- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-230-255/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- R. Š.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisyklėmis, naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2020 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežčiausios 2020 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. birželio 14 d. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal 2020 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. Š. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 27 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iš V. B. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė kvepalus „Delina“, kurių vertė 250 eurų, moterišką rankinį laikrodį „Michael Kors“, kurio vertė 250 Eur, 100 eurų vertės apyrankę „Pandora“, sidabrinius auskarus, kurių vertė 40 Eur, dvi rankines „Luis Vuitton“, kurių vertė 100 Eur, 6 Eur vertės butelį alkoholinio gėrimo „Martini“, 300 Eur vertės auksinę grandinėlę, dvi poras auksinių auskarų, kurių vertė 170 Eur ir 150 eurų, 130 Eur vertės akinius nuo saulės „Luis Vuitton“, 15 Eur vertės dekoratyvinį drambliuką, 40 Eur vertės kvepalus „Ariana Grande“, moterišką auksinį žiedą, kurio vertė 270 Eur, taip padarė nukentėjusiajai V. B. bendrą 1821 euro turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje jis davė parodymus, kurių niekada nekeitė, smulkiai nurodė visas aplinkybes, todėl jam kyla klausimas, kodėl teismas patikėjo ne jo, o nukentėjusiosios parodymais. Nurodo, jog nebuvo nustatyta jokių įsilaužimo ar vagystės faktų. Apeliantas nesupranta, kodėl buvo patikėta nukentėjusiosios versija, jog jis be jos žinios paėmė jai priklausančius daiktus, o ne jo versija, kad daiktai į lombardą buvo priduoti abiejų susitarimu. Atkreipia dėmesį, jog lombarde buvo užstatyti ne tik tariamai pavogti nukentėjusiosios daiktai, bet ir jam priklausantys daiktai, o pinigai, gauti už užstatytus daiktus, buvo bendrai išleisti prekėms, kurios buvo suvartotos jų bendravimo metu.
2.2. Apeliantas pažymi, jog nukentėjusioji pasigedo savo daiktų tik po kurio laiko. Mano, jog ši aplinkybė taip pat patvirtina tai, kad daiktai bendru sutarimu buvo užstatyti lombarde ir gautos lėšos buvo panaudotos jų vaišėms. Apelianto tvirtinimu, jo ir nukentėjusiosios bendravimas baigėsi ne pagal jos scenarijų, kadangi ji norėjo toliau bendrauti, o jis ne, todėl iš keršto jį apskundė. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad lombarde buvo užstatyti ne tik nukentėjusiajai priklausantys daiktai, bet ir jo daiktai, ir nebuvo nustatyta, kur buvo išleisti pinigai, gauti už jam priklausančius daiktus. Mano, jog teismas dėl nenustatytų visų aplinkybių priėmė neteisingą nuosprendį, vertino tik nukentėjusiosios parodymus ir nesirėmė jo paaiškinimais.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, ginčija savo kaltę, tvirtina, jog nukentėjusiosios daiktus pridavė į lombardą bendru sutarimu, taip pat pridavė ir savo daiktus, o gautus pinigus kartu su nukentėjusiąja išleido bendroms vaišėms. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai pripažino R. Š. kaltu ir nuteisė jį pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
7. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl R. Š. kaltės. Vien tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o R. Š. kaltę dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės neparemtos įrodymais, nepagrįsti. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad R. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
8. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. iš esmės ginčija savo kaltę, tvirtina, jog buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas, nes nukentėjusiajai priklausančius daiktus pridavė į lombardą bendru sutarimu, o gautus pinigus kartu su nukentėjusiąja panaudojo bendroms vaišėms. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, mano, jog jie nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog R. Š. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo tinkamai ištirti visi į bylą pateikti duomenys, pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais, kurių pagrindu ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiajai priklausančius daiktus pridavė į lombardą bendru sutarimu, tačiau tokius apeliacinio skundo argumentus visiškai paneigia byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 36–37, t. 1) ir teisme (b. l. 29–30, t. 2), liudytojos R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 62, t. 1) ir teisme (b. l. 30–31, t. 2), nukentėjusiosios V. B. protokolas-pranešimas (b. l. 1–2, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolai (b. l. 20–21, t. 1), tarnybiniai pranešimai (b. l. 53, 65, 67 t. 1) ir kita rašytinė bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog R. Š. nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 27 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iš V. B. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, V. B. priklausantį 1821 euro vertės turtą, todėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nors nuteistasis R. Š. neigia pagrobęs nukentėjusiajai priklausančius daiktus, tvirtindamas, jog daiktus į lombardą nunešė ir pridavė su nukentėjusiosios pritarimu ir žinia, ši jo versija laikytina gynybine, pateikta siekiant išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 138–139, t. 1), R. Š. apskritai nepripažino, jog ėmė kokius nors V. B. daiktus ir juos bendru sutarimu nešė į lombardą. Tik vėliau, t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu, R. Š. nurodė, jog lombarde daiktus užstatė su V. B. leidimu (b. l. 30–31, t. 2)
11. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad į lombardą buvo priduoti ne tik nukentėjusiajai V. B. priklausantys, bet ir jam pačiam priklausantys daiktai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia jo kaltės dėl svetimo turto pagrobimo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 138–139, t. 1) nuteistasis R. Š. apie tokią aplinkybę net neužsiminė, apklausiamas teisme (b. l. 30–31, t. 2) nurodė, jog turėjo savo aukso, tačiau neprisimena, ką savo pridavė. Pažymėtina, jog byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios V. B. protokolas-pranešimas (b. l. 1–2, t. 1), jos parodymai, duori tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 36–37, t. 1), tiek teisme (b. l. 30–31, t.2), liudytojos R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 62, t. 1) ir teisme (b. l. 30–31, t. 2), ir lombardo sutarties Nr. 9488 kopija (b. l. 69) – patvirtina, jog R. Š. į lombardą pridavė vieną auksinę grandinėlę, tris auksinius žiedus bei porą auksinių auskarų, iš kurių auksinė grandinėlė, auksinis žiedas bei pora auksinių auskarų neabejotinai priklausė nukentėjusiajai V. B..
12. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
13. 2021-09-28 Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą R. Š. (b. l. 68A–68B, t. 2). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 134,00 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo nutartimi R. Š. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė K. Adomavičienė BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo R. Š. valstybės naudai priteisia 134,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo R. Š. valstybės naudai 134,00 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.