- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- 1S-83-245/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- D. S.
Byla Nr. 1S-83-245/2017 Ikiteisminio tyrimo Nr. 1-01-1-53118-2016-0
2017 m. sausio 16 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo D. S. (D. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. S. (D. S.) pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 (vienam) mėnesiui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. S. (D. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. lapkričio 12 d. apie 14.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu ir kojos keliu sudavė ne mažiau 10 kartų į veido sritį savo šeimos nariui – sugyventinei Ž. S., tuo sukeldamas fizinį skausmą.
2. Be to, D. S. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y., tuo, kad jis 2016 m. lapkričio 21 d. apie 21:30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,78 promilių girtumas) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankos kumščiu sudavė tris smūgius į veido sritį savo šeimos nariui – sugyventinei Ž. S., tuo sukeldamas fizinį skausmą.
3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi D. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ž. S., gim. 1980 m., įpareigojant D. S. gyventi ne adresu (duomenys neskelbtini), o apsigyventi kitoje vietoje, taip pat įpareigojant D. S. nebendrauti ir neieškoti ryšių su Ž. S.. Ši kardomoji priemonė Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi pakeista į kardomąją priemonę –suėmimą, nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi D. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą pratęsė 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 21 d.
4. Kaltinamasis D. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir prašo kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti arba pakeisti švelnesne kardomąja priemone.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į gynėjos advokatės prašymą neskirti apeliantui griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, o skirti švelnesnes kardomąsias priemones – registraciją policijos įstaigoje, intensyvią priežiūrą ar namų areštą. Taip pat nevertintas Ž. S., byloje pripažintos nukentėjusiąja, prašymas paleisti skundo autorių, neskirti jam kardomosios priemonės – suėmimo. Atkreipiamas dėmesys, kad Ž. S. paaiškino, jog neturi jokių pajamų, yra bedarbė, turi trečios grupės invalidumą ir negali atlikti visų namų ūkio darbų, o apeliantas yra vienintelis jos pajamų šaltinis, jai reikia skundo autoriaus pagalbos, pretenzijų jam neturi. Pažymima, kad Ž. S. buvo girta, neprisimena įvykio, policijos pareigūnų veidų, savo parodymų, dokumentus pasirašė jų neskaičiusi. Akcentuoja, kad policijos pareigūnas 2016 m. lapkričio 21 d. prisimena miglotai, nors teigia, kad nukentėjusioji buvo sumušta, tačiau painioja įvykius, netiksliai pamena kaip Ž. S. atrodė, kuo ji buvo apsirengusi. Pareigūnas nukentėjusiąją atpažino tik todėl, kad pas ją ant dešinės rankos nėra piršto. Be to, policijos pareigūnas paaiškino, kad nuo Ž. S. sklido alkoholio kvapas, bet ji nebuvo patikrinta alkoholio matuokliu, todėl tyrėja neturėjo teisės iš jos imti parodymų ir duoti pasirašyti. Pati Ž. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nerašė jokio pareiškimo savo ranka, tik padėjo parašus, jų neskaičiusi, nes buvo išgėrusi.
4.2. Skunde teigiama, kad prokurorė, skirdama kardomąją priemonę – suėmimą, vadovavosi ankstesniais teistumais, neatsižvelgdama į nukentėjusiosios prašymus, remdamasi tik faktiniais įrodymais, policijos tarnybiniais pranešimais, pareigūnų parodymais.
