- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- I-7161-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01057-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.6.6.1Bylos dėl valstybinių pensijų
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1–8), prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 1D-668(11); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neišmokėtos valstybinės pensijos dalį 1 048,09 EUR už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 136,63 EUR neišmokėtos valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo; 5) priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad VRM paskyrė jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. Taikant 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsnius bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, pareiškėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta. VRM 2015 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 1D-668(11) pareiškėjui nurodė, kad išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo. Su tokiu sprendimu pareiškėjas nesutinka, mano, kad skundžiamu VRM sprendimu ir jam paskirtos valstybinės pensijos ribojimu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu yra pažeidžiami teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principai, asmens teisė gauti užtarnautos pensijos išmokas. Savo poziciją pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Pareiškėjas prašo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu, nurodo, kad terminą praleido nežymiai, o teisminės gynybos laiku nesikreipė dėl ginčo laikotarpiu vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, nurodo, kad gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, manė, kad mažinimas atitinka įstatymų nuostatas, tikėjosi, kad jis yra laikinas ir atsiradę praradimai ateityje bus kompensuoti. Pareiškėjas pažymi, kad nėra praleidęs termino kreiptis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu susidariusios valstybinės pensijos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą su juo nesutinka (b. l. 24). Atsakovas nurodo, kad valstybinių pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį atitiko Konstitucijos nuostatas. VRM perskaičiuodama pareiškėjui paskirtą valstybinę pensiją veikė pagal įstatymus ir nėra teisės akto, pagal kurią atsakovas galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą.
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis nutrauktina, likusi skundo dalis tenkintina.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo, per 2012 m. gegužės 1 d.–2013 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu taikyto valstybinės pensijos ribojimo per 2011 m. birželio 14 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519-13, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).
Trečiojo suinteresuoto asmens 2015 m. sausio 15 d. pažymoje Nr. 11DP(P)-448 (b. l. 21-22) nurodyta, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu pradėta mažinti nuo 2011 m. birželio 14 d., todėl vėliausiai apie šiuo pagrindu galimai pažeistas teises pareiškėjas turėjo sužinoti 2011 m. liepos mėn. Dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. vasario 9 d. (b. l. 14), todėl darytina išvada, kad jis praleido 3 m. terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti.
Prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjas vadovavosi bendro pobūdžio argumentais, jų neindividualizavo ir nenurodė konkrečių aplinkybių, sutrukdžiusių į teismą kreiptis laiku. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytos delsimo kreiptis į teismą priežastys (tikėjosi, kad valstybė pati kompensuos neišmokėtos pensijos dalį, nesikreipiant į teismą, kreipimosi į teismą termino pradžios netinkamas nustatymas) nelaikytinos svarbiomis, sudariusiomis kliūtis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, sukliudžiusių kreiptis į teismą laiku dėl 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, pareiškėjas nenurodė, rėmėsi iš esmės bendro pobūdžio argumentais. Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus trejiems metams po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, beveik dvejiems metams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą turi kreiptis per 3 metų terminą, paskelbimo ir daugiau nei metams nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo išaiškinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, paskelbimo. Nuo pirmosios sumažintos pensijos gavimo dienos praėjo ketveri metai, tačiau per nurodytą laikotarpį pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pažeistų teisių gynimui, delsė šia teise pasinaudoti nepagrįstai ilgą laiką.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkintinas. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-354/2014, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. AS502-1128/2014 ir Nr. AS502-1144/2014.
Netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, bylos dalis dėl reikalavimo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu per 2011 m. birželio 14 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktas).
