Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovo bankrutuojančios R. P. firmos „Romuna“ bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ atstovei M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. P. P. ieškinį atsakovams bankrutavusiai R. P. firmai „Romuna“ ir M. N. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties ir nekilnojamojo turto priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Z. G., V. P., A. A. ir A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

3. Dėl neteisėto turto pardavimo ieškovas taip pat pažymėjo, kad parduodant ginčo turtą buvo siekiama ne kreditorių interesų patenkinimo, bet išimtinai bankroto administratoriaus interesų patenkinimo, kadangi kreditorių susirinkimo 2015-05-18 nutarimu Nr. 8 ir 2018-08-10 nutarimu Nr. 4 patvirtinta bendra administravimo išlaidų sąmata sudaro jokiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nepagrįstą 30 000 Eur + PVM dydžio sumą. Bankroto administratoriaus direktorė S. S. nurodė, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimas yra 78 527,69 Eur, o ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančio turto kaina jau bus mažesnė už hipotekos kreditoriaus reikalavimą ir sudarys 65 9946 Eur. S. S. taip pat nurodė, kad iš turto pardavimo sumos pirmiausiai bus dengiama 30 000 Eur + PVM administravimo išlaidų suma, o likusi suma bus sumokėta hipotekos kreditoriui. Todėl akivaizdu, jog bankroto procesas vyko tik dėl to, kad bankroto administratorius gautų nepagrįstą sumą, o nei vienas iš kreditorių neatgautų jam priklausančios skolos.

4. Be to, ginčo turtas buvo parduotas už itin mažą kainą, nors reali turto pardavimo kaina šiuo metu yra apie 155 000 - 170 000 Eur. Darytina išvada, kad turto pardavimu buvo siekiama ne tik bankroto administratoriaus nepagrįstos sumos gavimo, bet ir kitų asmenų neteisėtų interesų patenkinimo. Tokia išvada darytina, nes ieškovas bankroto administratoriui pateikė pagrįstus įrodymus, jog turtas galėjo būti parduotas mažiausiai už 143 000 Eur kainą, kurią siūlė R. P.. Tačiau bankroto administratoriaus direktorė S. S. vengė atlikti bet kokius veiksmus ir turtas šiam asmeniui nebuvo parduotas. Ieškovo teigimu, bankroto administratorius taip pat ėmėsi veiksmų, kad bet kokie potencialūs turto pirkėjai atsisakytų pirkti turtą, informuodamas juos raštu apie teisinius sunkumus, įsigyjant ginčo turtą. Be to, ieškovas iki šiol neturi jokių duomenų, kokie buvo pateikti kainų pasiūlymai, kaip buvo pranešta potencialiems pirkėjams apie parduodamą turtą, kokių veiksmų ėmėsi bankroto administratorius, kad informacija apie parduodamą turtą būtų paskleista kuo plačiau, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą.

8. Dėl turto pardavimo neteisėtumo atsakovas pažymėjo, kad atsakovo kreditoriams nusprendus apie turto pardavimą skelbti viešai internetiniuose portaluose, atsakovo bankroto administratorius tinkamai įvykdė turto pardavimo išviešinimą. Tuo tarpu ieškovo samprotavimai, jog turtas nebuvo parduotas už rinkos vertę dėl bankroto administratoriaus veiksmų, visiškai neatitinka tikrovės. Priešingai, turtas buvo parduotas už realią turto kainą, kurios dydį lėmė ne bankroto administratoriaus, o būtent ieškovo elgesys. Atsakovo bankroto procesas vyksta daugiau nei ketverius metus, tačiau turto pardavimas įvyko tik praėjus daugiau nei trejiems metams nuo bankroto bylos iškėlimo atsakovui pradžios išimtinai dėl ieškovo teikiamų skundų. Be to, turto rinkos vertė tėra tik galimybė parduoti turtą už vertinimo kainą, kai tam nėra jokių kliūčių, o šalys bendradarbiauja ir veikia dalykiškai. Atsižvelgiant į tai ir į ieškovo elgesį viso atsakovo bankroto proceso metu, nepagrįstą siekį vilkinti atsakovo bankroto procesą, akivaizdu, jog turtas atsakovo bankroto proceso metu negalėjo būti parduotas už didesnę nei sutarties kainą. Pastarąją aplinkybę įrodo ir tai, jog didžioji dalis pasiūlymus įsigyti turtą pateikusių asmenų, sužinoję informaciją, kad teismuose nagrinėjamos bylos pagal ieškovo ir jo sutuoktinės reikalavimus, jog naujasis turto savininkas turės imtis priemonių iškeldinti ieškovą ir jo sutuoktinę iš parduodamo nekilnojamojo turto, atsisakė jį įsigyti. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, ne bankroto administratoriaus, o būtent ieškovo elgesys viso atsakovo bankroto proceso metu, nebendradarbiavimas ir nuolatinis visų bankroto administratoriaus veiksmų skundimas, lėmė tai, jog turtas buvo parduotas už ieškovui netinkančią kainą. Vien deklaratyvūs ieškovo teiginiai ir samprotavimai dėl per mažos turto pardavimo kainos, įvertinus tai, jog turtas parduotas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, negali sudaryti ir jokiu būdu nesudaro pagrindo teisėtai sudarytus sutartį ir aktą pripažinti negaliojančiais.

