išlaidų, pirko vaistus, darė masažus, mankštas, važinėjo pas gydytojus. Labai pergyveno dėl šio įvykio, sutriko miegas, todėl turėjo pirkti ir vartoti raminančius, skausmą mažinančius vaistus, o atsakovas jos net neatsiprašė.
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti (b.l.62-69), nurodė, kad jis nekaltas dėl šio įvykio. Paaiškino, jog 2008-04-26 jis buvo su šunimi lauke ir išgirdo trenksmą. Šuo buvo šalia jo. Atsisukęs pamatė, kad parkrito moteris. Priėjęs jis pakėlė ieškovę, siūlė ją nuvežti į ligoninę. Jo buldogų veislės šuo lakstė kieme be pavadėlio ir antsnukio. Už tai jis buvo nubaustas administracine tvarka, baudą sumokėjo. Kai ieškovė parkrito, šuo buvo šalia jo.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 446,63 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 400Lt už advokato pagalbą; priteisė iš atsakovo 73,39 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybei bei 19,95 Lt pašto išlaidų valstybei.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kad faktą, kad 2008-04-26 prie Jaunimo 1A namo pievelės atsakovo šuo užpuolė ieškovę, kuri gindamasi kibirėliu nuo šuns parkrito ant žemės ir susilaužė kairės rankos riešą, patvirtino liudytojai M.L. B., D. V.. Taip pat nustatė, jog atsakovas pripažino jo šunį buvus be antsnukio ir pavadėlio. Už šį administracinės teisės pažeidimą atsakovas buvo baustas bauda; nutarimo neskundė. Teismas vadovavosi LR CK 6.248 str. 3 d. ir sprendė, jog atsakovas, vedžiodamas šunį be pavadėlio ir antsnukio, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, turėjo ir galėjo numatyti žalingas pasekmes, todėl konstatavo, kad tarp šuns puolimo ir ieškovės gynimosi bei kritimo, ko pasekoje buvo sulaužytas kairės rankos stipinkaulis rankos, buvo priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.). Teismas vadovavosi LR CK 6.267str. 1 d. įtvirtinta norma, jog naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas. Nustatydamas iš asmens priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vertino aplinkybes, jog ieškovei gydymosi metu ir iki šiol reikia iškęsti skausmingas bei nemalonias medicinines procedūras; likę padariniai fizinei ir psichinei sveikatai užfiksuoti byloje ištirtuose medicininiuose dokumentuose, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovė patyrė didelį skausmą, kurį jaučia ir dabar, intensyvius negatyvius išgyvenimus ir nepatogumus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios garbų amžių ir atsakovo veiksmus po įvykusio incidento (atsakovas nesuteikė skubios medicininės pagalbos nukentėjusiajai, neatsiprašė nukentėjusiosios). Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į ieškovei padarytų sužalojimų įvertinimą, sumą, prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, į padarytos žalos dydį ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (LR CK 1.5str.) teismas sprendė, kad ieškovei priteistina mažesnė neturtinė žala nei prašoma priteisti, tačiau žymiai didesnė nei turtinė.
Šalies argumentai
Atsakovas V. G. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 73-74), kuriuo prašo panaikinti 2009-06-16 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2008-09-25 privataus kaltinimo tvarka ieškovė iškėlė jam Ukmergės r. apylinkės teisme baudžiamąją bylą Nr. PK-164-517/2008 dėl to paties dalyko ir šioje byloje įsiteisėjusiuoju Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, turinčiu res jusdicata galią, konstatuota, kad įvykio dieną jo šuo neužpuolė ieškovės. Minėtoje byloje atsakovas buvo išteisintas, nes, teismo manymu, negalėjo ir neturėjo pareigos numatyti, kad jo mažos veislės šuo gali išgąsdinti ieškovę. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad ieškovė galėjo klaidingai suvokti pribėgusio palaido mažos veislės šuns ketinimus, kaip norą įkasti jai į koją, labai išsigando, todėl siekdama suduoti šuniui kibirėliu, pargriuvo. Abejonių ieškovės paaiškinimų tikrumu kelia esminiai skirtumai, esantys tarp jos parodymų duotų nagrinėjant baudžiamąją bylą ir civilinę bylą. Pažymėjo, kad minėta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama praėjus penkiems mėnesiams po įvykio. Nurodė, jog abejonių liudytojos D. V. parodymais kelia ne vien jos atsirado procese laikas, bet ir tai, kad ji gyvena už kelių šimtų metrų nuo įvykio vietos, todėl negalėjo gerai matyti ir įsidėmėti įvykio aplinkybių, todėl šios liudytojos parodymai teismo turėjo būti atmesti.
Teigia, kad tai, jog atsakovo šuo neužpuolė, patvirtina ir 2008-06-06 Ukmergės rajono PK nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje, kuriuo jis nubaustas pinigine bauda už veiką numatytą LR ATPK 110 str. l d., padarius administracinės teisės pažeidimą, nesukėlusį jokių pasekmių. Jei šuo būtų užpuolęs ieškovę ar kitą asmenį, atsakovo veiksmai neišvengiamai turėjo būti kvalifikuoti pagal LR ATPK 110 str. 3 d. (gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei) arba pagal LR ATPK 110 str. 5 d.(gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas padaręs žalos asmens sveikatai ar turtui) Ieškovė M. G. atsileipimu į apeliacinį skundą (b.l. 22-24) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog apeliantas klaidina teismą nurodydamas, jog privataus kaltinimo byloje yra duomenys, kad įvykio dieną šuo ieškovės neužpuolė. Mano, kad yra priežastinis ryšis tarp mano sužalojimo ir šuns užpuolimo. Apeliantas už tai, kad vedžiojo šunį be pavadėlio buvo baustas administracine tvarka. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, per taikomąjį posėdį tarp ieškovės ir atsakovo buvo surašytas protokolas dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsiėmė šį protokolą. Tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą, tiek civilinę bylą atsakovas sutiko atlyginti turtinę žalą. Nei ieškovė, nei jos atstovė jokio poveikio liudytojams nedarė. Mano, kad apeliantas nenurodė, kokias konkrečias materialines ir procesines teisės normas pažeidė Ukmergės rajono apylinkės teismas priimdamas 2009 m. birželio 16d. sprendimą. Teigia, jog neturtinė žala, padaryta nusikaltimu, yra preziumuojama. Jos dydį nustato teismas, tačiau ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį, kuris priklauso nuo patirto skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kita. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal LR BPK nuostatas. Ieškovės teigimu, dėl dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, bendravimo galimybių sumažėjimo jai buvo padaryta 2000,00 Lt neturtinė žala. Ieškovė pabrėžia, jog yra garbaus amžiaus, ir mano, kad atsakovas įžūliai nurodo, kad ji susirado civilinėje byloje neva įvykio negalėjusią matyti liudytoją D. V., pažymi, jog ši liudytoja nuo įvykio vietos buvo ne už kelių šimtų metrų, nes gyvena namo 5 aukšte, o per jos langą matyti įvykio vieta. Pažymi, jog apeliantas baudžiamojoje byloje nuosprendžio neskundė ir neprašė aukštesniojo teismo netikėti liudytojos D. V., kuri buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo baudžiamojoje byloje, parodymais. Taip pat ši liudytoja davė priesaiką ir nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka. Ieškovė pažymėjo, jog iš Ukmergės rajono PK išsamiai netyrė įvykio, ji gavusi atsakymą kreiptis teisinės gynybos privataus kaltinimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas V. G. nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. sprendimu, kuriuo iš jo ieškovės naudai yra priteista 446,63 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat bylinėjimosi išlaidos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog atsakovas turi atlyginti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė M. G. 2008-04-26 parkrito ir susižalojo gindamasi nuo prie jos pribėgusio atsakovui V. G. priklausančio palaido be antsnukio prancūzų buldogų veislės šuns. Šią aplinkybę patvirtina ir įsiteisėjęs Ukmergės raj. apyl. teismo 2008-11-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.PK-164-517/2008. Be to, atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad eidamas pakelti nukritusios ieškovės kitų šunų jis aplinkui nematė. Atsakovas taip pat 2008-06-06 yra nubaustas administracine bauda už tai, kad 2008-04-26 pažeidė Ukmergės raj. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklų 18p., nes savo šunį vedžiojo be pavadėlio ir antsnukio. Šią aplinkybę patvirtina administracinės teisės pažeidimo byloje esantis nutarimas. Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad teismas turėjo kritiškai vertinti ieškovės ir liudytojų parodymus, jog ieškovė nukrito ir susižalojo ne dėl jo šuns.
