Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-335-544/ 2010

Ineta Baliukaitytė Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.1; 35.5; 63.2; 122.3; 128.17;

NUTARTIS

2010 m. balandžio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės ir Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeisto turto savininko V. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 20-61/10 pagal pareiškėjo AB SEB banko pareiškimą skolininkui ir įkeisto turto savininkui E. P., įkeisto turto savininkui V. P. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu pradėti priverstinį 20 990,36 EUR bei 287,53 Lt skolos išieškojimą iš kredito gavėjo E. P., išieškojimą nukreipiant į bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, bankui įkeistą turtą areštuoti, įspėti kredito gavėją, kad negrąžinus bankui minėtos skolos per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įteikimo dienos, bankui įkeistas turtas bus parduodamas iš varžytinių. Pareiškimui pagrįsti kreditorius nurodė, kad pagal 2006-06-01 kredito sutartį Nr. 0750618010722-25 ir pagal 2009-07-23 susitarimą dėl kredito sutarties Nr. 0750618010722-25 sąlygų pakeitimo Nr. 1 suteikė E. P. 20 789,84 EUR kreditą nustatant dalinius kredito grąžinimo terminus ir galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2031-05-31. Prievolių pagal sutartį užtikrinimui E. P. ir V. P. hipotekos lakštu Nr. 04120060002124 įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu (unikalus Nr. 2795-7004-3012:0006), esantį Klaipėdos g. 34-6, Panevėžio m. Nurodė, kad skolininkui nevykdant skolinio įsipareigojimo jis 2010-01-05 buvo įspėtas raštu dėl sutarties nutraukimo. Įspėjimas įteiktas tinkamai. 2010-02-04 E. P. skolingas kreditoriui 20 655,89 EUR paskolos, 308,53 EUR nesumokėtų palūkanų, 25,94 EUR ir 287 Lt, viso - 20 990,36 EUR ir 287,53 Lt bei 131 Lt žyminio mokesčio.

Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010-03-01 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nuspręsdamas užtikrinant skolininko E. P. prievolės įvykdymą pagal 2006-06-01 kredito sutartį Nr. 0750618010722-25, kreditoriaus AB SEB bankas prašymu areštuoti skolininko ir įkeisto turto savininko E. P. ir įkeisto turto savininko V. P. hipotekos lakštu Nr. 04120060002124 įkeistą butą su rūsiu, unikalus Nr. 2795-7004-3012:0006, esantį Klaipėdos g. 34-6, Panevėžys, ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti įkeistą turtą ir atlikti kitus kreditoriaus interesų gynimo veiksmus (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas ateityje priims nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Šias procesines teisės normas, spręsdamas ginčo klausimą, teismas tinkamai aiškino ir taikė ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.

Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkas E. P. 2006-06-01 kredito sutartyje Nr. 0750618010722-25 su 2009-07-23 sutarties sąlygų pakeitimais numatytais terminais ir tvarka nuo 2009-10-23 nesumokėjo kreditoriui nustatytų dydžio įmokų, ko ir pats neginčija (b. l. 38-53). 2010-01-08 kreditorius įspėjo skolininką, kad iki 2010-01-22 nepadengus pradelstų mokėjimų, jis sutartį laikys nutraukta ir imsis priverstinio išieškojimo veiksmų (b. l. 54, 55). Skolininkas neginčija, kad pranešimas jam įteiktas tinkamai (b. l. 54-55). Vadovaujantis LR CK 6.217 str. 5 d., sutartis gali būti vienašališkai nutraukta joje nustatytais atvejais. Kredito sutarties Nr. 0750618010722-25 5.2 p. įtvirtinti atvejai, kai bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, tame tarpe – ir kai kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį ir sutartyje numatytais terminais ir tvarka nesumoka bankui įmokų ir palūkanų (b. l. 68-43 – b. l. 41 p. – 4.10 p., 5.2 p.). Tiek skolininkas, tiek apeliantas neginčija fakto, kad kredito įmokos nebuvo sumokėtos sutartyje numatytais terminais ir numatyto dydžio. Kreditorius AB SEB bankas, vadovaudamasis Kredito sutarties 5.2 p. ir 2010-01-19 AB SEB banko Probleminių aktyvų kredito komisijos sprendimu Nr. 9.1, kredito sutartį su skolininku nutraukė (b. l. 56). Skolininko skola bankui 2010-01-29 dienai sudarė 20 990,36 EUR ir 287,53 Lt (b. l. 57). CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, o CK 4.196 str. 1 dalyje numatyti kiti atvejai, kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui. Todėl apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad galutinis prievolės įvykdymo terminas yra 2031-05-31, o sutarties nutraukimui prieš terminą nėra teisėtų ir pagrįstų priežasčių.

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su galimais ginčais, kylančiais iš kredito sutarties ar hipotekos sutarčių sąlygų, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.

Apeliantas 2006-05-16 išdavė savo broliui ir įkeisto turto bendratučiui E. P. notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą, galiojantį iki 2016-05-16, kuriuo įgaliojo E. P. „įkeisti AB SEB „Vilniaus bankas“ mums bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamą daiktą: butą su rūsiu, esantį Klaipėdos g. 34 [...] butas 6 [...] už E. P. vardu gaunamą paskolą iš šio banko, tam tikslui gauti [...] dokumentus šio turto įkeitimui [...] atstovauti mane banke, teismo ir draudimo įstaigose, Notarų biure, Hipotekos skyriuje. Pasirašant, įregistruojant hipotekos lakštus ir kitus dokumentus [...] už mane pasirašyti ir atlikti visus veiksmus susijusius su šiuo pavedimu [...] (b. l. 25). Šio įgaliojimo pagrindu skolininkas E. P. pasirašė už apeliantą hipotekos sutartyje, hipotekos lakšte ir kituose dokumentuose. Todėl tai, kad apeliantas prieštarauja, jog išieškojimas būtų nukreiptas į įkeistą turtą, kurį su broliu E. P. paveldėjo po ½ dalį, kad tai pažeidžia jo, kaip turto savininko, teises, kad kredito sutartis sudaryta tarp pareiškėjo ir E. P. jam nedalyvaujant ir sutarties vykdymo detalės jam nežinomos, neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Kontroliuoti ar vykdomos ir kaip vykdomo įgaliojimu broliui suteiktos teisės buvo ir yra paties apelianto teisė ir pareiga. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad kreditorius jo neinformavo apie kritinę situaciją dėl prievolių netinkamo vykdymo ir jų nevykdymo. Tačiau tai paneigia 2010-01-05 kreditoriaus įspėjimo ir dokumento įteikimo pranešimo turinys, iš kurių matyti, kad apie minėtas aplinkybes skolininkas E. P. ir E. P. buvo informuoti raštu pasirašytinai 2010-01-08 (b. l. 54, 55). Veikdamas pagal minėtą įgaliojimą ne kreditorius, o šis skolininkas turėjo informuoti apeliantą apie esamą padėtį. Iš kitos pusės pats apeliantas turėjo teisę ir pareigą kontroliuoti ar vykdomos ir kaip vykdomos įgaliojimu suteikti įgaliojimai (b. l. 25).

Apeliantas ir šiuo metu kaip įkeisto turto bendraturtis turi galimybę dalyvauti derybose su kreditoriumi AB SEB bankas ir siūlyti atskirajame skunde minimus būdus grąžinti kreditą neparduodant įkeisto turto ar šalims priimtomis sąlygomis sudaryti taikos sutartį. Todėl atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu taip pat vertintini nepagrįstais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.