9. Dėl restitucijos taikymo būdo atsakovas nurodė, jog ieškinio reikalavimas pripažinti ginčo sutartį ir aktą negaliojančiais yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas, atitinkamai pagrįstai atmetus šį ieškovo ieškinio reikalavimą, neegzistuoja absoliučiai joks teisinis pagrindas taikyti restituciją. Be to, nors ieškovas prašydamas pripažinti ginčo sutartį ir aktą niekiniais, prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nenurodo nei vieno argumento, susijusio su tariamu atsakovo M. N. nesąžiningumu. Taigi, akivaizdu, jog ne tik, kad neegzistuoja absoliučiai joks teisinis pagrindas taikyti restituciją, bet ir ieškovo prašomos taikyti restitucijos būdas prieštarauja CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 2 dalies normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, o atsakovas M. N. yra sąžiningas turto įgijėjas (CK 1.80 straipsnio 4 dalis).

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir priimamo sprendimo motyvai

12. Byloje ieškovas individualios įmonės savininkas ginčija sandorius (pirkimo - pardavimo sutartį ir nekilnojamojo turto nuosavybės priėmimo perdavimo aktą), sudarytus įmonės bankroto procedūros metu realizavus ieškovui jungtinės nuosavybės teise priklausiusį bei hipotekos kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą.

13. Bankroto byla atsakovui ieškovo personalinei įmonei R. P. firmai „Romuna“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 10 31 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5908- 232/2014, įsiteisėjusia 2015 01 13, Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nutartį nepakeistą. Administratoriumi minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo paskirtas UAB „Ius Positivum“. 2016 07 20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-l 345-232/2016 Vilniaus apygardos teismas atsakovą R. P. firmą „Romuna“ pripažino bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2016 10 31Lietuvos apeliacinis teismas palikus ją galioti.

14. 2016 06 17 Vilniaus Vilniaus apygardos teismo nutartimi bei to paties teismo 2016 06 22 nutartimi, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tenkinant bankroto administratoriaus prašymą, kuriuo administratorius prašė teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų ir administravimo išlaidų sąmatos ribose, viso 122 859,48 Eur suma, uždrausti ieškovui

15. disponuoti jam nuosavybės, įskaitant jungtinės nuosavybės teise priklausančiu ir esančiu jį ar trečiuosius asmenis nekilnojamuoju turtu, kilnojamaisiais daiktais, piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis. Prašymas buvo pareikštas nustačius, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks įmonės turtas, kurį realizavus galėtų būti dengiami kreditorių reikalavimai ir administravimo išlaidos, todėl išieškojimas nukreiptas į bankrutuojančios įmonės savininko turtą ir teismo patenkintas siekiant užtikrinti kreditorinių reikalavimų bankroto byloje patenkinimą ir administravimo išlaidų priteisimą.

16. Kadangi ieškovui priklausęs nekilnojamasis turtas realizuotas, siekiant patenkinti reikalavimus, kurių patenkinimui užtikrinti minėtos priemonės (ieškovo turto areštas) ir buvo taikytos nėra pagrindo teigti, jog ginčo sandoriais, kuriais areštuotas ieškovo turtas buvo realizuotas, o gautos lėšos nukreiptos kreditorių reikalavimų patenkinimui ir administravimo išlaidoms padengti, buvo pažeistos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016 06 17 ir 206 06 22 Vilniaus apygardos teismo nutartimis. Atvirkščiai ginčo sandoriais buvo pasiektas tikslas, kurio užtikrinimui minėtos laikinosios priemonės buvo taikytos.

17. Vilniaus apygardos teismas 2016 12 14 nutartimi civ. byloje Nr. e2-l 345-232/2016 teismas tenkino atsakovo prašymą leisti išieškojimą bankroto byloje iš įmonės savininko turto, nutartis įsiteisėjo, 2017 02 09 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją galioti. Ieškovas ir trečiasis asmuo Z. G. yra sutuoktiniai, santuoką įregistravę (duomenys neskelbtini), ginčo turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl bankroto eigoje administratorius kreipėsi dėl administruojamos įmonės pripažinimo šeimos verslu ir leidimo išieškoti iš jungtine nuosavybe priklausančio ginčo turto.

