- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- 1-145-517/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- L. K., G. K.
nukentėjusiajai L. K., kaip atstovei pagal įstatymą-motinai, atstovaujančiai ir mažametės nukentėjusiosios G. K. interesus,
nukentėjusiosios L. K. atstovui pagal pavedimo sutartį LR BPK 55 str. 2d. pagrindu Eduardui Zeziulevičiui,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, vedęs, iki suėmimo buvęs registruotas darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, iki suėmimo gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005m. sausio 12d. Jurbarko raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d.- 6 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui; 2) 2010m. kovo 15d. Jurbarko raj. apyl. teismo pagal LR BK 135 str. 1d.-2m. l/a; 3) 2013m. kovo 26d. Šakių raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d., 140 str. 2d.-1m. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 4) 2015m. rugsėjo 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 3d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., 64¹ str.,-1m. ir 4 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2017m. balandžio 25d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas realiai atlikti 2015m. rugsėjo 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, trys paskutiniai teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. K., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. padarė kvalifikuotą fizinio skausmo sukėlimą, ir, smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui, o būtent:
Laikotarpyje nuo 2017m. sausio 01d. iki 2017m. sausio 08d., tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, kaltinamasis R. K. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su savo sutuoktine-pil. L. K. metu tyčia ne mažiau tris kartus, bet ne daugiau kaip keturis kartus, su kumščiu sudavė į nukentėjusiosios veido ir galvos sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios L. K. asmenį pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Be to, laikotarpyje nuo 2017m. sausio 01d. iki 2017m. sausio 08d., tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, kaltinamasis R. K., supykęs ant savo sutuoktinės-pil. L. K. dukros(podukros)-pil. G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kad pastaroji padavė automobilio raktelius kaimynui, jis(kaltinamasis R. K.) su minėto automobilio raktu vieną kartą brūkštelėjo mažametei nukentėjusiajai G. K. per kaklą nugaros pusėje, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš mažametės nukentėjusiosios G. K. asmenį pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas
Kaltinamasis R. K. kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, neprisipažino ir parodė, kad jis su (duomenys neskelbtini), santuokoje gyvena 3-4 metai, su kuria turi bendrą dukrą G. K., o kiti du (duomenys neskelbtini), vaikai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra nuo kito (duomenys neskelbtini), vyro, tačiau jis juos myli kaip savo vaikus. Jis niekada nėra smurtavęs nei prieš savo sutuoktinę (duomenys neskelbtini),, prieš jos dukrą (duomenys neskelbtini),. 2017m. pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, jis su sutuoktine (duomenys neskelbtini), krovė malkas. Kraudama malkas, sutuoktinė (duomenys neskelbtini), neišlaikė pusiausvyros ir, griūdama, atsitrenkė jam į alkūnę, dėl ko sutuoktinei atsirado mėlynė po kairia akimi. Tai, kad neva jis tą dieną konflikto metu sumušė savo sutuoktinę, yra visiškas išsigalvojimas. Su jokiu automobilio raktu jis per kaklą nebraukė ir sutuoktinės (duomenys neskelbtini), dukrai (duomenys neskelbtini),, kurią galėjo apdraskyti namuose laikoma katė, su kuria mergaitė nesutaria. Dėl smurtavimo šeimoje jį nepagrįstai apkalba ir šmeižia jo sutuoktinės motina ir sesuo, kurios nuolatos ant jo rašo skundus Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, prieš jį nuteikinėja vaikus, kurie primokyti meluoti, taip siekdamos jį atriboti nuo šeimos ir morališkai sugniuždyti.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. K. neprisipažino padaręs nusikaltimus, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamus pagal LR BK 140 str. 2d., 140 str. 3d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios L. K. parodymais, byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2d. ir 283 str. 3d. pagrindu pagarsintais mažametės nukentėjusiosios G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ją apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją(b.l. 24-29, 32-35, t. 1), ir priedu prie minėtos apklausos protokolo, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su filmuota apklausos vaizdo medžiaga, esančia popieriniame voke Nr. 1, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos t. 1), liudytojų A. S., L. R., E. P., J. Z., V. K. J. B., E. J.-M., M. M., V. M. ir S. M. parodymais, byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2d. ir 280 str. 3d. pagrindu pagarsintais mažamečio liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jį apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją(b.l. 24-27, 30-35, t. 1), ir priedu prie minėtos apklausos protokolo, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su filmuota apklausos vaizdo medžiaga, esančia popieriniame voke Nr. 1, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos t. 1), Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio informacinio pobūdžio pažymomis dėl pil. (duomenys neskelbtini), šeimos(b.l. 9, 12-13, t. 1), Ukmergės raj. savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos pakartotinio šeimos aplankymo aktu(b.l. 57, t. 1), ir Ukmergės raj. savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos socialinės darbuotojos vedamame lankomų seniūnijos socialinės rizikos šeimų žurnale darytais įrašais apie pil. Kriaučiūnų šeimą(b.l. 55-56, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusioji L. K., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad santuokoje su R. K. gyvena jau apie trejus metus, su kuriuo turi bendrą dukrą G. K., o kiti du jos vaikai (duomenys neskelbtini), yra nuo kito vyro. Sutuoktinis R. K. yra ūmaus, agresyvaus būdo, visada stengiasi jam nusileisti ir jam neprieštarauti, visgi pastarasis jos atžvilgiu naudoja ne tik psichologinį smurtą, pastoviai ją įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, priekaištaudamas dėl neva kitų vyrų dėmesio, žemindamas ją jos mažamečių vaikų akivaizdoje, bet ir naudodamas fizinį smurtą jos atžvilgiu, nes ne vieną kartą ji yra gavusi su pagaliu per kojas, o dažniausiai būdavo mušama rankomis(delnais ar kumščiais) per veido-galvos sritį, smurtas buvo naudojamas ir jos mažamečių vaikų atžvilgiu, todėl ji bijo tiek dėl savęs, tiek ir dėl savo vaikų. Vienas tokių atvejų, kada sutuoktinis (duomenys neskelbtini), ją sumušė, buvo 2017m. sausio mėn. pradžioje. Tikslios datos ji neatsimena, tą dieną ji su savo sutuoktiniu R. K. krovė malkas. Po darbų grįžus į namus, dėl kažko namuose įsiplieskė žodinis konfliktas, kurio metu jos sutuoktinis-kaltinamasis R. K., būdamas supykęs, ją užsipuolė ir sumušė, su kumščiu suduodamas ne mažiau kaip tris, bet ne daugiau kaip keturis smūgius į veido-galvos sritį. Ji buvo sumušta savo mažamečių vaikų akivaizdoje. Apie patirtą smurtą šeimoje 2017m. sausio mėn. pradžioje ji pasipasakojo jos šeimą lankančiai seniūnijos socialinei darbuotojai, mačiusiai sumušimo žymes ant jos veido, kuriai iš pradžių melavo, nurodydama, kad jos niekas nemušė, o ji pati neva susižalojo, kraudama malkas, ką socialinei darbuotojai aiškino pats sutuoktinis (duomenys neskelbtini), tačiau pastarojo bijodama, ji nesakė tikros tiesos. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo, tačiau pas medikus ji nesikreipė, nes bijojo, kad, apie tai sužinojęs jos sutuoktinis, gali dar labiau ją sumušti. Smurtą nuo sutuoktinio Ramūno yra patyrę ir jos mažamečiai vaikai: (duomenys neskelbtini), kuriuos už netinkamą elgesį ar nepaklusnumą sutuoktinis ne vieną kartą yra mušęs su ranka, tampęs už plaukų, klupdęs ant kelių į kampą. 2017m. sausio mėn. pradžioje, kada ją sutuoktinis-kaltinamasis R. K. sumušė po malkų krovimo darbų, buvo nuskriausta ir jos dukra (duomenys neskelbtini),. Tą kartą sutuoktinis buvo supykęs ant jos dukros už tai, kad ši buvo paėmusi automobilio raktelius ir atidavusi kaimynui, kad sutuoktinis (duomenys neskelbtini), negalėtų važiuoti su automobiliu, nes tą dieną buvo išgėręs. Dėl to sutuoktinis labai susinervino ir, užsipuolęs dukrą, su automobilio rakteliu brūkštelėjo pastarajai per kaklą nugaros srityje. Dukra buvo prisiglaudusi prie jos ir verkė, nes mergaitei skaudėjo, įbrėžimo vietoje matėsi odos paraudimas. Pas medikus apžiūrai nevežė ir savo dukros (duomenys neskelbtini), bijodama, kad sutuoktinis (duomenys neskelbtini), ir toliau prieš ją nesmurtautų.
Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2d. ir 283 str. 3d. pagrindu pagarsintų mažametės nukentėjusiosios G. K., nedalyvavusios bylos procese, duotų parodymų byloje pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu, patėvis (duomenys neskelbtini), tampo ją už ausų, spardo, buvo įspyręs į dešinį šoną. Vieną kartą patėvis (duomenys neskelbtini), jai įbrėžė su raktu nuo dieduko automobilio ir lenkė jos galvą į grindis. Jai skaudėjo. Visa tai matė mama ir brolis (duomenys neskelbtini), Patėvis (duomenys neskelbtini), muša ir mamą, vadina ją „ gyvuliu “, neleidžia praustis, duoda su ranka mamai per galvą, o kartą nuo smūgio su kumščiu per galvą motinai liko mėlynė kaktoje. Vieną kartą, kai patėvis (duomenys neskelbtini), laikė seserį (duomenys neskelbtini), ant rankų, seseriai du kartus sudavė per užpakalį, mamą išvanojo su skuduru per galvą. Patėvis (duomenys neskelbtini), spardo ir brolį (duomenys neskelbtini), kartą trenkė brolio galvą į grindis, dėl ko pastarajam atsirado gumbas(b.l. 24-29, 32-35, t. 1). Mažametės nukentėjusiosios G. K. apklausa buvo filmuojama, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į CD kompaktinį diską(laikmeną)(popierinis vokas Nr. 1, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos t. 1).
Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2d. ir 280 str. 3d. pagrindu pagarsintų mažamečio liudytojo E. K., nedalyvavusio bylos procese, duotų parodymų byloje pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu, patėvis (duomenys neskelbtini), spardo mamą, jį, muša ir seserį (duomenys neskelbtini), kuriai dešimt kartų tampė už ausų. Patėvis jam spyrė į galvą, o mamai įspyrė į dešinę koją. Matė, kaip patėvis (duomenys neskelbtini), mušė mamą, spardė jai į kaktą. Mama vaikščiojo su mėlynėmis. Patėvis (duomenys neskelbtini), muša ir seserį (duomenys neskelbtini), kuriai daužė į nosį su ranka, tampo už ausų. Patėvis mušė seserį (duomenys neskelbtini), ir su raktu, su kuriuo braukė per kaklą. Raktas buvo nuo automobilio(b.l. 24-27, 30-35, t. 1). Mažamečio nukentėjusiojo E. K. apklausa buvo filmuojama, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į CD kompaktinį diską(laikmeną)(popierinis vokas Nr. 1, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos t. 1).
Liudytoja E. P., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad pil. Kriaučiūnų šeima, gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), yra įrašyta socialinės rizikos šeimų apskaitą. 2017m. vasario mėn., tikslios datos neatsimena, iš kaimo bendruomenės buvo gautas pranešimas, kad pil. (duomenys neskelbtini), šeimoje galimai smurtaujama prieš L. K. ir jos mažamečius vaikus, nes aplinkiniai žmonės girdi triukšmą ir vaikų verksmą šeimoje. Tada buvo susiskambinta su socialine darbuotoja, kuri dirba su rizikos šeimomis (duomenys neskelbtini), seniūnijoje, ir telefonu kalbėta, kas yra žinoma apie dabartinę situaciją pil. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Socialinė darbuotoja nurodė, kad paskutinio lankymosi pas pil. (duomenys neskelbtini), namuose metu buvo rasta netvarka, kuri kartu užsiminė apie tai, kad, 2017m. sausio mėn. viduryje lankantis pas pil. (duomenys neskelbtini), namuose, ant sutuoktinės (duomenys neskelbtini), veido, jos paakyje matė mėlynę. Paklausus, iš kur atsirado ta mėlynė, tiek sutuoktinė L. K., tiek ir sutuoktinis R. K. paaiškino, kad, kraunant malkas, sutuoktinė (duomenys neskelbtini), paslydo ir, griūdama, užsigavo. Žinant tai, kad pil. (duomenys neskelbtini), šeima yra rizikos šeimų apskaitoje, o R. K. jau yra smurtavęs prieš savo sutuoktinės sūnų, po pokalbio buvo nuspręsta su ta pačia soc. darbuotoja A. S. nuvykti pas pil. (duomenys neskelbtini), į namus. Tą pačią dieną ji su seniūnijos soc. darbuotojomis A. S. ir L. R. aplankė pil. (duomenys neskelbtini), šeimą. Pasibeldus į duris, duris atidarė L. K. dukra-pil. G. K., kuri yra pirmokė. Namuose tuo metu dar buvo L. K. ir 1,5 metų amžiaus dukra Dainora. R. K. namuose nebuvo, bet soc. darbuotojos jį matė kieme, prie garažo kažką dirbantį. Joms užėjus, L. K. virtuvėje maitino dukrą (duomenys neskelbtini), Kalbantis su L. K. apie jos buitį, kaip jai sekasi, pastaroji įsidrąsino ir pradėjo verkti. L. K. jaudinosi, tačiau pradėjo pasakoti, kad jai namuose yra blogai, kad ji bijo savo sutuoktinio(duomenys neskelbtini),, prieš kurį bijanti ką nors pasakyti, ypač tada, kai sutuoktinis būna namuose. Pasakodama apie situaciją šeimoje, L. K. nurodė, kad sutuoktinis (duomenys neskelbtini), yra labai piktas, kai neranda kažkokio daikto, nuolatos ją užsipuola, kolioja ir stumdo, tačiau kaip