Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3137-285/2011 pagal pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys S. R. S., I. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugpjūčio 23 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apelianto S. R. S. prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal S. R. S. ieškinį atsakovui AB Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Hipotekos skyrius, nagrinėdamas hipotekos kreditoriaus pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. CPK 558 straipsnis numato hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. Minėto straipsnio pirmoje dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti, o šio straipsnio antroje dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu - pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje ar hipotekos lakšte nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis).

Kaip patvirtina bylos medžiaga, 2007-08-29 hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas 02120070014249, su vėlesniais pakeitimais, S. R. S. ir I. S., užtikrindami 1243682,12 Eur paskolos, suteiktos S.R. S. pagal 2007-08-28 kredito sutartį Nr. KVR2002070478, grąžinimą Danske Bank A/S Danijos Karalystės kredito įstaigai, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 4,6882 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkui S. R. S. tinkamai bei laiku nevykdant prievolių pagal minėtą kredito sutartį, kreditorius Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreipėsi į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, prašydamas priverstinai išieškoti iš skolininko ir įkeisto turto savininkų Sauliaus R. S. ir I. S. 1243682,12 Eur negrąžinto kredito, 38044,24 Eur nesumokėtų palūkanų, 2259,63 Eur delspinigių, 234,42 Lt turto draudimo įmokos, 30 Lt mokesčio už laiško siuntimą bei 266 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.

Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apelianto argumentą, kad tik nustatytos įkeičiamu turtu užtikrinamos prievolės dydžio ribose teismas turėjo teisę įspėti skolininką bei reikalauti, kad šis įsiskolinimas būtų apmokėtas.

Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostatas hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Kadangi hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto susijusi su įstatymo nuostatomis dėl sutartinių santykių, skolininko ir kreditoriaus teisių bei pareigų pasibaigimu, tai CK 4.192 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kredito sutartis) turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje kreditorius Danske Bank A/S prie pareiškimo pradėti išieškojimą iš skolininko hipotekos skyriui pateikė 2010-11-24 raštą Nr. dnk1013864 ir 2010-11-24 raštą Nr. dnk 1013866, kuriais informavo S. R. S. ir I. S., jog neįvykdžius jiems iki 2010-12-24 prisiimtų įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį nuo 2010-12-24 be atskiro įspėjimo ir pradės priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Taigi, hipotekos kreditorius iš esmės pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė, kreditoriui pasinaudojus teise ją vienašališkai nutraukti, ir iš anksto informavus apie tai skolininką, kredito sutartyje Nr. KVR2002070478 numatyta tvarka (51.5 punktas). Kolegijos nuomone, šios aplinkybės ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankamos prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, pagrįstai taikė arešto priemones skolininkui ir įkeisto turto savininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įkeistam 2007-08-29 hipotekos lakštu, kuriuo buvo užtikrintas suteikto kredito įvykdymas. Skundžiamoje nutartyje teismas įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.

Kaip minėta, pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami ir kylantys ginčai tarp hipotekos šalių nesprendžiami. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008, 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009 ir kt.). Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta ir apelianto prašymą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.