- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- I-2623-644/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00380-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- UAB „GKF“
- Atsakovas
- Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, V. J.
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, susipažinęs su pareiškėjo UAB „GKF“ skundu atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, tretieji suinteresuotieji asmenys Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir V. J. , dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, bei prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas UAB „GKF“ skundas, pasirašytas įgalioto atstovo advokato M. D. , atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, tretieji suinteresuotieji asmenys Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir V. J. , kuriuo pareiškėjas prašo teismą panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (37)SD-1634 ir įpareigoti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinį skyrių atlikti papildomą 2013 m. rugsėjo 11 d. nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo R. J. , tyrimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo teismą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, kad teisminės gynybos jis siekė aktyviai, veikė sąžiningai ir pakankamai rūpestingai, nes, gavęs skundžiamą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (37)SD-1634, į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi nepažeisdamas ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyto termino. Skundo padavimo Kauno apygardos administraciniam teismui terminą praleido nežymiai, dėl neaiškaus bylos teritorinio teismingumo, be to, į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi nedelsiant po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsniu, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinančią Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnį, skundas dėl vyriausiojo darbo inspektoriaus sprendimo teismui turi būti paduotas per 20 dienų nuo skundžiamo akto įteikimo (gavimo) dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-714-11, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-735-11).
Pareiškėjas pasinaudojo tokio pobūdžio ginčams nagrinėti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl dvidešimties dienų terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (37)SD-1634 gavimo dienos.
Pareiškėjas nenurodė teismui minėto sprendimo gavimo datos bei nepateikė teismui šio sprendimo gavimo datą patvirtinančių įrodymų, tačiau prašyme atnaujinti terminą pareiškėjas skundo padavimo teismui termino pradžią skaičiuoja nuo 2014 m. vasario 1 d., todėl tikėtina, jog šią dieną skundžiamas aktas buvo pareiškėjo dispozicijoje. Skundą Kauno apygardos teismui pareiškėjas turėjo teisę paduoti iki 2014 m. vasario 21 d., tačiau padavė 2014 m. kovo 12 d., praleidęs įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą.
Administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 34 str. 1 d.). Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.
Iš pateiktų byloje įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ginčijamą sprendimą apskundė pažeisdamas teismingumo taisykles Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir tai laiko svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Atkreiptinas dėmesys, kad šiam teismui skundas buvo paduotas taip pat praleidus įstatymu nustatytą terminą (skundas paduotas 2014 m. vasario 28 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Apibendrinimo 2.5 skyriuje „Teritorinio teismingumo nustatymas, kai administracinis ginčas prieš kreipiantis į teismą buvo išnagrinėtas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje“ numatyta, kad apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų sprendimus, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia ir tai glaudžiai siejasi su bylos teritoriniu teismingumu (LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 471-478 psl.). Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, dėl teritorinio teismingumo yra suformuota ir viešai paskelbta, todėl akivaizdu, kad ji pareiškėjui, juolab atstovaujamam profesionalaus advokato R. K. (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys administracinėje byloje Nr. I 6715-331/2014, 2014 m. vasario 28 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo išrašas ir Advokatų profesinės bendrijos „M., G. ir partneriai pavedimas Nr. 51“), yra žinoma ir ja turėjo būti vadovaujamasi, kreipiantis skundu į teismą, ginčijant administracinį aktą. Pagal įvardintas teismingumo taisykles pareiškėjas turėjo skundu kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, o ne į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teismo nuomone, pareiškėjo kreipimasis ne į tą teismą, pažeidžiant teismingumo taisykles, negali būti pripažintas termino praleidimo svarbia priežastimi dėl kurios teismas turėtų praleistą terminą atnaujinti, juolab, kad ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą buvo kreiptasi praleidus įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą.
Pareiškėjas kitų svarbių priežasčių dėl praleisto termino nenurodė, patvirtinančių įrodymų nepateikė ir teismas tokių nenustatė.
Teismas įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą be svarbios priežasties.
Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos, suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtinta nuostata, kad “Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų”. ABTĮ 53 straipsnis be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS146 – 31/2010). Pareiškėjas privalėjo aukščiau nurodytų nuostatų laikytis, tačiau esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šias nuostatas pažeidė.
Esant šioms aplinkybėms, teismas netenkina pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui į teismą paduoti bei tuo pagrindu atsisako priimti skundą (ABTĮ 32 str. 1 d., 34 str. 3 d., 37 str. 2 d. 8 p.).
Skundą atsisakius priimti, pareiškėjui grąžinamas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (2014 m. kovo 12 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 4892) (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas
nutaria:
Pareiškėjo UAB „GKF“ prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „GKF“ skundą.
Grąžinti pareiškėjo atstovei Advokatų profesinei bendrijai „M., G. ir partneriai“ 100 Lt (šimtą litų) žyminį mokestį (2014 m. kovo 12 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 4892).
Nutarčiai įsiteisėjus skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.