stumdo, neaiškino. L. K. pokalbio metu dar minėjo, kad sutuoktinis, jam pastaruoju metu neradus kažkokio kibiriuko, su ranka sudavė jai per galvą, yra trenkęs ir su sausu skuduru per galvą tačiau kada ir kaip trenkė, ji(liudytoja E. P.) neįsidėmėjo. Be to, L. K. dar skundėsi, kad sutuoktinis jai nuolatos priekaištauja dėl kitų vyrų, o dėl to vartodamas necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, žemina ją mažamečių vaikų akivaizdoje. Pokalbio metu L. K. pridūrė, kad sutuoktinis (duomenys neskelbtini), vyresniuosius vaikus baudžia, ant jų rėkdamas, yra vaikus klupdęs ant kelių. Tada jai paprašius, kad mažametė (duomenys neskelbtini), leistų jai(liudytojai E. P.) ją apžiūrėti, jokių matomų sužalojimų ant vaiko kūnelio ji nepamatė. Ji L. K. dukros (duomenys neskelbtini), klausė, ar ši nebijo patėvio (duomenys neskelbtini), į ką mergaitė atsakė, kad bijo, nes patėvis jai yra tampęs už ausų, tačiau kada tai buvo, vaikas negalėjo nurodyti. L. K. dėl jos saugumo su dukromis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), buvo pasiūlyta vykti į savo motinos namus, kuri gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), L. K. sutiko, pasakė, kad bijo likti namuose ir pradėjo krautis daiktus. Tuo metu į namus atėjo Linos sutuoktinis Ramūnas, kuris labai pasipiktino, kai pamatė soc. darbuotoją L. R., kurią pradėjo įžeidinėti ir vyti iš buto. Namuose liko tik ji ir soc. darbuotoja A. S.. R. K. buvo labai susijaudinęs, garsiai šaukė, klausė savo sutuoktinėsLinos, ką ši prišnekėjo, pradėjo kaltinti sutuoktinės Linos seserį. Kada L. K., kraudamasi daiktus, ėmė pampersus, jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini), įpykęs, iš sutuoktinės rankų tiesiog išplėšė pampersų dėžę ir, ant pastarosios šaukdamas, kad ši iš namų nieko neims, nuspyrė pampersų dėžę link lovos. Po to R. K., susinervavęs. iš kambario nubėgo į virtuvę, grubiai paėmė dukrą (duomenys neskelbtini),, ją apsikabino ir pasakė, kad niekam neatiduos savo dukros. R. K. buvo pasakyta, kad bus kviečiama policija, tačiau pastarajam tai nerūpėjo. Visgi pamatęs, kad ji kviečia policiją, R. K. dar panešiojo dukrą (duomenys neskelbtini), ir, nusiraminęs, dukrą atidavė savo sutuoktinei L. K.. Tada L. K. su vaikais, jos ir soc. darbuotojų lydima, išvyko pas savo motiną į Ukmergę. Apie situaciją pil. (duomenys neskelbtini), šeimoje apsilankymo jų namuose 2017m. vasario 22d. metu buvo informuotas ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris, ką patvirtina byloje esanti poskyrio 2017m. vasario 23d. informacinio pobūdžio pažyma dėl pil. (duomenys neskelbtini), šeimos(b.l. 9, t. 1).
Liudytoja A. S. parodė, kad ji dirba Ukmergės raj. Pivonijos seniūnijos socialine darbuotoja ir nuo 2016m. vasario mėn. kartu su kita soc. darbuotoja L. R. lankosi pil. (duomenys neskelbtini), šeimoje, kuri yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, o nuo 2016m. rugsėjo mėn. ji viena pati prižiūri šią šeimą, nes R. K. atsisakė kolegės L. R. paslaugų dėl tarpusavio nesutarimų. Toliau ši liudytoja, teisme pilnai patvirtindama liudytojos E. P. aiškinamas aplinkybes apie matytą situaciją pil. (duomenys neskelbtini), šeimoje, pas juos apsilankius 2017m. vasario mėn., ką ji(liudytoja A. S.) nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, papildomai paaiškino, kad 2017m. sausio 09d. jai skambinusi L. K. sesuo, kuri pranešė, kad L. K. yra sumušta. Tada ji nedelsdama tą pačią dieną buvo nuvykusi pas pil. (duomenys neskelbtini), į namus. Tuo metu namuose buvo pats R. K., kuris ją įleido į butą, o jo sutuoktinė Lina virtuvėje plovė indus. Priėjusi prie (duomenys neskelbtini), paprašė jos atsisukti, tačiau L. K. nenorėjo į ją atsisukti, tačiau jai pastarąją prakalbinus, (duomenys neskelbtini), visgi atsisuko. Ant L. K. veido, po kaire akimi pamačiusi mėlynę, ji pastarosios paklausė, kas atsitiko, įtardama, kad ją sumušė sutuoktinis (duomenys neskelbtini),. Tada L. K. sutuoktinio akivaizdoje jai atsakiusi, kad ji, dirbdama prie malkų, paslydo ir užsigavo, atsitrenkdama į savo sutuoktinio (duomenys neskelbtini), alkūnę. Po to jau 2017m. sausio 16d. įvykusio telefoninio pokalbio su L. K. metu, kada (duomenys neskelbtini), sutuoktinio nebuvo namuose, pastaroji jai pasakė visą tiesą dėl matytos mėlynės ant veido, po kaire akimi, sakydama, kad ,, turbūt supratot, kad tai buvo (duomenys neskelbtini), darbas “. Iš bendravimo su L. K. ji supratusi. kad (duomenys neskelbtini), sutuoktinis (duomenys neskelbtini), smurtauja prieš savo sutuoktinę, tik ši bijo kreiptis pagalbos, kuri nuolat neigia savo parodymus prieš sutuoktinį, todėl niekas L. K. negali padėti.
Liudytoja L. R., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ji dirba Ukmergės raj. (duomenys neskelbtini), seniūnijos socialine darbuotoja ir anksčiau jos priežiūroje buvo pil. (duomenys neskelbtini), šeima. Lankydamasi pas pil. (duomenys neskelbtini), ji šioje šeimoje matė daug problemų, todėl nuolat rašydavo visokius rašytus į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl R. K. galimo smurtavimo prieš savo sutuoktinę ir mažamečius vaikus, tačiau nuo 2016m. rudens ji su šia šeima nebedirba, nes R. K. atsisakė jos paslaugų dėl tarpusavio nesutarimų. 2017m. vasario mėn., tikslios datos neatsimena, buvo skambinta iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir pranešta apie tai, kad pil. (duomenys neskelbtini), šeimoje vyksta konfliktai, todėl buvo nuspręsta apsilankyti pil. (duomenys neskelbtini), namuose. Toliau ši liudytoja, teisme pilnai patvirtindama liudytojų E. P. ir A. S. aiškinamas aplinkybes apie matytą situaciją pil. (duomenys neskelbtini), šeimoje, pas juos apsilankius 2017m. vasario mėn., ką ji(liudytoja L. R.) nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, papildomai paaiškino, kad apsilankymo metu R. K. namuose nebuvo, todėl jo sutuoktinė Lina pasipasakojo apie jos nesutarimus su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini), Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai E. P. atsti kalbant su L. K., pastaroji pradėjo geranoriškai, bet labai tyliai pasakoti, kad sutuoktinis (duomenys neskelbtini), jos negerbia, kolioja ją visokiais žeminančiais žodžiais, gyvena tik iš jos pinigų, pastoviai ją( nukentėjusiąją L. K.) kaltina neištikimybe. Vien iš L. K. bendravimo matėsi, kad ji savo sutuoktinio (duomenys neskelbtini), bijo, nes kalbėjo taip tyliai, kad niekas neišgirstų. Jai L. K. užklausus, kaip ten jai buvo su mėlyne po akimi, kadangi R. K. nebuvo namuose, (duomenys neskelbtini), prie jų visų pasisakė, kad sutuoktinis ją terorizavo, liepdamas, kad ji sakytų, jog pati susižalojo, atsitrenkdama į jo(sutuoktinio R. K.) alkūnę. Nors L. K. joms ir prisipažino, kad ją sumušė sutuoktinis (duomenys neskelbtini),, tačiau kaip tai viskas įvyko, (duomenys neskelbtini), joms smulkiau nepaaiškino.
Liudytoja J. Z., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jos sesers L. K. sutuoktinis (duomenys neskelbtini), yra agresyvaus būdo, kuris sesers atžvilgiu naudoja ne tik psichologinį smurtą, nuolatos ją gadindamas, kad ši pasiimtų paskolas savo vardu, bet ir seserį muša. Buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl R. K. smurtavimo prieš jos seserį, tačiau bylos būdavo nutraukiamos. Jai neramu dėl savo sesers, kadangi jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini), nuolatos smurtauja prieš jos seserį ir jų auginamus vaikus, (duomenys neskelbtini), santuokos metu ji nuolatos matydavo savo seserį (duomenys neskelbtini), vaikščiojančią su mėlynėmis, būdavo sumušti netgi vaikai, ant kurių kūno matydavo kraujosruvas, tačiau tikslaus laiko, kada tai buvo, dabar jau ji nurodyti negali. 2017m. sausio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, mišių Ukmergės m. Pašilės bažnyčioje metu ji matė savo seserį (duomenys neskelbtini), ant kurios veido, po abejomis akimis ji matė mėlynes. Tada ji iš karto po mišių paskambino ir apie tai pranešė seniūnijos socialinei darbuotojai. Tą pačią dieną ji paskambino savo seseriai (duomenys neskelbtini),, norėdama paklausti, kas atsitiko, kad sesuo su mėlynėmis. Pokalbio metu sesuo (duomenys neskelbtini), tylėjo, bijodama, kad išgirs namuose buvęs jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini), tačiau po kurio laiko sesuo visgi prisipažino, kad ją sumušė sutuoktinis, tačiau jai(liudytojai J. Z.) liepė niekam nieko nesakyti, nes, sesers teigimu, sutuoktinis (duomenys neskelbtini), ją gali dėl to užmušti. Pokalbio metu sesuo Lina jai prasitarė, kad sutuoktinis ją mušė su kumščiu, tačiau daugiau ji bijojo kalbėti, kad neišgirstų jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini),. Apie tai, kad sesers sutuoktinis (duomenys neskelbtini), galėjo užgauti ir sesers dukrą (duomenys neskelbtini),, pastarajai užgaudamas vaiko kakliuką ar dar kur nors, jai nieko nėra žinoma
Liudytoja V. K., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad Ramūnas yra jos žentas, kuris jai jau nuo pirmos nepatiko, nes yra didelis melagis, save nuolatos tik gina puldamas ant kitų. Ji iš pat pradžių nepastebėjo, kad jos žentas (duomenys neskelbtini), smurtauja, tačiau po to, kai jos žentas (duomenys neskelbtini), buvo teisiamas už tai, kad mušė jos anūką (duomenys neskelbtini), ji suprato, kad žentas yra smurtaujantis, dar pastebėjo, kad jos dukra (duomenys neskelbtini), gyvena įtampoje, nuolatiniame strese, nes bijo savo sutuoktinio. Bėgant laikui, dukra (duomenys neskelbtini), kartais prasitardavo, kad sutuoktinis yra ją tampęs už plaukų, muša, tačiau kaip ir kada jis dukrą mušdavo, ši jai neaiškindavo. 2017m. sausio 08d. iš Ukmergės m. (duomenys neskelbtini), parapijos žmonių sužinojo, kad jos dukra (duomenys neskelbtini), su žentu (duomenys neskelbtini), buvo nuvykę į mišias (duomenys neskelbtini), bažnyčioje, kur žmonės matę jos dukrą (duomenys neskelbtini), su mėlyne po akimi. Tada ji dukrai (duomenys neskelbtini), paskambino su telefonu, tačiau jos labai nekamantinėjo, žinodama, kad dukra, sutuoktiniui Ramūnui esant šalia, nieko nesakys. Tada po kelių dienų pati dukra (duomenys neskelbtini), atvažiavo pas ją į svečius ir tada ji pamatė pamėlusį dukros paakį. Kadangi dukra (duomenys neskelbtini), atvažiavo viena su savo vaikais, pastaroji jai pasipasakojo, kad tai sutuoktinio (duomenys neskelbtini), darbas. Kiek ji atsimena, dukra (duomenys neskelbtini), jai sakė, kad sutuoktinis ją mušė namuose, tačiau su kuo ir kiek kartų jai sudavė, dukra nesakė ir smulkiau apie įvykį nieko nepasakojo. Po to, kai dukra (duomenys neskelbtini), pas ją atvažiavo su mėlyne po akimi, telefonu paskambino jų giminaitė (duomenys neskelbtini),, kuri lankėsi pas dukrą namuose ir matė (duomenys neskelbtini), galvoje mušimo žymių, t.y. mėlynių. Panašiu metu, kai sužinojo, kad žentas (duomenys neskelbtini), mušė jos dukrą, buvo nuvykusi pas savo anūkės (duomenys neskelbtini), krikšto tėvus, kur iš krikšto motinos (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad jų(krikšto tėvų) šeima 2017m. sausio 09d. buvo nuvykę pas pil. (duomenys neskelbtini), kur irgi pamatė, kad jos dukra (duomenys neskelbtini), buvo su mėlyne po akimi. Krikšto motinos teigimu matėsi, kad buvo užgauta ir jos anūkė Gintarė. JI pati vėliau ant anūkės (duomenys neskelbtini), kūnelio nematė jokių mėlynių ar įdrėskimo žymių, todėl to patvirtinti negali, bet pilnai tiki, kad jos žentas galėjo nuskriausti ir anūkę (duomenys neskelbtini),
