Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Atsakovė savo rašte konstatavo, jog sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas ir Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai), taip pat patenka į Orientacinę galimų potvynių teritoriją (žr. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1 – jo pakeitimo sprendinių ištrauką ir Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapio ištrauką). Pagal Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės, ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“žemės sklypas patenka į didelės (10 %) bei vidutinės tikimybės (1 %) potvynių rizika ir grėsme pasižyminčią teritoriją“. Rašte nurodyta, jog Gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritorijoje veikla aprašyta Bendrojo plano aiškinamojo rašto Žemės tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelėje, kurioje nurodoma, kad Nemuno upės slėniuose ir virš jos šlaitų esančiuose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 straipsniu, potvynio grėsmės teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kuriose nurodyta, kad didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus sodybos statinius esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių. Vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, išskyrus atvejus, kai jie apsaugoti nuo potvynių.

Pažymėjo, kad jog Skundžiamo akto turinys yra neaiškus, prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Nors sklypas iš dalies ir patenka į didelės ir vidutinės tikimybės potvynių rizika ir grėsme pasižyminčią teritoriją, dėl ko kyla statybos apribojimų, tačiau Atsakovė negali numatyti, kokiu būdu ir kaip Pareiškėja įgyvendins savo, kaip statytojos, teises, tai galės įvertinti tik tada, kai Pareiškėja kreipsis dėl statybos leidimo išdavimo.

Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 straipsniu, potvynio grėsmės teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kuriose nurodyta, kad didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus sodybos statinius esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių (1 d. 2 p.). Minėtas straipsnis taip pat nurodo, kad vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, išskyrus atvejus, kai jie apsaugoti nuo potvynių (2 d. 2 p.).

Pareiškėjai J. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1443 ha dydžio žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Kulautuvos m. k. v.), esantis (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo paskirtis yra Žemės ūkio, naudojimo būdas – Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Toks naudojimo būdas nustatomas žemės sklypams, kurie nepriskirti 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3d-37/D1-40 patvirtinimo Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašas) I skyriaus 5 p.).

2020 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijai buvo pateiktas prašymas dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo bei žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo. Pareiškėja prašė pakeisti jai priklausančio sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą iš Žemės ūkio naudojimo paskirties, naudojimo būdas - Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į Kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei nustatyti žemės sklypo vidutinę rinkos kainą. Toks naudojimo būdas reiškia, kad žemės sklypai priskiriami vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais (Žemės naudojimo būdų turinio aprašo V skyriaus 16 p.).

Atsakovė 2020 m. birželio 4 d. raštu Nr. SD-1409 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ informavo, kad prašymas yra netenkinamas. Atsakovė rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir konstatavo, jog sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas ir Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai), taip pat patenka į Orientacinę galimų potvynių teritoriją (žr. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1 – jo pakeitimo sprendinių ištrauką ir Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapio ištrauką).

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Aptartas Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas, nustatantis pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas. Pagal šio aprašo 10 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Šiuo nurodytu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos aiškinamos taip, kad, jei būtina atlikti žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo pakeitimą, reikalinga: 1) laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2) keitimą įforminti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, 3) kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018).

Minėta, kad priimdama Ginčijamą aktą Atsakovė rėmėsi tuo, jog sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas ir Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai), taip pat patenka į Orientacinę galimų potvynių teritoriją.

Teismo posėdžio metu Atsakovės atstovai paaiškino, jog J. G. priklausančio sklypo patekimas į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas nebūtų kliūtis pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Taigi Ginčijamo akto priėmimą lėmė sklypo patekimas į Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir patekimas į Orientacinę galimų potvynių teritoriją. Atsakovė rėmėsi tuo, jog pagal Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį sklypas patenka į didelės (10 %) bei vidutinės tikimybės (1 %) potvynių rizika ir grėsme pasižyminčią teritoriją, o Gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritorijoje veikla aprašyta Bendrojo plano aiškinamojo rašto Žemės tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelėje, kurioje nurodoma, kad Nemuno upės slėniuose ir virš jos šlaitų esančiuose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama.