Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovui E. M., atsakovės UAB „Zarasų būstas“ atstovams G. M., A. K., atsakovės AB „Panevėžio energija“ atstovui B. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka atsakovėms UAB „Zarasų būstas“, AB „Panevėžio energija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovių solidariai 382,96 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad 2019-01-18 daugiabučiame name, adr. S.Neries g. 55, Zarasai, trūko karšto vandens vamzdis, dėl ko vandeniu buvo užlietos buto Nr. 18 patalpos, sugadintas turtas. Dėl atsiradusios žalos ieškovė išmokėjo draudėjui 382,96 Eur draudimo išmoką. Atsakovės yra daugiabutyje esančios karšto vandens sistemos valdytojos CK 6.266 str. prasme, todėl yra atsakingos už žalą. Be to atsakovės netinkamai vykdė joms teisės aktais bei sutartimi pavestas pareigas, dėl ko ir atsirado žala. Todėl būtent jos solidariai ir privalo atlyginti draudikui jo išmokėtą išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2019-01-18 daugiabučiame name, adr. S.Neries g. 55, Zarasai, trūko karšto vandens vamzdis, kuris yra daugiabučio namo savininkų bendrojoje dalinėje nuosavybėje (prieš apskaitos prietaisą, kuris yra bendrosios visų namo savininkų ir asmeninės vieno iš jų nuosavybės riba), dėl ko vandeniu buvo užlietos buto Nr. 18 patalpos, sugadintas turtas. Dėl atsiradusios žalos ieškovė išmokėjo draudėjui 382,96 Eur draudimo išmoką. Tokiu būdu ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 str. 1, 2 d.).

Bylos duomenys t.p. patvirtina, kad atsakovė 1 yra paskirta daugiabučio namo, adr. S.Neries g. 55, Zarasai, bendro naudojimo objektų administratore (CK 4.84, 4.240 str.). Be to atsakovė 1 yra sudariusi su atsakove 2 Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros bei šilumnešio ir karšto vandens pristatymo vartotojams sutartį Nr. 70/14 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią daugiabučio namo, adr. S.Neries g. 55, Zarasai, karšto vandens sistemos techninė priežiūra pavesta atsakovei 2.

Ieškovė, nurodydama, kad atsakovės yra įrenginio – trūkusio karšto vandens vamzdžio – dėl kurio trūkumų atsirado žala, valdytojos, atsakovių atsakomybę grindžia CK 6.266 str. Teismas su tokia pozicija nesutinka.

CK 6.266 str. įtvirtintas specialusis deliktinės civilinės atsakomybės atvejis - statinių savininko (valdytojo) atsakomybė. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).

Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, veikiant pagal užsakovo nurodymus. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (2016-04-15 LAT nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas). T.p. kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (2015-04-03 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Minėta, kad atsakovė 1 yra paskirta daugiabučio namo, adr. S.Neries g. 55, Zarasai, bendro naudojimo objektų, taigi ir įrenginio - trūkusio bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio - administratore (CK 4.84 str.). Šį objektą atsakovė 1 privalo administruoti pagal CK 4.82 - 4.85, 4.240 str. bei LR Vyriausybės 2015-08-05 nutarimo (toliau – ir Nuostatai) „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ nuostatas, pagal kurias ji turi užtikrinti šio objekto techninę priežiūrą, kad jis atitiktų privalomuosius reikalavimus, patvirtintus 2018 m. gruodžio 18 d. LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-348 „Dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“, įgyvendinti namo butų ir kt. patalpų savininkų sprendimus, susijusius su šiuo objektu, esant pagrindui, šaukti namo savininkų susirinkimus dėl šios sistemos atnaujinimo, pertvarkymo, modernizavimo ir kt. Nurodytame LR Vyriausybės nutarime nėra nuostatų apie tai, kad administratoriui bendro naudojimo objektai (tame tarpe ir minėta namo karšto vandens sistema) perduodami savarankiškai valdyti, priešingai – jame kalbama pagrinde apie techninės priežiūros organizavimą, ir nurodoma (kaip ir minėtose CK 4.82-4.85 str. nuostatose), kad sprendimus dėl šio objekto keitimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo, modernizavimo ir pan. gali priimti ne administratorius (atsakovė 1), o tik daugiabučio namo butų ir kt. patalpų savininkai. Todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovei 1 nurodytais teisės aktais buvo perduota ne minėto daugiabučio bendro naudojimo objektų savarankiško valdymo, o tik techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo (-ų) nurodymus funkcija. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovė 1 negali būti pripažinta bendrojo naudojimo objektų (tame tarpe ir name trūkusio karšto vandens vamzdžio) valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, kaip to reikalauja ieškovė.

T.p. minėta, kad atsakovė 1 yra sudariusi su atsakove 2 Sutartį, pagal kurią daugiabučio namo, adr. S.Neries g. 55, Zarasai, karšto vandens sistemos techninė priežiūra pavesta atsakovei 2. Kadangi atsakovė 1 nelaikytina nurodyto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme (neturėjo savarankiškos valdymo teisės, o tik techninės priežiūros funkciją), ji negalėjo ir šio savo valdytojo statuso (iš jo kylančių pareigų bei atsakomybės) Sutartimi perleisti atsakovei 2. Todėl ir atsakovė 2 negali būti pripažinta bendrojo naudojimo objektų (tame tarpe ir name trūkusio karšto vandens vamzdžio) valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme. Be to ir Sutarties turinys (Sutartyje nėra nuostatų apie tai, kad atsakovei 2 bendro naudojimo objektai perduodami savarankiškai valdyti, priešingai – joje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą), iš jos kylančios atsakovės 2 pareigos (karšto vandens sistemos priežiūra, atliekant Sutarties priede Nr. 2 numatytus darbus (profilaktinė vamzdynų apžiūra nustatytais terminais, apžiūros metu rastų defektų šalinimas, prakiurusių vamzdynų atskirų vietų užtaisymas ir keitimas, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo organizavimas ir kt., tačiau ne kapitalinis remontas, atnaujinimas ar pan.)), jos sudarymo bei vykdymo aplinkybės (trūkęs vamzdis buvo užmūrytas sienoje, atliekant avarijos likvidavimą, sieną išdaužė atsakovės 1 darbuotojai, tačiau vamzdį užtaisė atsakovės 2 atstovai) teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė 2, turėdama tik Sutartyje nurodytas teises ir pareigas, bei negalėdama priimti sprendimų dėl namo karšto vandens sistemos (objekto, dėl kurio trūkumo atsirado žala) keitimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo, modernizavimo ir pan., t.y. neturėdama savarankiško valdymo teisės (o tik techninės priežiūros funkciją, veikiant pagal užsakovo (atsakovės 1) nurodymus) galėtų būti laikoma minėto bendrojo naudojimo objekto (namo karšto vandens sistemos) valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, kaip to reikalauja ieškovė.

Todėl, teismo vertinimu, nė vienos iš atsakovių atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu negalima.

Ieškovė ieškinyje kelia ir atsakovių atsakomybės bendrais pagrindais (CK 6.246 – 6.249 str.) klausimą. Šiuo atveju ieškovė privalėjo įrodyti kiekvienos iš atsakovių neteisėtus veiksmus, o atsakovės - kad nėra kaltos dėl atsiradusios žalos (CK 6.248 str.1 d.).

Ieškovė teigia, kad atsakovės nevykdė, netinkamai vykdė teisės aktais bei sutartimis joms pavestas funkcijas. Tačiau, teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad tiek atsakovė 1, tiek atsakovė 2 tinkamai atliko savo kaip daugiabučio namo administratoriaus ir šio namo karšto vandens sistemų techninio prižiūrėtojo pareigas. Tokiu būdu ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų, o atsakovės įrodė, jog nėra kaltos dėl atsiradusios žalos (CPK 12, 178, 185 str.).