Liudytoja J. B., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2017m. sausio 21d., ji su kita pussesere D. A. buvo atvykusios pas pil. (duomenys neskelbtini),, gyvenančius (duomenys neskelbtini), norėdamos aplankyti pil. (duomenys neskelbtini), dukrą (duomenys neskelbtini), Atvykusi pas L. K., pastarosios prašymu tuo pačiu ją ir apkirpo, nes ji(liudytoja J. B.) yra kirpėja. Bekerpant L. K., ant pastarosios galvos, dviejose vietose ji pamatė du paraudimus, kurie buvo panašūs lyg į randą, nuo kurio neseniai būtų nukritęs šašas. Vienas paraudimas buvo galvos kairėje pusėje, plaukuotoje dalyje, šalia smilkinio, o kitas paraudimas-viršugalvyje. Abi paraudę vietos buvo maždaug po 1,5 cm. ilgio. Ties tais paraudimais mėlynių ji nematė, kurių nepastebėjo po L. K. akimis. Pamačiusi tuos paraudimus L. K. galvoje, ji (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paklausė, kas čia yra, ir parodė tuos paraudimus savo pusseserei. Tuo metu pasirodė L. K., todėl Lina tylėjo ir nieko nesakė, kurios akys, pamačius sutuoktinį (duomenys neskelbtini),, prisipildė ašarų. Jos suprato, kad R. K. galimai smurtauja prieš savo sutuoktinę (duomenys neskelbtini),, nors ši pati joms to ir nesakė. Joms būnant pas pil. (duomenys neskelbtini), namuose, nei jai, nei pusseseriai (duomenys neskelbtini), L. K. ar jos vaikai nieko neprasitarė apie tai, kad prieš juos yra smurtaujama, tačiau ta slogi atmosfera pil. (duomenys neskelbtini), namuose privertė sunerimti. Jeigu gerai atsimena, sekančią dieną ji pati paskambino L. K., kurios klausinėjant, pastaroji prasitarė, kad tie paraudimai jos galvoje buvo nuo jos sutuoktinio (duomenys neskelbtini), mušimo. L. K. dar sakė, kad sutuoktinis ją mušė su kumščiu, tačiau kiek kartų ir kur tiksliai jai buvo suduota, ji pasakyti negali, kadangi L. K. daugiau jai nieko nesakė. L. K. telefonu jai dar minėjo, kad sutuoktinis (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtauja ir psichologiškai, ją vadina visokiais necenzūriniais žodžiais, engia.
Liudytoja E. J.-M., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2017m. sausio 02d. ji susirašinėjo su L. K., kuri paprašė nupirkti pampersų ir paskolinti pinigų. Tada maždaug savaitės laikotarpyje, šiuo metu tikslios dienos nepamena, ji kartu su savo sutuoktiniu M. M. nuvyko pas pil. (duomenys neskelbtini), į namus. Atvykusi į svečius, ji iš karto atkreipė dėmesį į tai, kad L. K. buvo su mėlyne po viena akimi, tačiau kurioje veido pusėje, dabar pasakyti negali, nes neatsimena. Ji pačios (duomenys neskelbtini), apie mėlynę nieko neklausė, tačiau pagalvojo, kad tai galėjo būti sutuoktinio (duomenys neskelbtini), darbas. Tada dar pamatė, kad ir L. K. dukra (duomenys neskelbtini), yra su pamėlusia vieta po akimi, tačiau kurioje veido pusėje nurodyti negali, nes to neatsimena. Mergaitės mėlynė po akimi atrodė šviežesnė, nei L. K.. Jai bendrai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), paklausus, iš kur yra mėlynė pas Gintarę, nei L. K., nei mergaitė nespėjo nieko pasakyti, nes R. K. iš karto pasakė, kad vaikui tai padarė katinas, kuris neva (duomenys neskelbtini), įdrėskė. Jai pačiai ta mėlynė nebuvo panaši į katino įdrėskimą, nes tai buvo lyg sumušimo žymė. Būdama svečiuose, ji nepastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), kakliuke būtų įdrėskimo žymė, nes į tai ji neatkreipė dėmesio.
Liudytojas M. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2017m. sausio mėn. pradžioje jis su sutuoktine buvo nuvykęs pas pil. (duomenys neskelbtini), į namus, jų aplankyti. Tuo metu visa pil. (duomenys neskelbtini), šeima buvo namuose. Jiems atvykus į svečius, virtuvėje geriant arbatą, jis pamatė, kad po L. K. akimi yra mėlynė, tačiau po kuria akimi, jis pasakyti negali, nes neatsimena. Jam su sutuoktine pastebėjus mėlynę po (duomenys neskelbtini), akimi, (duomenys neskelbtini), net jų nepaklaustas pradėjo lyg teisintis sakydamas, kad (duomenys neskelbtini), kažką dirbdama atsitrenkė į jo alkūnę, dėl to pas ją atsirado mėlynė po akimi. M. M. nepastebėjo, kad ant (duomenys neskelbtini), kakliuko galėjo būti koks nors įdrėskimas.
Liudytoja V. M., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2016m. lapkričio ar tai gruodžio mėn., tikslios datos neatsimena, vieną kartą L. K. buvo atėjusi pasiimti vaikų iš mokyklėlės ir jai prasitarė, kad jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini), ją vadina visokiais negražiais žodžiais, prieš ją smurtauja, tačiau kaip sutuoktinis tą dar, moteris nutylėjo ir smulkiau jai nieko nepasakojo. Kadangi mokyklėlė randasi tame pačiame (duomenys neskelbtini), t.y. per keletą namų nuo pil. (duomenys neskelbtini), namų, tai kartais per kaimą sklisdavo kalbos, kad pil. (duomenys neskelbtini), konfliktuoja, namuose vyksta dažni kivirčai, o ir ji pati, kaip mokytoja, pastebėjo, kad tuo metu, kai kaime išgirsdavo kalbas, kad pil. (duomenys neskelbtini), sukonfliktuodavo, tai vaikus į mokyklėlę atvesdavo ir pasiimdavo pats vaikų tėvas R. K., o jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini), tuo metu mokyklėlėje nesirodydavo. Ji pati niekada nematė į mokyklėlę atėjusios L. K. su kokiomis nors mėlynėmis, įdrėskimais ar dar kokiais nors sumušimais. Nieko negali pasakyti ir apie L. K. vaikus (duomenys neskelbtini), nes ant jų veidukų ir rankyčių nematė kažkokių mėlynių ar įbrėžimų. Galbūt ant kūnelio ir būdavo kokių nors sužalojimo žymių, tačiau to negali pasakyti negali, nes vaikai pas juos mokyklėlėje nemiega, todėl ji negalėjo to pastebėti.
