Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovei Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjos vertinimu, iš Sprendimo turinio neaišku, kas Etikos komisijos posėdyje buvo vertinama. Kadangi nepateikti Sprendimo motyvai bei 2024 m. balandžio 23 d. Etikos komisijos posėdžio protokolas, Sprendimas neatitinka Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinto skaidrumo ir viešumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2024 m. balandžio 24 d. protokolinio sprendimo Nr. T11-1 nepradėti tyrimo pagal pareiškėjos 2024 m. balandžio 15 d. skundą dėl Pagėgių savivaldybės tarybos nario E. K. elgesio Pagėgių savivaldybės tarybos 2024 m. kovo 28 d. posėdžio metu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę pradėti tyrimą pagal jos 2024 m. balandžio 15 d. skundą, laikytis įstatymų reikalavimų ir neatskleisti su tyrimu susijusių duomenų tretiesiems asmenims.

Nustatyta, jog 2024 balandžio 23 d. Etikos komisijos posėdyje buvo svarstomas pareiškėjos 2024 m. balandžio 15 d. skundas dėl Pagėgių savivaldybės tarybos nario E. K. elgesio Pagėgių savivaldybės tarybos 2024 m. kovo 28 d. posėdžio metu. Šio posėdžio metu Etikos komisijos narių balsų dauguma nutarta tyrimo nepradėti.

Vadovaujantis aktualios redakcijos Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalimi valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas (toliau – skundas) apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (toliau – pažeidimas); 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.

Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo. Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Anoniminiai skundai nenagrinėjami. Komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Komisija gali, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui pratęsti šioje straipsnio dalyje nustatytą tyrimo terminą.

Iš paminėtų Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų matyti, kad Etikos komisija priima galutinį sprendimą, ar pradėti tyrimą dėl valstybės politiko elgesio. Iš Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto reglamentavimo matyti, kad Etikos komisija turi diskreciją spręsti, ar pradėti tyrimą, be kita ko, ir tais atvejais, kai gauna asmens skundą apie valstybės politiko galimai padarytą Valstybės politikų elgesio kodekso nustatyto valstybės politikų elgesio principo pažeidimą. Iš šios Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos, be kita ko, atsižvelgiant į joje vartojamą formuluotę „gali būti pradėtas“ nėra pagrindo spręsti, kad Etikos komisija, gavusi asmens skundą, privalėtų pradėti tyrimą. Tačiau realizuodama diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl tyrimo pradėjimo, Etikos komisija yra saistoma bendrųjų teisės principų, t. y. teisingumo, protingumo ir kt. Etikos komisija šia diskrecijos teise turi naudotis, nepažeisdama Valstybės politikų elgesio kodekso taikymo tikslų ir pačios Etikos komisijos paskirties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-937-520/2017 nurodė, kad sisteminė Kodekso nuostatų analizė leidžia teigti, jog Kodekso 10 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustato, kad Kodekso 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir šios galimybės įstatymų leidėjas nesieja su sąlyga, kad dėl minėtų aktų kreiptis į teismą gali tik tiesioginis adresatas, t. y. valstybės politikas, kurio elgesį tokia komisija tyrė. Tačiau bylos nagrinėjimo metu turi būti nustatoma, ar besikreipęs teisminės gynybos asmuo (ne)turi materialiąją reikalavimo teisę, ar tokia teisė (ne)išnyko, ir ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-937-520/2017, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1048-624/2017, 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-916-492/2020).

Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

Kreipdamasi į teismą pareiškėja nenurodė ir nepagrindė, kaip konkrečiu atveju yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai. Iš skundo reikalavimų akivaizdu, jog jie sietini išimtinai su Pagėgių savivaldybės tarybos nario E. K. nubaudimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-916-492/2020). Nenustačius galimos įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju, tokie reikalavimai negali būti tenkinami.

Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog gavusi pareiškėjos skundą, Eikos komisija jį apsvarstė ir susipažino su gauta medžiaga, įvertino tarybos nario pasakytas frazes, dėl kurių skundėsi pareiškėja, ir situaciją, kada jos buvo pasakytos.

Nusprendusi nepradėti tyrimo pagal pareiškėjos skundą, Etikos komisija tinkamai pasinaudojo teisės aktais suteikta diskrecijos teise priimti tokį sprendimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Sprendimas neatitinka esminių Kodekso tikslų ir Nuostatų reikalavimų ar pareiškėjai sukelia teisinius padarinius.

Nekonstatavus, jog Sprendimas yra neteisėtas, išvestiniu laikytinas reikalavimas atsakovę įpareigoti pradėti tyrimą pagal jos 2024 m. balandžio 15 d. skundą bei įpareigoti laikytis įstatymų reikalavimų ir neatskleisti su tyrimu susijusių duomenų tretiesiems asmenims bei įpareigojimo atlikti veiksmus, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.