18. Vilniaus apygardos teismas 2018 02 07 d. nutartimi bankroto byloje, įsiteisėjusia 2018 04 19, nepripažino, atsakovo veiklos šeimos verslu, tačiau kadangi ginčo turtas buvo apsunkintas nekilnojamojo turto hipoteka, užtikrinant įmonės prievoles AB „Parex bankas“, kurio reikalavimo teises perėmusi AB „Reverta“ yra įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą bankroto byloje ir turi pirmenybę prieš kitus kreditorius, išieškant iš įkeisto turto, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas dar 2010 05 11 buvo išdavęs vykdomąjį raštą, vykdyti minėto teismo 2010 03 16 sprendimą, kuriuo skolos išieškojimas buvo nukreiptas į ginčo nekilnojamąjį turtą, teismas konstatavo, kad išieškojimas pagal vykdomąjį raštą vykdytinas pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalies nuostatas.

19. Prie atsiliepimo pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Tęsiant bankroto procedūrą bankroto administratorius užsakė ginčo turto vertinimą, kurį atlikęs vertintojas UAB „Capital vertinimas“ nustatė ginčo turto rinkos vertę – 161 000 Eur.

20. 2018 08 10 kreditorių susirinkime buvo pateikti du pasiūlymai. Pirmuoju pasiūlymu buvo siūloma turtą pardavinėti dvejose varžytinėse pirmosiose varžytinėse nustatyti bendrą 193 200 Eur pradinę turto pardavimo kainą, antrosiose varžytinėse nustatyti bendrą161 000,00 Eur turto pardavimo kainą; nustatyti 500,00 Eur kainos didinimo intervalą. Antruoju pasiūlymu hipotekos kreditoriaus teisų perėmėjas kreditorius UAB „Gelvora“ balsuodamas raštu pasiūlė turtą pardavinėti dvejose varžytinėse; pirmosiose varžytinėse nustatyti pradinę bendrą 161.000,00 Eur turto pardavimo kainą, antrosiose varžytinėse nustatyti bendrą 128.800,00 Eur turto pardavimo kainą; nustatyti 500,00 Eur kainos didinimo intervalą. Už pirmąjį pasiūlymą balsavo 2,53 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos; Prieš balsavo 72,81 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Už antrąjį pasiūlymą balsavo 72,81 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.

22. Antrosios varžytinės dėl turto pardavimo už pradinę 128 000 Eur turto kainą buvo skelbiamos nuo 2018 10 10 iki 2018 11 09, ir taip pat paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis.

23. 2018 11 22 susirinkime kreditoriai nusprendė turtą pardavinėti taip: 1) dvi savaites rinkti pirkėjų pasiūlymus mažinant pardavimo kainą 20 proc. nuo paskutinės varžytinių kainos ir parduoti už didžiausią, bet ne mažesnę nei 103,040,00 Eur, kainą pasiūliusiam pirkėjui; 2) nepardavus turto 1 punkte nustatyta tvarka, mažinti pardavimo kainą dar 20 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos, dar dvi savaites rinkti pirkėjų pasiūlymus ir parduoti didžiausią, bet ne mažesnę nei 82.432,00 Eur kainą pasiūliusiam pirkėjui; 3) nepardavus turto mažinti pardavimo kainą dar ~ 20 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos, dar dvi savaites rinkti pirkėjų pasiūlymus ir parduoti didžiausią, bet ne mažesnę nei 65.946,00 EUR, kainą pasiūliusiam pirkėjui; 4) apie pardavimą skelbti viešai internete.

24. Administratorius prie atsiliepimo į ieškinį yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinačius, jog apie ginčo turto pardavimą skelbė populiariuose internetiniuose portaluose fwww.amodas.lt www.alio.lri ir rinko potencialių pirkėjų pasiūlymus įsigyti turtą (priedo psl 53-61).

25. Antrajame turto pardavimo etape gavęs pasiūlymų įsigyti ginčo turtą ir siekdamas įsitikinti, ar pasiūlymus pateikę asmenys, iš tikrųjų ketina įsigyti turtą, kiekvienam jų išsiuntė paklausimus, teiraudamasis ar asmuo, pateikęs pasiūlymą, įsigytų turtą, žinodamas tokias sąlygas: jog vyksta civilinė byla dėl separacijos, turtas nuosavybės teise priklauso sutuoktinių porai, vienas iš jų pateikė pareiškimą dėl separacijos ir turto padalijimo; 2) bankroto administratorius neturi informacijos apie įsiskolinimo, už butui teikiamas komunalines paslaugas dydį, nes nebūdamas buto savininku, negauna informacijos iš paslaugų teikėjų; 3) naujajam buto pirkėjui tektų pareiga savo iniciatyva ir lėšomis imtis veiksmų dėl bute gyvenančių asmenų iškeldinimo. Ieškovas tokius administratoriaus veiksmus nepagrįstai traktuoja kaip nesąžiningus ir neteisėtus, kaip siekį, jog turtas būtų parduotas už kuo mažesnę kainą. Su šiais argumentais teismas nesutinka administratorius įvardindamas visus parduodamus turto apsunkinimus bei su šiuo turtu nagrinėjamus ginčus teismuose veikė kaip sąžiningas turto pardavėjas, siekdamas išvengti galimų pirkėjų pretenzijų po turto įsigijimo, o jo pateikti duomenys atitiko tiesą, buvo teisingi.