Liudytojas S. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2017m. žiemą, tikslesnio laiko nurodyti negali, kadangi neatsimena, jis išgėrinėjo su kaimynu R. K.. Atsimena, kad po išgertuvių, o buvo išgertas nemažas alkoholio kiekis, kaimynas (duomenys neskelbtini), užsimanė kažkur važiuoti su savo automobiliu. Jis paėmė kaimyno automobilio raktelius ir įsidėjo juos į kelnių kišenę, sakydamas kaimynui R. K., kad šis nedurniuotų ir niekur nevažiuotų, nes taip gali tik prisidirbti, juolab, kad žinojo, jog kainynas buvo lygtinai teistas. Kiamynui (duomenys neskelbtini), aprimus ir užsimiršus dėl važiavimo, jis automobilio raktelius perdavė kaimyno sutuoktinės Linos dukrai (duomenys neskelbtini), pasakydamas, jos ši raktus paslėptų tam, kad patėvis (duomenys neskelbtini), niekur girtas nevažiuotų. Sekančią dieną jis atėjo pas kaimynus-pil. (duomenys neskelbtini), išgerti kavos. Begeriant kavą, kaimynas kažkur išėjo, o namuose likusi jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini), jam pasakė, kad išvakarėse jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini), buvo supykęs ant dukros (duomenys neskelbtini),, galvodamas, kad dukra jam(liudytojui S. M.) padavė sutuoktinio automobilio raktus, kad šis niekur nevažiuotų, dėl ko dukra (duomenys neskelbtini), buvo sumušta, tačiau kaip tiksliai mergaitę mušė, kaimynė jam to nepasakojo. Tą dieną, kada jis pas kaimynus-pil. (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs į svečius, pamatė, kad ties kaimynės dukros (duomenys neskelbtini), smilkiniu yra mėlynė, kuri buvo šiek tiek pageltusi. Tos mėlynės ant mergaitės veido iš vakaro jis nepamatė, galbūt buvo nepastebėjęs. Kad kas nors būtų ant mergaitės kakliuko, nugaros pusėje, jis irgi nepastebėjo. Neatkreipė dėmesio ir į kaimynės (duomenys neskelbtini), veidą, todėl negali pasakyti, ar ši buvo su mėlyne, ar ne.
Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio 2017m. kovo mėn. informacinio pobūdžio pažymos dėl L. K. ir R. K. šeimos matyti, kad R. K. šeima nuo 2013m. spalio mėn. yra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šemoje auga trys nepilnamečiai vaikai: G. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), Šeimos nariams yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, situaciją šeimoje vertina ir joje lankosi Ukmergės raj. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), seniūnijos socialinė darbuotojos ir Vaiko teisių apsaugos poskyrio specialistės. Šiuo metu šeima gyvena dviejų kambarių socialiniame būste su daliniai patogumais adresu: (duomenys neskelbtini), Namų aplinka ir buitis yra labai skurdi, namuose nuolat trūksta tvarkos ir švaros. Bute daug nereikalingų rakandų, mašinos detalių, kurias sandėliuoja R. K., virtuvėje ir koridoriuje apstu aštrių ir sunkių įrankių, kurie nėra saugūs namuose augantiems mažamečiams vaikams. Matyti, kad pil. Kriaučiūnai tingi ir nesistengia tvarkytis buityje, nors nuolat yra raginami tą daryti. Dirbant socialinį darbą su šeima, seniūnijos atstovė pastebėjo, kad L. K. bijo savo sutuoktinio, jo agresyvaus būdo, todėl sutuoktiniui esant, mažai bendrauja, apie galimai patiriamą smurtą nepasakoja.. Moteris dėl netinkamo sutuoktinio elgesio yra užsiminusi, kuomet namuose buvo randama viena, be sutuoktinio. Kadangi R. K. yra įtrauktas į Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus priežiūrą, todėl apie vyro elgesį šeimoje, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, buvo informuotos probacijos skyriaus inspektorės.. (b.l. 12-13, t. 1).
Iš Ukmergės raj. savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos 2017m. sausio 09d. pakartotinio šeimos aplankymo akto matyti, kad apsilankymo minėtą dieną pil. (duomenys neskelbtini), namuose metu, buvo pastebėta, kad L. K. ant veido yra mėlyno po akimi. Pasiteiravus, kas atsitiko, moteris atsakiusi, kad griuvo, kai krovė malkas, kartu neigdamas, kad ją mušė jos sutuoktinis. Soc darbuotojos teigimu, susidarė įspūdis, kad L. K. kažką nutyli, nes jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini), draudžia R. K. pasikalbėti akis į akį(b.l. 57, t. 1). Apie matytus sužalojimus ant L. K. veido 2017m. sausio 09d. pil. (duomenys neskelbtini), šeimą aplankiusi soc. darbuotoja atžymėjo ir savo darytuose įrašuose Ukmergės raj. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), seniūnijoje vedamame lankomų seniūnijos socialinės rizikos šeimų žurnale, juose įrašydama ir vėlesnį telefoninį pokalbį su L. K., kuri prisipažino, kad mėlynė po akimi yra sutuoktinio (duomenys neskelbtini), pavartoto fizinio smurto prieš jos asmenį pasekmė(b.l. 55-56, t. 1).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo R. K. šeima nuo 2013m. spalio mėn. yra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šemoje auga trys nepilnamečiai vaikai: G. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini),. Šeimos nariams yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, situaciją šeimoje vertina ir joje lankosi Ukmergės raj. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), seniūnijos socialinė darbuotojos ir Vaiko teisių apsaugos poskyrio specialistės. Šiuo metu šeima gyvena dviejų kambarių socialiniame būste su daliniai patogumais adresu: (duomenys neskelbtini), Dirbant socialinį darbą su šeima, seniūnijos atstovė pastebėjo, kad L. K. bijo savo sutuoktinio, jo agresyvaus būdo, todėl sutuoktiniui esant, mažai bendrauja, apie galimai patiriamą smurtą nepasakoja.. Moteris dėl netinkamo sutuoktinio elgesio yra užsiminusi, kuomet namuose buvo randama viena, be sutuoktinio. Kadangi R. K. yra įtrauktas į Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus priežiūrą, todėl apie vyro elgesį šeimoje, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, buvo informuotos probacijos skyriaus inspektorės. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio informacinio pobūdžio pažyma apie kaltinamojo R. K. šeimą(b.l. 12-13, t. 1).
