- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-2002-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13400-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Marius Bartninkas (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis R. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolio R. S. (toliau – antstolis) veiksmų, kuriame prašė konstatuoti, kad pareiškėjas nėra skolingas išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013, nutraukti ir/ar užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302, apie tai elektroniniu paštu informuoti pareiškėją, sumažinti vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-542-359/2014 buvusią 314,33 Eur skolą iki 269,53 Eur, įpareigoti antstolį sutvarkyti duomenis elektroniniame areštų registre. Pareiškėjas nurodė, kad VMI nepaneigė pareiškėjo pateiktų duomenų apie buvusios skolos pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 visišką padengimą ir susidariusį 44,80 Eur teigiamą likutį, kuris turėjo būti sudengtas su naujesne skola vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-542-359/2014.
2. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. S-21-70-20753 netenkino pareiškėjo skundo ir skundą kartu su vykdomųjų bylų Nr. 0070/15/00324 ir Nr. 0070/20/01302 kopijomis persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad jis, vadovaudamasis VMI pateikta informacija, Antstolių informacinėje sistemoje pareiškėjo bylose atžymėjo šiuo metu išieškotinas sumas, t. y. vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324 skolos likutis – 314,33 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/01302 skolos likutis – 134,68 Eur. Skunde nenurodyta pagrindų, dėl kurių būtų galima jį tenkinti, taip pat nenurodytos konkrečios aplinkybės, patvirtinančios antstolio nekompetentingumą, įstatymų nesilaikymą, nepateikti tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymą, kuriame patikslino skundą, prašydamas 165 Eur sumą pripažinti sumokėta/pervesta/įskaityta VMI ir dėl to nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302, teismo sprendimu 73,76 Eur sumažinti skolos sumą vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324, skirti VMI 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant pareiškėjui, o VMI darbuotojui A. B. skirti 300 Eur baudą. Pareiškėjas nurodė, kad pagrindinis ginčo objektas vykdomosiose bylose yra 165 Eur (ne)įskaitymas, kurį slepia mokesčių administratorius.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime prašė atmesti skundą. VMI nurodė, kad, mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjo skolos likutis pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 (bendra antstoliams perduota išieškojimo suma – 724,05 Eur (2 500 Lt)) yra 134,68 Eur, skolos likutis pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-542-359/2014 (bendra antstoliams perduota išieškojimo suma – 314,33 Eur) yra 314,33 Eur. Vykdomojoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs teismo priteistą skolą ir vykdymo išlaidas antstoliui. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, neatliko neteisėtų veiksmų, tinkamai užtikrino vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, prašymo skirti baudą VMI ir jos darbuotojui A. B.
6. Teismas konstatavo, kad VMI ir pareiškėjas sutinka, jog vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 buvo įskaitytos 28,96 Eur, 149,44 Eur, 77,33 Eur, 200,08 Eur ir 14 Eur sumos, tačiau, priešingai nei VMI, pareiškėjas, skaičiuodamas įsiskolinimo dydį, prie nurodytų sumų prideda dar ir 165 Eur sumą, teigdamas, kad ši suma buvo (turėjo būti) įskaityta, o vietoje VMI nurodytos papildomos 119,56 Eur sumos turėjo būti įskaityta 163 Eur.
7. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 22 d. pareiškėjo pateiktoje deklaracijoje buvo deklaruota grąžintina 206 Eur suma už 2015 m. Ši suma VMI buvo panaudota tokiomis dalimis: 200,08 Eur įsiskolinimams pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-109-647/2013 dengti, 5,21 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemokai, 0,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiams dengti. Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjo gyventojų pajamų deklaracijos už 2015 m. tikslinimo, t. y. dėl to, kad jis 2016 m. kovo 22 d. deklaracijoje nurodė grąžintiną 206 Eur sumą, kurią VMI visą įskaitė, o 2020 m. lapkričio 11 d. patikslintoje deklaracijoje nurodė 165 Eur grąžintiną sumą, susidarė 41 Eur mokestinė nepriemoka. Teismas konstatavo, kad 165 Eur sumą VMI įskaitė, tačiau dėl pareiškėjo deklaracijų už 2015 m. tikslinimo šalia įskaitytos 165 Eur sumos susidarė 41 Eur nepriemoka ir 2,44 Eur delspinigiai, kurie buvo išskaičiuoti iš pareiškėjo nurodytos 163 Eur grąžintinos sumos. Dėl to įsiskolinimams pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-109-647/2013 dengti liko 119,56 Eur, vietoje 163 Eur. Teismas sprendė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo skaičiuojant pareiškėjo įsiskolinimo dydį iš bendros įsiskolinimo sumos dar kartą atimti 165 Eur sumą, kadangi ši suma buvo VMI įskaityta ir panaudota įsiskolinimams pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 dengti (165 Eur įeina į 200,08 Eur įskaitytą sumą, kuri visa yra atimta iš bendro įsiskolinimo). Teismas vertino, kad VMI pateiktas skolos likučio pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 skaičiavimas atitinka rašytinius bylos įrodymus (724,05 Eur – 28,96 Eur – 149,44 Eur – 77,33 Eur – 200,08 Eur – 119,56 Eur – 14 Eur = 134,68 Eur skolos likutis).