Motyvuojamoji dalis

27. Teismas konstatuoja, jog pateikti duomenys leidžia teigti, kad parduodant ginčo turtą laikytasi ĮB nuostatų, administratorius nenukrypo nuo kreditorių susirinkimų nustatytosios tvarkos, turtą bandyta parduoti iš pradžių už turto vertintojo nustatytą rinkos kainą, o ne pavykus už tokią kainą turto parduoti turtą, kaina buvo mažinama kreditorių susirinkimų nustatyta tvarka. Beje, Hipotekos kreditorius kaip didžiausias kreditorius turintis balsų daugumą, tokią turto pardavimo tvarką bei administravimo išlaidas pasiūlė ir už ją balsavo susirinkimuose ir pretenzijų administratoriui nėra pareiškęs ir nėra įgaliojęs ieškovą ginti jo interesus teisme todėl ieškovo argumentai, jog dalis hipotekos kreditoriaus reikalavimų nebus patenkinti nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus.

28. Nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimus ir ieškovo argumentai, kad turtas buvo parduotas už itin nedidelę kainą, kad reali turto vertė sudaro apie 155.000,00-170.000,00 Eur, nes kaip jau minėta administratorius prieš pradėdamas minėto turto realizavimą atliko jo vertinimą ir rinkos vertė iš tikrųjų buvo nustatyta artima ieškovo nurodytajai. Tačiau kaip jau minėta tame, kad parduodant turtą pagal kreditorių nustatytą tvarką nepavyko šio turto parduoti už rinkos kainą, o beveik už per pusę mažesnę, nėra administratoriaus, vykdžiusio kreditorių, tarp kurių sprendžiamąjį balsą turi hipotekos kreditoriaus teisių perėmėjas, valią.

29. Siekdamas įrodyti ,jog turtas galėjo būti parduotas mažiausiai už 143.000,00 Eur ieškovas yra pateikęs jo paties su R. P. sudarytas preliminarias sutartis su jų pakeitimais dėl ginčo turto pardavimo, kurios taip pat neįrodo, jog turto pardavimo bankroto procese procedūra buvo neteisėta. Turint omenyje, kad pirmosios ir antrosios varžytinės kartu sudėjus e. varžytinių portale viešai buvo skelbiamos 2 mėnesius, vėliau skelbimai buvo patalpinti keliuose populiariausiuose, nekilnojamojo turto pardavimo portaluose, parduodant ne varžytinėse, minėtam potencialiam turto pirkėjui nebuvo jokių kliūčių sudalyvauti šiuose procesuose, pasiūlant savo kainą. Be to, minėtos preliminariosios sutartys sudarytos tuo metu kai bankroto procese jau tapo aišku, jog įmonės turto neužteks kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir buvo sprendžiamas klausimas dėl išieškojimo nukreipimo į įmonės savininko turtą, o dar prieš paskelbiant bankrotą išieškojimas taip pat vyko pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo dar 2010 05 11 išduotą vykdomąjį raštą, vykdant 2010 03 16 teismo sprendimą.

30. Nepagrįstas ir reikalavimas sutartį ir aktą pripažinus negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, taikyti restituciją ir atstatyti šalis į buvusią padėtį, nes kaip jau minėta nėra pagrindo pripažinti ginčijamą sutartį ir aktą negaliojančiais, be to byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovas M. N. atliko kokius nors nesąžiningus veiksmus, įsigydamas ginčo turtą dėl ko jam negalėtų būti taikoma CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatyta apsauga nustatanti, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Ieškovas atsakovo M. N. nesąžiningumo net neįrodinėjo ir jokių argumentu šiuo klausimu nėra pateikęs.

31. Atsakovo bankroto administratoriaus prašymas remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatomis ieškovui skirti baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį atmetamas. Byloje nenustačius, jog ieškovas, sąmoningai piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, suvokdamas, kad jo reikalavimai nepagrįsti nei realiomis faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis reiškė ieškinį aiškiai suvokdamas jo nepagrįstumą.

32. Atsakovo M. N. prašymas gražinti per klaidą už atskirąjį skundą šioje byloje sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį, nuo kurio byloje dalyvaujantys asmenys atleisti remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, tenkinamas sumokėtas žyminis mokestis gražinamas.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Ieškinį atmesti.

Gražinti M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.