Iš civilinės ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovė yra senyvo amžiaus (gimusi 1920m.) ir pamačiusi atbėgantį prie jos palaidą šunį traukėsi atbulomis bei bandė nuo galimo įkandimo apsiginti rankoje turimu kibiru, tačiau parkrito ir susilaužė kairės rankos stipinkaulį, dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai CK 6.248 str. 3 d. pagrindu sprendė, kad atsakovas, vedžiodamas šunį be pavadėlio ir antsnukio, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nes turėjo ir galėjo numatyti žalingas pasekmes, todėl konstatavo, kad tarp šuns puolimo ir ieškovės sulaužytos kairės rankos kritus ant žemės yra priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.). Teismas taip pat pagrįstai vadovavosi LR CK 6.267str. 1 d. įtvirtinta norma, jog naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas ir priteisė ieškovei 446,63Lt atlyginti turtinei žalai, kurios dydį patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l. 28-30,32-39). Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir sprendimą šioje dalyje palieka nepakeista.
Teismas taip pat iš atsakovo V. G. priteisė ieškovei M. G. 2000Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pažymėtina, kad atsakovas priteistos neturtinės žalos dydžio neginčija ir nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog priteista suma neatitinka jo turtinės padėties. Tačiau apeliantas apskritai nesutinka atlyginti neturtinę žalą, kurios dydį faktiškai nustato teismas, todėl kolegija pasisako dėl teismo sprendimo argumentų įvertinant neturtinę žalą pinigais.
CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos aplinkybės teismo įvertintos pinigais. Ieškovė padarytai neturtinei žalai atlyginti prašė priteisti iš atsakovo 5000Lt, šią sumą ji grindė sveikatos sužalojimu ir to pasekoje sukeltu fiziniu skausmu, patirtu dvasiniu sukrėtimu, išgyvenimais, emocine depresija, patirtu pažeminimu.
CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi pagal šią įstatymo normą atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, o ne priteisia neturtinės žalos dydį tokį, kokį jį nurodo neturtinę žalą patyręs asmuo. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas sprendime nurodė, kad dėl sveikatos sutrikdymo ieškovei reikėjo iškęsti skausmingas bei nemalonias medicinines procedūras, o taip pat yra likę fizinei ir psichinei sveikatos būklei neigiami padariniai, užfiksuoti medicininiuose dokumentuose. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės patyrė didelį skausmą, negatyvius išgyvenimus ir nepatogumus. Be to, pirmos instancijos teismas atsižvelgęs į nukentėjusiosios garbų amžių, atsakovo veiksmus po įvykusio incidento(atsakovas nesuteikė skubios medicininės pagalbos nukentėjusiajai, neatsiprašė nukentėjusiosios) ir neturtinei žalai atlyginti iš ieškovės prašomų 5000Lt priteisė 2000Lt. Tačiau kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ši suma atitinka CK 6.250str.2d. nuostatas ir 1.5str. įtvirtintus principus, dėl ko nėra pagrindo nustatyti mažesnį neturtinės žalos dydį.