8. Teismas padarė išvadą, kad VMI pateikti duomenys yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti pridėtais rašytiniais įrodymais, o pareiškėjas nenuginčijo VMI pateiktų skaičiavimų. Teismas sprendė, kad antstolis, remdamasis VMI pateikta informacija, pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302, kadangi pareiškėjo skolos likutis pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 yra 134,68 Eur. Nustatęs, kad pareiškėjo įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/01302 nėra iki galo padengtas, teismas konstatavo, jog nesusidarė teigiamas likutis, todėl nėra pagrindo mažinti pareiškėjo įsiskolinimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimo nutraukti ir/ar užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302, teismas netenkino ir išvestinių skundo reikalavimų. Teismas, nenustatęs, kad VMI ar jos darbuotojas A. B. elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, netenkino pareiškėjo prašymo dėl baudos jiems skyrimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti VMI 5 000 Eur baudą, jos darbuotojui A. B. – 300 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neįvertino, kad VMI pateiktuose keliuose dokumentuose už tą patį laikotarpį nesutampa pačios VMI pateikiami duomenys ir skaičiavimai. VMI taip ir nepateikė teisinio dokumento – mokesčių inspekcijos viršininko/viršininko pavaduotojo įsakymo dėl 165 Eur (ne)įskaitymo.
1.2. Teismas savavališkai atsisakė išreikalauti privalomus oficialius dokumentus, ribojo ir varžė pareiškėjo procesines teises, dėl to nebuvo teisingai nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, neatskleista bylos esmė.
1.3. Neišreikalavus esminių ir reikšmingų įrodymų į bylą, neskyrus žodinio proceso byloje, buvo pažeista pareiškėjo teisė į sąžiningą ir tinkamą teismo procesą, kadangi pareiškėjas neturėjo galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų, buvo užkirstas kelias pareiškėjui pateikti argumentus, duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus, pateikti visus įrodymus dėl procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktų. Neužtikrinus tinkamo pareiškėjo dalyvavimo teismo procese buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo, žodiškumo, rungimosi, betarpiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos principai.
1.4. VMI ir jos atsakingi darbuotojai tyčia ir sąmoningai piktnaudžiauja teise, todėl jiems privalo būti skiriamos baudos.
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis 2015 m. vasario 17 d. patvarkymu priėmė vykdyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014 išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 085,32 Lt (314,33 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo valstybei (vykdomoji byla Nr. 0070/15/00324), o 2020 m. lapkričio 3 d. patvarkymu – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. civilinėje byloje Nr. 2-109-647/2013 išduotą vykdomąjį raštą dėl 2 500 Lt (724,05 Eur) baudos išieškojimo valstyb, pagal kurį skolos likutis antstolio patvarkymo priėmimo metu buvo 268,24 Eur (vykdomoji byla Nr. 0070/20/01302). 2021 m. liepos 27 d. antstolis gavo pareiškėjo prašymą konstatuoti, kad jis nėra skolingas išieškotojai VMI pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 ir nutraukti ir/ar užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302. Antstolis 2021 m. liepos 30 d. raštu kreipėsi į VMI dėl informacijos pateikimo, prašydamas nurodyti skolų likučius pagal vykdomuosius raštus Nr. 2-109-647/2013 ir Nr. 2-542-359/2014. 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas VMI raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo skolos likutis pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013 yra 134,68 Eur, o skolos likutis pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-542-359/2014 yra 314,33 Eur. 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame jis prašė konstatuoti, kad nėra skolingas išieškotojai VMI pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013, nutraukti ir/ar užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302, sumažinti vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324 išieškomos skolos sumą iki 269,53 Eur. Antstolis netenkino pareiškėjo skundo ir skundą su vykdomųjų bylų Nr. 0070/15/00324 ir Nr. 0070/20/01302 kopijomis persiuntė Kauno apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, konstatavęs, kad antstolis, remdamasis VMI pateikta informacija, pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302 ir sumažinti pareiškėjo įsiskolinimą vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324, taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl baudos VMI ir jos darbuotojui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CPK 95 straipsnyje, nei CPK 107 straipsnyje nėra numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą skirti byloje dalyvaujančiam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nutartis, kuria atsisakyta skirti byloje dalyvaujančiam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesu, taip pat nėra priskiriama prie nutarčių, kuriomis užkertama galimybė tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia visą pirmosios instancijos teismo nutartį, taigi ir apeliacinio apskundimo objektu negalinčią būti šios nutarties dalį dėl atmesto pareiškėjo prašymo paskirti baudą VMI ir jos darbuotojui. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 7 d. nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog visa nutartis yra skundžiama, tačiau ši pirmosios instancijos teismo klaida nesudaro pagrindo peržiūrėti apeliacine tvarka neskundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį.
16. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
17. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirojo skundo dalį, kuria skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas skirti VMI ir jos darbuotojui baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas nutraukia apeliacinį procesą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies.
18. Įvertinęs pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo antstolio veiksmų dėl atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0070/20/01302 ir sumažinti pareiškėjo įsiskolinimą vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00324 teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad antstolio veiksmai yra neteisėti dėl to, jog nebuvo įskaityti pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodomi 165 Eur, kadangi šių pareiškėjo teiginių nepagrindžia jokie rašytiniai įrodymai.
19. Kaip pagrįstai iš nagrinėjamoje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdant išieškojimą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2013, buvo įskaitytos 28,96 Eur, 149,44 Eur, 77,33 Eur, 200,08 Eur, 119,56 Eur ir 14 Eur sumos. Aiškinantis pareiškėjo nurodytos 165 Eur sumos įskaitymo aplinkybes, iš VMI pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 17 d. pateikė metinę gyventojų pajamų deklaraciją už 2015 m., kurioje deklaruota grąžintina gyventojų pajamų mokesčio suma sudarė 165 Eur. Ši deklaracija nebuvo priimta, todėl 2016 m. kovo 22 d. pareiškėjas pateikė patikslintą metinę gyventojų pajamų deklaraciją už 2015 m., kurioje buvo deklaruota grąžintina 206 Eur suma. VMI paaiškino, kad pagal šią deklaraciją buvo atlikti įskaitymai: 200,08 Eur pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-109-647/2013, 5,21 Eur gyventojų pajamų mokesčio mokestinei nepriemokai pagal 2016 m. balandžio 20 d. pateiktą patikslintą gyventojų pajamų deklaraciją už 2013 m., 0,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiams padengti. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neginčijo, kad 200,08 Eur buvo panaudota jo įsiskolinimams pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-109-647/2013 dengti. Byloje taip pat nėra ginčo, kad 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas pateikė patikslintą metinę gyventojų pajamų deklaraciją už 2015 m., kurioje deklaruota grąžintina gyventojų pajamų mokesčio suma – 165 Eur. Taigi, atsižvelgus į tai, kad 2016 m. kovo 23 d. buvo deklaruota grąžintina 206 Eur už 2015 m., įvertinus atliktus įskaitymus nuo 206 Eur sumos, susidarė 41 Eur gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka už 2015 m. Susidariusi 41 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 2,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių mokestinė nepriemoka buvo įskaityta iš deklaruotos grąžintinos 163 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumos pagal pareiškėjo pateiktą metinę pajamų deklaraciją už 2016 m. Dėl šios priežasties pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-109-647/2013 buvo atliktas 119,56 Eur, o ne 163 Eur sumos įskaitymas. Prieštaravimų tarp VMI pateiktų duomenų nenustatyta, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo jais nesivadovauti. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog VMI papildomai turėjo įskaityti 165 Eur sumą įsiskolinimams pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-109-647/2013 dengti, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, kad papildomai sumokėjo tokią sumą arba susidarė tokio dydžio jam grąžintina ir dar neįskaityta suma, o pirmosios instancijos teismo išvada apie VMI jau įskaitytą 165 Eur sumą ir nesantį pagrindą iš bendros įsiskolinimo sumos dar kartą atimti 165 Eur sumą pripažintina pagrįsta ir teisinga.
20. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 28 d. prašyme nurodė, kad iš pareiškėjo išieškoma suma papildomai turėtų būti sumažinta 28,96 Eur suma, nes apie jos įskaitymą pareiškėjas sužinojo tik iš VMI atsiliepimo į jo skundą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šios pareiškėjo nurodytos sumos nepasisakė, tačiau pareiškėjui atskirajame skunde keliant ir šios sumos įskaitymo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjas prašo pakartotinai sumažinti iš jo išieškomos skolos sumą 2014 m. vasario 3 d. jau įskaityta suma, tačiau, kaip ir 165 Eur sumos atveju, niekaip nepagrindžia, kodėl pareiškėjo įsiskolinimas valstybei turi būti mažinamas du kartus ta pačia suma. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirojo skundo argumentas dėl 28,96 Eur sumos pakartotinio neįskaitymo atmetamas kaip neįrodytas.
21. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad civilinė byla nepagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tuo pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų buvo suformulavęs prašymą jo skundą teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas prašymą motyvavo tuo, kad tik tokiu būdu bus tinkamai išsiaiškintos aplinkybės ir išnagrinėta byla. Pirmosios instancijos teismas, 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi skirdamas civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatęs, kad pareiškėjas, prašydamas skirti žodinį teismo posėdį, prašymo nepagrindė, taip pat įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, surinktą rašytinę medžiagą, sprendė nesant būtinumo civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl ją skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, išsiuntė pareiškėjui VMI 2021 m. rugsėjo 20 d. pateiktą informaciją, pasiūlė pareiškėjui pateikti rašytinius paaiškinimus. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas gavo pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį, taigi žinojo apie jo skundo nagrinėjimą 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Tai įrodo ir aplinkybė, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė teismui papildomą prašymą, kuriame analizavo VMI 2021 m. rugsėjo 20 d. pateiktą informaciją. Šiame prašyme pareiškėjas neišreiškė prieštaravimo dėl civilinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir neteikė motyvuoto prašymo dėl būtinybės civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pareigos nagrinėti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų žodinio proceso tvarka ir nenustatęs, kad šiuo atveju yra tokia būtinybė, pareiškėjo skundą pagrįstai išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka pagal civilinio proceso taisykles. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, rašytinis bylos nagrinėjimas nepažeidė pareiškėjo teisės į sąžiningą ir tinkamą teismo procesą, jam buvo užtikrinta teisė teikti rašytinius prašymus, paaiškinimus, taip pat turimus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi šia teise, todėl apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą dėl tinkamo pareiškėjo dalyvavimo teismo procese neužtikrinimo.
22. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas savavališkai atsisakė išreikalauti privalomus oficialius dokumentus, ribojo ir varžė pareiškėjo procesines teises, dėl to nebuvo teisingai nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, neatskleista bylos esmė. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimis, tenkindamas pareiškėjo prašymus, nurodė VMI pateikti pareiškėjo prašomą informaciją. VMI informaciją apie pareiškėjo skolos likutį, nuskaitytas sumas, paaiškinimus apie konkrečių sumų išskaitymus pateikė du kartus – 2021 m. rugsėjo 9 d. atsiliepime į skundą ir 2021 m. rugsėjo 20 d. rašte dėl informacijos pateikimo. Aplinkybė, kad VMI dar kartą neįskaitė (negalėjo įskaityti) pareiškėjo nurodomos 165 Eur sumos, nes ji jau buvo įskaityta 2016 m. gegužės 2 d., nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas tokios informacijos neišreikalavo, o VMI jos nepateikė ir dėl to buvo netinkamai išnagrinėta civilinė byla. Esant į bylą pateiktai VMI informacijai apie išskaitytas konkrečias sumas, apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjo 2021 m. lapkričio 25 d. apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo dėl informacijos iš VMI išreikalavimo ir teismo posėdžio atidėjimo, kol bus gauta tokia informacija.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti VMI 5 000 Eur baudą, jos darbuotojui A. B. – 300 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VMI įvykdė pirmosios instancijos teismo nurodymus, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, papildomą informaciją apie iš pareiškėjo skolos išskaičiuotas sumas. Kadangi VMI ir jos darbuotojo elgesio negalima vertinti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, netenkinamas pareiškėjo prašymas skirti VMI ir jos darbuotojui baudą šiuo pagrindu.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo D. S. prašymas paskirti suinteresuotajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jos darbuotojui A. B. baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Palikti nepakeistą kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties dalį.
Netenkinti pareiškėjo D. S. prašymo paskirti suinteresuotajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jos darbuotojui A. B. baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.