Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovui D. D. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė UAB „Nordecum“, valdanti sistemą „www.smspinigai.lt“ ir atsakovas D. D. V. 2013-02-07 nuotoliniu būdu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. SP 104699 (toliau – kredito sutartis), kuria ieškovė suteikė atsakovui 101,37 Eur (350 Lt) kreditą 360 dienų terminui su 88,75 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Bendra kredito kainos metinė norma – 135,42 procentai. Atsakovas 2013-02-25 sumokėjo ieškovei 14,48 Eur; 2013-04-06 sumokėjo 11,58 Eur. Atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, kredito pilnai negrąžino, palūkanos nebuvo pilnai apmokėtos. Atsakovas liko skolingas 89,89 Eur kredito dalį ir 40,44 Eur palūkanas. Praleidęs terminą įvykdyti prievolę, atsakovas turi sumokėti ieškovei 47,51 Eur delspinigius, paskaičiuotus laikotarpiu nuo 2014-02-03 iki 2016-02-01, taikant 0,05 procentų dydžio tarifą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK 441 straipsnis nustato, kad bylą dėl piniginių sumų, neviršijančių vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, priteisimo teismas turi teisę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jei nėra bent vienos šalies prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o teismo priimtame sprendime turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Ieškovės ieškinio suma yra 177,84 Eur, teismas negavo bent vienos iš šalių prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėtina vadovaujantis CPK 441 straipsnio nuostatomis rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo.

Pagal paskolos sutarčių aiškinimo taisykles, analizuojant šalių elgesį pagal jų nurodomas aplinkybes visų pirma nustatytinos aplinkybės, kurias šalys pripažįsta ir kurios yra patvirtintos rašytiniais įrodymais. Vertindamas šiuos įrodymus teismas vadovaujasi įstatymais ir remiasi logikos dėsniais, todėl privalo vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, jų subjektų elgesio motyvus, atitikti logikos dėsnius, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartus. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad D. D. V. 2012-07-04 18:01 užsiregistravo ieškovės sistemoje (registravimosi IP adresas (duomenys neskelbtini), nurodydamas savo asmens kodą (duomenys neskelbtini) mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės UAB „Nordecum“ pateikta pažyma apie kliento/kredito duomenis patvirtina, kad V. D., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasirašė paskolos sutartį Nr. SP104699, pervesdamas ieškovei 0,01 LT, nurodydamas „Tvirtinu sutikimą Nr. MD5 kodas 46e4bb9f1264c11c3481d8a9a09a15fe“. Paskola atsakovui buvo suteikta ir sumokėta 2013-02-07 15:27 (3 el. b. l.).

Atsakovas atsiliepime pateikia prieštaraujančius argumentus: pirmame atsiliepimo puslapyje atsakovas nurodo, jog sutarties nepasirašė, tačiau antrame puslapyje nurodo, kad ieškovė nesuteikė atsakovui galimybės tinkamai suprasti sutarties sąlygų prieš pasirašant sutartį. Šie atsakovo argumentai atmestini. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos pažymos apie kliento/kredito duomenis, atsakovas ieškovės savitarnos sistemoje užsiregistravo 2012-07-04 18:01, o kreditas atsakovui suteiktas 2013-02-07 15:27, t. y. po pusės metų laikotarpio, todėl laikytina, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su kredito sutarties sąlygomis.

Šalių pasirašytos vartojimo kredito sutarties 2.4 punkto papunkčiuose nurodoma, kad registruojantis Savitarnos svetainėje ir Klientui sutikus su registracijos metu pateiktomis Kreditavimo sutarties sąlygomis, šio sutikimo teksto unikalumui patvirtinti yra sugeneruojamas MD5 algoritmo 32 simbolių su 128 bitų (16 baitų) maišos reikšme kodas, kuris pateikiamas Kreditoriaus Savitarnos sistemoje, Kliento paskyroje (2.4.1. p.) Gavęs MD5 kodą, Klientas privalo iš savo asmeninės banko sąskaitos pervesti į Kreditoriaus sąskaitą Registracijos mokestį. Šio pavedimo mokėjimo paskirtyje Klientas privalo įrašyti jam suteiktą MD5 kodą. Registracijos mokestis Klientui negrąžinamas (2.4.2. p.). Registracijos mokestį Klientas privalo sumokėti tik iš savo asmeninės banko sąskaitos(2.4.3. p.). Registracijos mokestį Klientas privalo sumokėti iš tos savo asmeninės banko sąskaitos, į kurią pageidauja gauti Kreditą (2.4.4 p.). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.4.6. punkte nurodoma, kad Šalys susitaria, kad Klientas, sumokėdamas Registracijos mokestį su mokėjimo pavedime įrašytu MD5 kodu, patvirtina: savo tapatybę, savo valią akceptuoti būtent tokias Bendrąsias sąlygas, su kuriomis jis susipažino Kreditoriaus Interneto svetainėje užpildęs Registracijos formą; savo pageidavimą, kad Kreditorius Kreditą pervestų į tą Kliento sąskaitą, iš kurios jis sumokėjo Registracijos mokestį (2.4.6.1.-2.4.6.3 punktai). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.4.7. punkte nurodoma, kad Šalys susitaria, jog Klientui atlikus visus 2.4.6 punkte nurodytus veiksmus ir Registracijos mokestį įskaičius į Kreditoriaus sąskaitą, laikyti, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta rašytine forma ir pasirašyta elektroniniu parašu, turinčiu Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą galią. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas D. D. V. sumokėjo ieškovei UAB „Nordecum“ registracijos mokestį, mokėjimo pavedime įrašė MD5 kodą 46e4bb9f1264c11c3481d8a9a09a15fe, laikytina, kad atsakovas įvykdė Vartojimo kredito sutarties 2.4 punkto reikalavimus, patvirtino savo tapatybę, patvirtino savo valią akceptuoti būtent tokias bendrąsias sąlygas, su kuriomis susipažino ieškovės interneto svetainėje www.smspinigai.lt ir tokiu būdu sudarė rašytinę sutartį, kurią pasirašė elektroniniu parašu. Tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.873 str. 1 d., 6.886 str. 1 d.).

Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad apie Kreditavimo sutartį atsakovui buvo žinoma, kadangi atsakovas kreditavimo sutartį iš dalies įvykdė – 2013-02-25 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodydamas SP104699, pervedė ieškovei 50 Lt (14,48 Eur); 2013-04-08 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodydamas SP104699, pervedė ieškovei 40 Lt (11,58 Eur). Šie atsakovo veiksmai paneigia jo nurodytas aplinkybes, jog kreditavimo sutarties jis nesudarė ir apie sutartį jam nebuvo žinoma.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė pažeidė Vartojimo kredito įstatymą, kadangi kredito suteikimo metu nevertino jo mokumo – kredito suteikimo metu atsakovas nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Šiems savo argumentams patvirtinti atsakovas pateikė Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus 2014-10-21 pažymą Nr. P19-2014-1657 apie išmokos gavimą už nurodytą laikotarpį, kurioje nurodoma, kad atsakovas nuo 2012-11-09 buvo registruotas darbo biržoje. Ši atsakovo pateikta pažyma yra išduota prieš dvejus metus, nepasirašyta ją išdavusių asmenų. Pažymėtina, kad vien tik pažyma apie išmokos gavimą už nurodytą laikotarpį negali atspindėti visos turtinės atsakovo padėties kredito suteikimo metu. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad kredito suteikimo metu jis buvo nemokus, neturėjo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, negavo jokių išmokų ar kitų pajamų, todėl atsakovo argumentai, jog ieškovė suteikdama atsakovui 101,37 Eur kreditą 360 dienų laikotarpiui elgėsi neatsakingai ir neapdairiai, atmestini.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo palūkanas ir delspinigius, kadangi kredito suteikimo metu buvo reklamuojama, kad kreditas suteikiamas nemokamai.

Pažymėtina, kad atsakovas, registruodamasis Savitarnos svetainėje bei sumokėdamas registravimo mokestį patvirtino, kad sutinka su registracijos metu pateiktomis Kreditavimo sutarties sąlygomis. Šalių sudarytos vartojimo kredito Nr. SP104699 sutarties specialiosios sąlygos nustato, kad atsakovui buvo suteiktas 350 Lt kreditas 360 dienų laikotarpiui, sutarties sudarymo mokestis 2 procentai, palūkanų suma 190 Lt, palūkanų norma 88,75 procentai, bendra grąžinama suma 540 Lt. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, kad ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui kreditą nemokamai, todėl šie atsakovo argumentai atmestini.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 str. 1, 3 d.). CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Įvertinus pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pasiskolinęs 101,37 Eur 360 dienų laikotarpiui su 88,75 procentų metine palūkanų norma, įmokų pagal vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas neatliko. Specialiosiose vartojimo kredito sutarties sąlygose nurodyta, kad atsakovui suteikta 350 Lt kredito suma, įmokų skaičius – 12, pirmos įmokos dydis 38 Lt + 7 Lt sutarties sudarymo mokestis, mėnesinė įmoka – 45 Lt. Mėnesinę įmoką sudaro grąžinama pagrindinė skolos dalis ir palūkanos (palūkanų norma – 88,75 proc.). Atsakovas turėjo grąžinti vartojimo kreditą per 12 mėnesių, kiekvieną mėnesį grąžindamas ieškovei pagrindinės skolos dalį ir priskaičiuotas palūkanas, pradedant nuo 2013-03-09. Ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas 2013-02-25 sumokėjo ieškovei 14,48 Eur ir 2013-04-06 sumokėjo ieškovei 11,58 Eur (viso – 26,04 Eur). Atsakovas teigia, jog yra grąžinęs atsakovei 26,04 Eur, todėl liko skolingas 75,33 Eur, o ne 89,89 Eur. Šie atsakovo argumentai atmestini, kadangi pasirašydamas vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo ne tik grąžinti ieškovei pasiskolintą 101,37 Eur (350 Lt) sumą, tačiau ir sumokėti ieškovei 190 Lt (55,03 Eur) palūkanas (kredito sutarties specialiosios sąlygos). Vadovaujantis kredito sutarties 7.12 punktu įmokos paskirstomos tokiu eiliškumu: pirmąja eile yra dengiamos kreditoriaus išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąją eile dengiamos palūkanos, trečiąja – netesybos, ketvirtąja – paskolos suma (kredito sutarties 7.12.1-7.12.4 p.). Todėl atsakovo 2013-02-25 sumokėti 14,48 Eur buvo įskaityti 2013-03-09 palūkanoms ir pagrindinei skolai padengti bei dalies 2013-04-08 palūkanoms padengti. 2013-04-06 sumokėti 11,58 Eur buvo įskaityti likusioms 2013-04-08 palūkanoms ir pagrindinei skolai padengti. Atsakovas, pervesdamas ieškovei 26,04 Eur grąžino dviejų mėnesių įmokas ir liko skolingas 130,33 Eur (450 Lt) – 89,89 Eur pagrindinę skolą ir 40,44 Eur palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra pagrįsti ir tenkintini (CPK 182 str. 5 p., 178 str., 185 str.).