Minėta, kad atsakovė 1 yra sudariusi su atsakove 2 Sutartį, pagal kurią daugiabučio namo, adr. S.Neries g. 55, Zarasai, karšto vandens sistemos techninė priežiūra pavesta atsakovei 2. Šioje sutartyje numatyti visi būtini namo karšto vandens sistemų priežiūros darbai (profilaktinė vamzdynų apžiūra nustatytais terminais, apžiūros metu rastų defektų šalinimas, prakiurusių vamzdynų atskirų vietų užtaisymas ir keitimas, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo organizavimas ir kt.)), kurie pavesti atsakovei 2. Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsakovė 1 tinkamai įgyvendino savo kaip daugiabučio namo administratoriaus pareigas, įtvirtintas Nuostatų 3, 4.3 ir kt. p., ir nėra pagrindo išvadai, kad ji galėjo atlikti neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme (CK 6.246 str.).

Atsakovės 2 pateikti duomenys apie jos atliktus pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui darbus, kurių metu buvo atliekami ir karšto vandens šilumokaičio hidrauliniai bandymai, sandarumo tikrinimas ir pan. (Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui 2017-08-22 aktas Nr. 24, 2018-09-19 aktas Nr. 109), kitus karšto vandens sistemos priežiūros veiksmus - sistemos praplovimas, filtrų išvalymas ir pan. (Pastato šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalas), teismo vertinimu patvirtina, kad ir atsakovė 2 tinkamai atliko savo pareigas, numatytas Sutartyje, ir neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės reikalaujamos taikyti civilinės atsakomybės prasme (CK 6.246 str.).

Be to, teismo vertinimu, kaip minėta, byloje nenustatyta ir kita būtina ieškovės reikalaujamos taikyti atsakomybės atsakovėms sąlyga – jų kaltė. Bylos duomenys patvirtina, kad namo savininkų bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantis karšto vandens vamzdis trūko atkarpoje, kuri yra užmūryta sienoje. T.y. vizualiai šios vamzdžio atkarpos būklės įvertinti nėra objektyvios galimybės. Šios vamzdžio atkarpos būklė objektyviai gali būti patikrinama, tik atliekant hidraulinius bandymus (sukeliant slėgį sistemoje ir stebint jo lygį, tokiu būdu įvertinant sistemos sandarumą). Kaip minėta, atsakovė 1 užtikrino, o atsakovė 2 realiai periodiškai atlikinėjo šiuos bandymus, siekdamos tinkamai atlikti joms Nuostatais bei Sutartimi pavestas namo administratoriaus ir karšto vandens sistemų techninio prižiūrėtojo pareigas. Be to atsakovė 2 yra informavusi atsakovę 1 apie galimai nepatenkinamą namo karšto vandens sistemų būklę, dėl ko po galimo namo modernizavimo išliktų didelė avarijų tikimybė (2014-06-11 atsakovės 2 raštas Nr. 273-1176). Todėl teismas pripažįsta, kad tiek atsakovė 1, tiek atsakovė 2, atsižvelgiant į joms Nuostatais bei Sutartimi skirtas daugiabučio namo administratoriaus ir namo karšto vandens sistemos techninio prižiūrėtojo pareigas, buvo tiek rūpestingos ir apdairios, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir reikalauti iš atsakovių dar didesnio apdairumo ir rūpestingumo būtų neprotinga. Todėl pripažįstama, kad atsakovių kaltės dėl ieškovės reikalaujamos priteisti žalos nėra (CK 6.248 str. 1, 3 d.).

Nesant šių būtinų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų (neteistų veiksmų, kaltės), jų atžvilgiu negali būti taikoma ir ieškovės reikalaujama atsakomybė bendrais pagrindais (CK 6.246 – 6.249 str.).

Todėl ieškinys atmetamas.

Ieškinį atmetus, visos bylinėjimosi išlaidos tenka ieškovei (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti valstybei iš ieškovės ADB „Gjensidige“, k. 110057869, 5,7 Eur (penkis eurus 70 centų) bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.