4.3. Anot apelianto, apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į jo prašymus skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ir parodymus, kad jis turi du mažamečius vaikus, turi kur apsistoti, jis imsis gydytis nuo alkoholizmo, nesmurtaus prieš Ž. S.. Skundo autorius pažymi, kad nors prokurorė motyvavo, jog jis neturi jokių ryšių su laisvėje esančiais draugais, neturi oficialaus darbo, kur apsistoti, tačiau apeliantas turėjo įsidarbinti iki 2016 m. lapkričio 23 d., tą gali padaryti ir dabar, o adresas, kur jis galėtų apsistoti, buvo nurodytas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad į teismo posėdį buvo atvykęs laiduotojas, tačiau jis nebuvo išklausytas. Tvirtina, kad apylinkės teismas elgėsi šališkai, neįrodė skundo autoriaus kaltės, laiko jį uždarytą prieš jo valią. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis dalyvavo procese, tačiau jie bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam D. S. pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei sąlygoms.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui ir termino pratęsimui būtina sąlyga yra pakankami duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu vertinant skundžiamos nutarties motyvus, konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių manymą, jog kaltinamasis D. S. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šią teismo išvadą patvirtina byloje esantys faktiniai duomenys: nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo, paties kaltinamojo parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad D. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus.
Nors kaltinamasis savo skunde teigia, kad nurodyti duomenys nėra pakankami manyti, jog jis padarė nusikalstamas veikas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paminėti duomenys yra vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Kartu pažymėtina, kad BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punktas nereikalauja išsamaus duomenų, pagrindžiančių suėmimą, turinio atskleidimo. Teismo nutartis dėl suėmimo paskyrimo nėra baigiamasis teismo dokumentas, kuriame byloje surinktų įrodymų pagrindu asmuo išteisinamas arba pripažįstamas kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą ir kuriame turi būti išsamiai atskleidžiamas įrodymų turinys bei jų įrodomoji reikšmė. Kaip minėta, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kokių nusikalstamų veikų padarymu D. S. yra kaltinamas ir kurie duomenys teismui suformavo pagrįstą manymą, kad jis galėjo padaryti šias veikas.
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė D. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y., kad kaltinamasis trukdys procesui. Apylinkės teismo išvados, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui, yra motyvuotos ir pagrįstos.
BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius; sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
Kaip ir nurodė apylinkės teismas, D. S. kaltinamas dviejų smurtinių nusikalstamų veikų padarymų (BK 140 straipsnio 2 dalis), kurios galimai įvykdytos prieš kartu gyvenančią sugyventinę, jis anksčiau yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau tai jo nepaveikė taip, kad nedarytų kitų nusikaltimų. Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ž. S., tačiau kaltinamasis ne tik kad nesilaikė šios kardomosios priemonės, t. y., toliau gyveno su sugyventine, bet ir vėl galimai panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją. Priešingai nei nurodoma skunde, iš 2016 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolo matyti, kad D. S. ir Ž. S. dalyvavo sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo kaltinamajam. Nors šiame posėdyje nukentėjusioji nurodė, jog nesutinka, kad būtų pratęstas suėmimas kaltinamajam, tačiau 2016 m. lapkričio 23 d., teisminio bylos nagrinėjimo metu, ji teigė, kad bijo sugyventinio, kai jis būna išgėręs, nes jis būna agresyvus. O bylos duomenys rodo, kad D. S. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, jis ne kartą smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Suėmimo pagrįstumo nepaneigia ir šio suėmimo pagrindo nešalina kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi du mažamečius vaikus, turi kur apsistoti ir negyventi su nukentėjusiąja, kadangi nurodytos aplinkybės nesulaikė jam pažeisti anksčiau paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo Ž. S.. Be to, byloje nėra duomenų, kad D. S. jo nurodytu adresu tikrai bus priimtas gyventi. Taigi, kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų patvirtinti, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nesiartins prie nukentėjusiosios ir nebandys jos paveikti, jog ji atleistų ar pakeistų parodymus, todėl minėti skundo argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, kad D. S. gali trukdyti procesui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apylinkės teismo išvada, jog kaltinamasis trukdys procesui yra teisinga ir pagrįsta.
Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Aptartų duomenų visuma leidžia teigti, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti.
Byloje esantys duomenys, kaltinamojo asmenybė, teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). D. S. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į proceso stadiją ir bylos nagrinėjimo eigą, parinktas teisingai ir pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu
nutaria:
kaltinamojo D. S. (D. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.