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė reikalaudama priteisti iš atsakovo 88,75 procentų dydžio palūkanas pažeidžia „Kreditų įstatymą“, kuriame nurodyta galima maksimali palūkanų norma iki 75 procentų.

Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad sutarties pasirašymo metu (2013-02-07) galiojo Vartojimo kredito įstatymo redakcija nuo 2012-01-01 iki 2015-01-01, kurios 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakovu sutarė dėl 88,75 procentų fiksuotos (135,42 proc. bendros) metinės vartojimo kredito palūkanų normos. Atsakovas D. D. V. sumokėdamas ieškovei UAB „Nordecum“ registracijos mokestį, mokėjimo pavedime įrašęs MD5 kodą 46e4bb9f1264c11c3481d8a9a09a15fe pasirašė kredito sutartį elektroniniu parašu ir susitarė dėl nurodyto palūkanų dydžio. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės, o šiuo atveju jos gerokai mažesnės už galimą maksimalų jų dydį (200 proc.). Laikytina, kad ieškovė nepažeidė kredito suteikimo metu galiojusių įstatymų normų, jos reikalavimas dėl 88,75 procentų dydžio metinių palūkanų (40,44 Eur) priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas (CPK 182 str. 5 p., 178 str., 185 str.).

Šalis, pažeidusi sutartinę prievolę, privalo sumokėti delspinigius (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 str. 1 d.). Atsakovas neįvykdė sutarties, todėl, vadovaujantis 2013-02-07 sutarties sąlygomis ir CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis, jis privalo sumokėti netesybas. Atsakovas įsipareigojo už visas laiku nesumokėtas sumas mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui (kredito sutarties 8.3 punktas).

Spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį (redakcija nuo 2016 m. vasario 1 d.), kuri numato, jog pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė delspinigius paskaičiavo už visą skolos (kredito ir palūkanų) sumą (130,33 Eur) taikydama 0,05 proc. dydį už 729 dienas. Pabrėžtina, jog aukščiau nurodyta įstatyme įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 d.), vertintina ne kaip ieškinio senaties norma (kai subjektas įgyja teisę, tačiau, laiku jos nerealizavęs, praranda galimybę ją įgyvendinti priverstinai), bet kaip ribojanti kredito davėjo teises. Kitaip tariant, kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 180 dienų, o jo reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir negali būti tenkinamas net ir nesant tuo klausimu atsakovo prašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 11,70 Eur (130,33 Eur × 0,05 proc. × 180 d. = 11,70 Eur), t. y. paskaičiuotini už 6 mėnesių laikotarpį, taikant įstatyme įtvirtintą dydį. Todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies (CPK 3 str. 7 d., 178 str., 185 str., CK 6.71 str., 6.256 str. 2 d.).

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinas visas byloje sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, kadangi nuo tenkintų ieškinio reikalavimų sumos turi būti sumokėtas minimalus įstatymo nustatytas žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d. 93 str.).

Iš atsakovo priteistinos 2 Eur pašto išlaidos valstybei yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina 3 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 284-287 straipsniais, 441 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Nordecum“ įmonės kodas 302535232, buveinė Vilniuje, Žemaitės g. 21 Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 89,89 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 89 ct) negrąžinto kredito sumą, 40,44 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 44 ct) palūkanas, 11,70 Eur (vienuolikos eurų 70 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2016-05-11) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.