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. ir turėjo galioti iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, išaiškino, kad kiekvieno iš Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) taikymas sudaro atskirą juridinį pagrindą ginti pareiškėjo teises į valstybinę pensiją teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-14 nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-66/2015, Nr. AS502-59/2015, Nr. AS502-56/2015, Nr. AS556-195/2015, Nr. AS556-193/2015, Nr. AS556-192/2015). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas, 2015 m. vasario 9 d. (b. l. 14) kreipdamasis į teismą dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu per 2012 m. gegužės 1 d.–2013 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nepraleido 3 m. termino tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti, todėl pareiškėjo skundas nagrinėtinas šia apimtimi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VRM 2011 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 11SP-2735 pareiškėjui nuo 2011 m. birželio 14 d. neterminuotai buvo paskirta valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 18). Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į VRM, prašydamas perskaičiuoti jam paskirtą valstybinę pensiją ir išmokėti susidariusią nepriemoką (b. l. 23). VRM 2015 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 668(11) pareiškėjui nurodė, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 19-20).
Vadovaujantis Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. sausio 15 d. pažyma Nr. 11DP(P)-448 (b. l. 21-22), Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjo valstybinė pensija buvo ribojama nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn.
Teisinis reglamentavimas.
Pagal 1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. I-1012, 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pensiją moka VRM.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos <...> mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymui.
Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama neteisėtai.
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime buvo konstatuota įstatymų leidėjo pareiga numatyti asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo mažinama dideliu mastu, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau – Kompensavimo įstatymas), nustatantis valstybinių pensijų, sumažintų be kita ko ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius bei terminus, buvo priimtas 2015 m. birželio 30 d. ir įsigaliojo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Kita vertus, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime nebuvo imperatyviai nurodyta, jog suinteresuoti asmenys pažeistas teises dėl Laikinojo įstatymo pagrindu atsiradusių praradimų gali ginti tik Kompensavimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad įsigaliojus Kompensavimo įstatymui, pareiškėjas įgijo teisę reikalauti ginti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio pagrindu pažeistas teises tiek teisminiu būdu, tiek pasinaudodamas Kompensavimo įstatyme įtvirtintu kompensavimo mechanizmu.
Šiuo atveju pareiškėjas pasirinko teisminį savo pažeistos teisės gynimo būdą ir iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo ABTĮ 52 straipsnyje jam suteikta teise tikslinti bei pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo, todėl nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjo teisę ginti kitu būdu.
Pagal trečiojo suinteresuoto asmens 2015 m. sausio 15 d. pažymoje Nr. 11DP(P)-448 (b. l. 21-22) nurodytus duomenis, pareiškėjui 2012 m. gegužės–rugojūčio mėn. laikotarpiu, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, nebuvo išmokėta 136,63 EUR (471,76 Lt) valstybinės pensijos dalis. Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu valstybinių pensijų mažinimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir pareiškėjas išreiškė valią savo pažeistas teises dėl šiuo pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo ginti teisminiu būdu, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, priteistina 136,63 EUR neišmokėta valstybinės pensijos dalis (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Dėl VRM sprendimo panaikinimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 nurodė, kad VRM sprendimai, priimti pagal asmenų prašymus dėl valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo, nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Teisėjų kolegija išaiškino, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos, todėl tokio pobūdžio ginčuose yra būtina įrodyti tik ginčo egzistavimo faktą (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Skundžiamu VRM 2015 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 1D-668(11) atsakovas nurodė, kad pareiškėjui išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką nėra teisinio pagrindo, t. y., išreiškė valią, atsisakyti pareiškėjui mokėti valstybinės pensijos nepriemoką, tai patvirtina ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo egzistavimą kaip pagrindo pareiškėjui kreiptis teisminės gynybos buvimą. Tačiau, VRM sprendimas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo nėra administraciniams teismams skundžiamas administracinis aktas, todėl bylos dalis dėl VRM 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 1D-668(11) panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir jų paskaičiavimo, todėl prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo nespręstinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad rašytinis prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo su patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui gali būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 10, 45 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 1, 7 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo A. K. skundo reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 1D-668(11) ir priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu per laikotarpį nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nutraukti.
Priteisti pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 136,63 EUR (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus, šešiasdešimt tris euro centus) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą per laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.