Nors kaltinamasis R. K. yra charakterizuojamas kaip ūmaus charakterio, nenuspėjamas, greitai susierzinantis, linkęs smurtauti asmuo, kuris nevengia naudoti fizinę jėgą ir psichologinį smurtą savo šeimos narių, kurie pastarojo bijo, atžvilgiu(b.l. 84, t. 1), pats kaltinamasis, duodamas parodymus byloje, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, nurodė, kad nei prieš savo sutuoktinę L. K., nei prieš podukrą G. K. jis niekada nėra smurtavęs, o jį nepagrįstai apkalba ir šmeižia jo sutuoktinės motina ir sesuo, prieš jį nuteikinėja vaikus, kurie buvo primokinti meluoti, taip siekdamos jį atriboti nuo šeimos ir morališkai sugniuždyti, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo R. K. aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes jo parodymus visiškai paneigia tiek visos teisminio tardymo metu byloje išaiškintos aplinkybės, tiek ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Visų pirma, nukentėjusioji L. K., duodamas parodymus byloje, kuriuos patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, parodė, kad jos sutuoktinis-kaltinamasis R. K. yra ūmaus, agresyvaus būdo, kuris naudoja ne tik psichologinį smurtą, pastoviai ją įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, priekaištaudamas dėl neva kitų vyrų dėmesio, žemindamas ją jos mažamečių vaikų akivaizdoje, bet ir naudodamas fizinį smurtą jos atžvilgiu, nes ne vieną kartą ji yra gavusi su pagaliu per kojas, o dažniausiai būdavo mušama rankomis(delnais ar kumščiais) per veido-galvos sritį, smurtas buvo naudojamas ir jos mažamečių vaikų atžvilgiu, todėl ji bijanti tiek dėl savęs, tiek ir dėl savo vaikų. Prisimindama vieną iš tokių savo sutuoktinio-kaltinamojo R. K. smurtavimo faktų, nukentėjusioji papasakojo apie įvykusį konfliktą 2017m. sausio mėn. pradžioje, kada ji su savo sutuoktiniu-kaltinamuoju R. K. krovė malkas. Pasak nukentėjusiosios L. K., po darbų grįžus į namus, dėl kažko namuose įsiplieskė žodinis konfliktas, kurio metu jos sutuoktinis-kaltinamasis R. K., būdamas supykęs, ją užsipuolė ir sumušė, su kumščiu suduodamas ne mažiau kaip tris, bet ne daugiau kaip keturis smūgius į veido-galvos sritį. Nukentėjusioji L. K., jos žodžiais, buvo sumušta savo mažamečių vaikų akivaizdoje. Apie patirtą smurtą šeimoje 2017m. sausio mėn. pradžioje nukentėjusioji L. K. pasipasakojo tiek jos šeimą lankančiai seniūnijos socialinei darbuotojai-parodymus byloje davusiais liudytojai A. S., kuri šią informaciją ir jos pačios matytus nukentėjusiosios sužalojimus užfiksavo savo pildomuose darbiniuose dokumentuose, t.y. 2017m. sausio 09d. Ukmergės raj. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), seniūnijos pakartotinio šeimos aplankymo akte ir minėtos seniūnijos socialinės darbuotojos vedamame lankomų seniūnijos socialinės rizikos šeimų žurnale darytuose įrašuose apie pil. (duomenys neskelbtini), šeimą(b.l. 55-57, t. 1), tiek ir parodymus byloje davusioms liudytojoms-savo motinai V. K. ir seseriai J. Z., kurios abi irgi matė sumuštą nukentėjusiąją L. K., t.y. mėlynę po kaire akimi. Apie smurtą pil. (duomenys neskelbtini), šeimoje seniūnijos socialinė darbuotoja informavo ne tik seniūnijos darbuotojus, bet ir Vaiko teisių apsaugos poskyrio specialistes, ką patvirtina byloje duoti liudytojų L. R. ir E. P. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 58, t. 1), o 2016m. sausio mėn. pradžioje buvusią sumuštą nukentėjusiąją L. K., pas ją lankantis namuose, matė ir kiti giminaičiai ar šeimos draugai, ką patvirtina parodymus byloje davę liudytojai J. B., E. J.-M. ir M. M..
Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad smurtas pil. (duomenys neskelbtini), šeimoje buvo naudojamas ne tik prieš nukentėjusiosios L. K. asmenį, bet buvo mušami ir jos mažamečiai vaikai: (duomenys neskelbtini), Pasak nukentėjusiosios L. K., jos vaikus už netinkamą elgesį ar nepaklusnumą sutuoktinis-kaltinamasis R. K. ne vieną kartą yra mušęs su ranka, tampęs už plaukų, klupdęs ant kelių į kampą. 2017m. sausio mėn. pradžioje, kada ją sutuoktinis-kaltinamasis R. K. sumušė po malkų krovimo darbų, nukentėjusiosios L. K. teigimu, buvo nuskriausta ir jos dukra (duomenys neskelbtini),. Nukentėjusiosios L. K. žodžiais, sutuoktinis-kaltinamasis R. K. buvo supykęs ant jos dukros už tai, kad ši buvo paėmusi automobilio raktelius ir atidavusi kaimynui, jam(kaltinamajam R. K.) neleidus važiuoti su automobiliu, nes sutuoktinis tą dieną buvo išgėręs, todėl, būdamas susinervinęs, sutuoktinis-kaltinamasis R. K. su automobilio rakteliu brūkštelėjo dukrai (duomenys neskelbtini), per kaklą nugaros srityje. Dukra buvo prisiglaudusi prie jos ir verkė, nes mergaitei skaudėjo, įbrėžimo vietoje matėsi odos paraudimas. Nukentėjusiosios L. K. aiškinamas aplinkybes apie smurtą šeimoje jos ir jos mažamečių vaikų atžvilgiu, tame tarpe ir faktą dėl dukros sužalojimo su automobilio rakteliu, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu parodymus byloje davę patys mažamečiai vaikai, t.y. mažametė nukentėjusioji G. K. ir mažametis liudytojas E. K., juos apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurių apklausų vaizdo įrašai buvo peržiūrėti bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 28-36, t. 1, prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtas CD kompaktinis diskas(laikmena) su apklausų vaizdo įrašais, įdėtas į popierinį voką Nr. 1, esantį bylos tome Nr. 1). Kad mažamečių aiškinamos aplinkybės apie nukentėjusiosios G. K. paimtą automobilio raktą, kas supykdė kaltinamąjį R. K., nėra jų fantazija patvirtina ir byloje duoti liudytojo S. M. parodymai, kuris buvo apklaustas ir bylos nagrinėjimo teisme metu, pasak kurio, 2017m. žiemą jis girtavo su kaimynu-kaltinamuoju R. K. ir, nenorėdamas, kad šis išgėręs kur nors važiuotų su automobiliu, paėmė automobilio raktelius, kuriuos vėliau padavė kaltinamojo podukrai-mažametei nukentėjusiajai G. K., kad ši paslėptų šiuos raktelius nuo girto patėvio. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą apie kaltinamojo R. K. šeimą, netikėti tvirtais ir nuosekliais tiek nukentėjusiosios L. K. ir ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvusių apklaustų jos mažamečių vaikų, tiek ir parodymus byloje davusių liudytojų A. S., L. R., E. P., J. Z., V. K. J. B., E. J.-Mikučionienės, M. M. ir S. M. parodymais, aiškinant vienokias ar kitokias aplinkybes apie kaltinamojo R. K. smurtavimą šeimoje, teismas neturi jokio pagrindo. Paties kaltinamojo R. K. aiškinimas apie tai, kad visi prieš jį susimokė, siekdami jį apkalbėti dėl smurto šeimoje, yra vertintinas tik kaip kaltinamojo subjektyvi nuomonė ir jo pasirinkta gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, kuriuos patvirtina visų byloje išaiškintų aplinkybių visuma, todėl kaltinamojo R. K. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.
