Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį - 24 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs 2018-09-26.

2) 2023 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsniu - 60 parų arešto bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m. 6 mėn. ir turto konfiskavimas. Arešto bausmę atlikęs 2024-09-06;

3) 2025 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, BK 64¹ straipsniu - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2025 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsniu - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2025-02-28 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą. 2025 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nutartimi nutarta: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis T. N. prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir T. N. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros;

5) 2025 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2025-06-26 asmens apžiūros protokolu, ant B. B. kaklo, dešinėje matomi paraudimai, kraujosruvos (1 t., b. l. 58-60, 61-63).

Specialisto išvadoje Nr. 1320/2025 (02) nurodyta, kad B. B. padaryta poodinės kraujosruvos kakle, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste. Nurodytos sužalotos bent dvi atskiros veido sritys liudija apie mažiausiai du atskirus traumuojančius kontaktus su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t.,b. l. 67-69).

Alkotesterio duomenimis, 2025-06-22 00:34 val. B. B. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 70).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad T. N. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2025 m. birželio 22 d., apie 00.01val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare, kartu su juo gyvenančia sugyventine B. B. metu, kambaryje, suėmė nukentėjusiajai B. B. už kaklo ir jį tyčia spaudė, sudavė ne mažiau dviejų smūgių ranka į veidą, po to suėmė jai už rankų ir jas spaudė, taip padarė nukentėjusiajai B. B. poodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdijimus dešiniame skruoste, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusios B. B. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BK 141 straipsnio 2 dalis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios B. B. parodymai, jog ji gyvena su sugyventiniu T. N.. 2025-06-21, naktį į 22 d., dviese su sugyventiniu T. N. vartojo alkoholį. Buvo abu neblaivūs, begeriant tarp jų kilo žodinis konfliktas. Nors dėl neblaivumo visų aplinkybių neatsimena, tačiau atsimena, jog kvietė policiją. Ką nurodė atvykusiems policijos pareigūnams nepamena dėl neblaivumo. Patvirtino, jo sugyventinis T. N. jos po įvykio atsiprašė, ji jam atleido. Dėl sukelto jai fizinio skausmo pretenzijų sugyventiniui T. N. neturi.

Nors nukentėjusioji sužalojimo aplinkybių dėl neblaivumo apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodyti negalėjo, tačiau sužalojimo aplinkybes patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiosios pareiškimą. Nustatyta, kad B. B. 2025-06-22 apie 00.01 val. adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus, vakaro eigoje vyko žodinis konfliktas, kurio metu neblaivus sugyventinis T. N. pradėjo smurtauti prieš savo neblaivią sugyventinę B. B. (nustatytas 2,11 prom. neblaivumas). Konflikto metu T. N. moterį pradėjo smaugti, metė stiklinę, laikė sugriebęs už rankų taip padarydamas akivaizdžius sužalojimus ant B. B. kūno, t. y. akivaizdžiai matomas kraujosruvos kaklo srityje dešinėje ir kairėje pusėje, apdraskytas dešinės pusės skruostikaulis, iš nosies matoma, jog bėgo kraujas, tačiau moteris nurodė, jog į nosį netrenkė taip pat skundėsi rankų skausmu. T. N. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs ankščiau nei atvyko policijos pareigūnai. B. B. nurodė ir tai, jog prieš pasišalindamas iš buto jos sugyventinis ją dar apipylė alkoholiu ant galvos (b. l. 7-10). Asmens apžiūros protokolu nustatyta, jog ant B. B. kaklo, dešinėje matomi paraudimai, kraujosruvos. Šios aplinkybės taip pat objektyviai patvirtinamos vaizdo įrašu bei jo apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Tai, jog nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 1320/2025 (02) nurodyta, kad B. B. padaryta poodinės kraujosruvos kakle, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste. Nurodytos sužalotos bent dvi atskiros veido sritys liudija apie mažiausiai du atskirus traumuojančius kontaktus su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalto būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Nors byloje nėra duomenų patvirtinančių kaltinamojo neblaivumo laipsnį, tačiau kaltinamasis pripažino, jog įvykio metu buvo neblaivus, parodė, kad tądien abu su B. išgėrė iki 10 litrų alkoholio, du butelius (po 1 l) alkoholio išpylė – vieną ant B., o kitą į tualetą. Mano, kad išgertas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, jog su savo sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus, vakaro eigoje vyko žodinis konfliktas, kurio metu neblaivus sugyventinis T. N. pradėjo smurtauti prieš ją, todėl teismas daro išvadą, jog T. N. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Kaltinamasis teisiamas jau penktą kartą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į tai, įvertinus visus kaltinamąjį T. N. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad jis pripažintinas recidyvistu. Dėl to jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, vykdant nusikalstamą veiką, pripažintina ir tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo be jokios priežasties, kilus nereikšmingam žodiniam konfliktui. Kaltinamasis teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka (1 t., b. l. 111-126, 127-135), nedirba, T. N. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2023 m. liepos 12 d. Dgn. F60.30 Impulsyvus tipas; F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 141).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, teisiamas šeštą kartą, paskutinius tris kartus buvo teistas už smurtinius nusikaltimus B. B. atžvilgiu, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, akivaizdu, jog T. N. yra linkęs nusikalsti, linkęs daryti paskutiniu metu smurtinius nusikaltimus, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, civilinio ieškinio nepareiškė, nustatant laisvės atėmimo bausmę artimą vidutiniam dydžiui.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi T. N. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu 2025 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, kaltę pripažino visiškai, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, civilinio ieškinio nėra, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2025 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2025 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (dydį nustatant artimą minimaliam) ir T. N. skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Taikyti kaltinamajam T. N. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nėra faktinio pagrindo, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas 6 kartą, paskutinius tris kartus buvo teistas už smurtinius nusikaltimus B. B. atžvilgiu, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu neatlikęs 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu įtariamas naujos smurtinės nusikalstamos veikos B. B. atžvilgiu padarymu dėl ko jam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas), probacija kaltinamojo atžvilgiu neefektinga, todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas ketvirtą kartą kaltinamajam bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvus. Bausmė skirtina atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 101-104), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio nepareiškė.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pakuotę Nr. 1 su elektronine laikmena (CD) su garso įrašu iš BPC ir vaizdo įrašu iš Body kameros, palikti saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje gauta 2025 m. spalio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatui Vytautui Polikaičiui teikiant antrinę teisinę pagalbą šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 254,17 Eur (1 t., b. l. 180).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, pajamų neturi, šiuo metu suimtas, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė), taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis suimtas (atlieka laisvės atėmimo bausmę), antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo T. N. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2025 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (4 mėnesius) ir T. N. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti T. N. recidyvistu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotę Nr. 1 su elektronine laikmena (CD) su garso įrašu iš BPC ir vaizdo įrašu iš Body kameros, palikti saugoti byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš T. N. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.