Kolegija pažymi, kad ieškovei sveikata buvo sutrikdyta ne dėl įkandimo šuns, kuris to padaryti faktiškai ir nebandė, o dėl senyvo amžiaus nukentėjusiosios neadekvačios reakcijos pamačius jį atbėgant, dėl ko pargriuvo ir susižalojo. Pažymėtina, kad atsakovui priklausantis prancūzų veislės šuo (buldogas) nėra įtrauktas į agresyvių šunų veislių sąrašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-03-12 įsakymu Nr.117. Tai rodo, kad atsakovas nors ir pažeidė gyvūnų laikymo taisykles ir privalėjo apsaugoti pašalinius asmenis nuo jam priklausančio šuns be antsnukio galimo užpuolimo, tačiau šuns savininkas nukentėjusiosios reakcijos ir atsiradusių pasekmių (susižalojimo dėl nugriuvimo) galėjo ir nenumatyti, nors tai padaryti privalėjo. Kolegija mano, kad šios aplinkybės faktiškai mažina atsakovo kaltės laipsnį ir turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, iš specialisto išvados, medicininių ir kitų dokumentų matyti, kad ieškovei padarytas sužalojimas dėl rankos stipinkaulio lūžimo priskiriamas prie nedidelio sveiktos sutrikdymo, o sužalojimas faktiškai nesukėlė sunkių pasekmių ar didelės turtinės žalos nukentėjusiajai. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo pinigais (2000Lt) įvertinta ieškovei padaryta neturtinė žala negali būti laikoma pagrįsta, nes nepakankamai yra atsižvelgta į nustatytas svarbias bylos aplinkybes, kurios mažina atsakovo kaltę ir turi reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Kolegija mano, kad atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, protinga ir teisinga suma neturtinei žalai atlyginti šioje byloje yra 1000Lt.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis keistinas neturtinės žalos priteisimo dalyje (CPK 326 str.1d.3p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. perskirstytinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai (b.l. 39a, 67, 72, 76, 77 ,87).
Atsižvelgiant, kad ieškinys tenkinamas 26,53proc. (1446,63Lt x 100proc. : 5446,63Lt), o atmetamas 73,47proc. (100proc.-26,53proc.), iš atsakovo priteistina 106,12 Lt (400Lt x 26,53proc.) ieškovei advokato pagalbos išlaidų, 43,40Lt (1446,63Lt x 3proc.) valstybei atidėto žyminio mokesčio ir 5,29Lt (19,95Lt x 26,53proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Iš ieškovės priteistina valstybei 120Lt (4000Lt x 3proc.) atidėto žyminio mokesčio, o taip pat 14,66Lt (19,95Lt x 73,46proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Kadangi apeliacinis skundas yra patenkintas 59proc.(1446,63Lt x 100proc.:2446,63Lt), ieškovė privalo atlyginti atsakovui 30Lt (1000Lt x3 proc.) žyminio mokesčio išlaidų ir 3,30Lt (5,60Lt x 59proc.) valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidu.
Iš atsakovo valstybei priteistina 2,30Lt(5,60Lt x 41proc.) procesinių dokumentus įteikimo išlaidų
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-157-675/2009 pakeisti, sumažinant iki 1000Lt priteistinos neturtinės žalos dydį ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. G. 446,63Lt ieškovei M. G. turtinės ir 1000,0Lt neturtinės žalos, o taip pat 106,12Lt advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. G. 43,40Lt valstybei nesumokėto žyminio mokesčio ir 5,29Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų“
Priteisti iš ieškovės Marfos grigucevičienės 120Lt valstybei atidėto žyminio mokesčio ir 14,46Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus raj. apylinkės teismą“.
Priteisti iš ieškovės M. G. 30,0Lt atsakovui V. G. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.
Priteisti iš atsakovo V. G. 2,30Lt, o ieškovės M. G. 3,30Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.