Kadangi nusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 2d. buvo padaryta 2017m. sausio mėn., prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių priskiriant ir sutuoktinius(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), o nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 str. 3d. padarymo metu nukentėjęs asmuo-pil. G. K., gim. (duomenys neskelbtini), dar nebuvo sulaukęs 14 metų amžiaus, t.y. buvo mažametė(b.l. 12-13, 58, t. 1), todėl, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo R. K. padaryti nusikalstami veiksmai, tiek dėl asmeninių paskatų panaudojant fizinį smurtą artimoje aplinkoje prieš sutuoktinę-nukentėjusiąją L. K., tiek ir smurtaujant prieš mažametį vaiką, ko pasekoje abiems nukentėjusiems asmenims buvo sukeltas fizinis skausmas, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka tiek nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. fizinio skausmo mažamečiam asmeniui sukėlimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą, tiek ir nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje(kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas).
2017m. rugpjūčio 29d. įvykusiame teismo posėdyje teisme gautą baudžiamąją bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, bylos proceso dalyviai buvo supažindinti su teisme gautu nukentėjusiosios L. K. civiliniu ieškiniu 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) sumoje jai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti(b.l. 26-27, t. 2).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.
Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusioji L. K. po patirto fizinio smurto 2017m. sausio mėn. pradžioje pas gydytojus nesikreipė, duomenų apie tai, kad nukentėjusioji tuo metu būtų gydžiusis stacionare ar, gydantis ambulatoriškai namuose, po sumušimo būtų vartojusi kokius nors vaistus, byloje nėra. Nežiūrint į tai, pasak nukentėjusiosios L. K., pastarajai šias aplinkybes nurodžius ir teismui pateiktame civiliniame ieškinyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, dėl sumušimo 2017m. sausio mėn. pradžioje jai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ji patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, didelę baimę, stresą ir nepilnavertiškumo jausmą, nes buvo sumušta savo namuose mažamečių vaikų akivaizdoje, kur turėjo jaustis visiškai saugi.
Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į paties žalą padariusio kaltinamojo R. K. kaltės formą-tyčią ir jo pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios asmenį pasekoje sukeltas pasekmes(nukentėjusiajai L. K. buvo sukeltas tik fizinis skausmas, jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sumušimo byloje nėra), į nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji yra pilnametis asmuo, ir jos užimtumą, t.y. nukentėjusioji šiuo metu niekur nedirba, nes yra mažamečio vaiko-dukros-pil. D. K., gim. (duomenys neskelbtini), priežiūros atostogose(b.l. 12-13, t. 1)), bet ir į kaltinamojo R. K. turtinę padėtį(kaltinamasis, būdamas laisvėje, niekur oficialiai nedirbo ir registravosi darbo biržoje, kuris nuo 2017m. balandžio 25d., panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, kaip suimtas asmuo, šiuo metu realiai atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę(b.l. 133-136, 151, t. 1)) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(byloje duomenų apie nusikaltimu padarytą turtinę žalą nėra) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios L. K. pareikštas civilinis ieškinys yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, iš kaltinamojo R. K. priteisiant fiksuotą 800,- Eur.(aštuonių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nuo prašomos priteisti neturtinės žalos sumos LR CK 6.263 str. 2d. ir 6.276 str. 1d. pagrindu.
Spręsdamas kaltinamojo R. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamojo R. K. abu padaryti nusikaltimai baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam R. K. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, kaip anksčiau ne vieną kartą buvęs baustas administracine tvarka už padarytus įvairius teisėtvarkos pažeidimus asmuo, nusikalsta irgi jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje jau buvo teistas keturis kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai, tame tarpe ne tik ir už smurtavimą artimoje aplinkoje, bet ir už fizinio smurto panaudojimą prieš mažamečius vaikus(b.l. 109-126, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo R. K. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes jau buvusios taikytos valstybinės prievartos priemonės kaltinamajam nepadarė jokio poveikio, nes kaltinamasis bausmės vykdymo atidėjimo pagal paskutinįjį 2015m. rugsėjo 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį metu, kuris vėliau buvo panaikintas, toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, t.y. smurtavo prieš savo šeimos narius. Kaltinamasis R. K. jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo R. K. atžvilgiu byloje nėra.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Kadangi kaltinamasis R. K. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, kuris šiuo metu jau atlieka jam paskirtą bausmę pagal ankstesnįjį 2015m. rugsėjo 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį, pagal kurį jam,. kaip lygtinai nuteistam asmeniui, buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas(b.l. 133-136, t. 1), todėl, atsižvelgiant ne tik į padarytų veikų pobūdį ir jų pavojingumą visuomenei, bet ir į paties neigiamai charakterizuojamo kaltinamojo R. K. asmenybę(b.l. 58, 84, t. 1), jo daromų nusikaltimų sistemtiškumą, laikytina, kad kaltinamasis gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuonenės, nes kitos rūšies bausmių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Tokiu būdu kaltinamajam R. K., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už abi padarytas veikas yra paskirtinos tik griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys-terminuotas laisvės atėmimas, jas subendrinus dalinio sudėjimo būdu LR BK 63 str. 4d. pagrindu. Prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtinos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalinio sudėjimo būdu yra pridėtina ir paskirtos neatliktos bausmės dalis pagal ankstesnįjį 2015m. rugsėjo 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį(LR BK 64 str. 3d.).
Kadangi kaltinamajam R. K., kaip asmeniui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, dėl kurių jis negali pasinaudoti savo teise į gynybą, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 2p.), kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir LR BK 140 str. 3d.(2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti:
-pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)-laisvės atėmimu vieneriems metams;
-pagal LR BK 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)-laisvės atėmimu vieneriems metams.
LR BK 63 str. 1 ir 4d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. LR BK 64 str. 4d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridėti 2015m. rugsėjo 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį-šešis mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017m. lapkričio 09d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant iš dalies atliktą bausmę pagal bendrintiną 2015m. rugsėjo 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį.
Baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo R. K. 800,- Eur.(aštuonių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Daiktinį įrodymą-CD kompaktinį diską(laikmeną) su filmuota mažamečių asmenų apklausų vaizdo medžiaga, įdėtą į popierinį voką Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam R. K.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.