Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-08-28 · Civilinė byla Nr. e2-11837-527/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-28
Bylos Nr.
e2-11837-527/2023
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00949-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
GelvoraSergel UAB
Atsakovas
D. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11837-527/2023Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00949-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2; 3.4.6; 3.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 28 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė,sekretoriaujant Valei Greskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės GelvoraSergel UAB (toliau – ir ieškovė) netiesioginį ieškinį atsakovei D. A. (toliau – ir atsakovė) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir leidimo įregistruoti nuosavybės teisę (tretieji asmenys: antstolė V. P. ir R. V.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2023 m. gegužės 29 d. gautas ieškovės patikslintas netiesioginis ieškinys, kuriame prašoma:

1) Įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį ar kitą teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo faktą (faktą, kad atsakovei ir R. V. priklauso po 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)).

2) Atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, nustatyti, kad ieškovė turi teisę įregistruoti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo faktą (faktą, kad atsakovei ir R. V. priklauso po 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) pateikiant atitinkamą prašymą VĮ Registrų centrui ir/ar kitus reikiamus dokumentus.

3) Priteisti iš atsakovės ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 110 Eur žyminį mokestį, išlaidas, susijusias su kuratoriaus paskyrimu, taip pat visas kitas išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog atsakovė turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų ieškovei pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra pateikti priverstiniam vykdymui antstolės V. P. kontorai (vykdomųjų bylų Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, atsakovei bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Jonavos r. apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukė atsakovės ir R. V. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje atsakovė ir R. V. susitarė ir patvirtino, jog R. V. ir atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės dalinės nuosavybės teisėmis atitenka po 1/2 dalį Buto, apie ką ieškovė sužinojo iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties civ. byloje (duomenys neskelbtini). Nei atsakovė, nei jos buvęs sutuoktinis R. V. neįregistravo bendro Buto padalijimo fakto Nekilnojamojo turto registre, todėl šiai dienai nėra įmanomas priverstinis išieškojimas iš šio turto vykdymo procese. Atsakovė, neįgyvendina savo turimos teisės įregistruoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (nekilnojamojo turto padalijimo faktą) Nekilnojamojo turto registre, nerodo iniciatyvos ar piktybiškai vengia tai daryti, tuo pačiu trukdydama vykdyti priverstinį išieškojimą pagal teismo išduotus vykdomuosius dokumentus. Tokiais savo veiksmais atsakovė be jokio teisinio pagrindo pažeidžia ieškovės kaip kreditoriaus teisę nukreipti skolos išieškojimą į atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė ar saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis) bei pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje. Kreditorius yra teisinio santykio šalis, kurios naudai kita to santykio šalis – skolininkas privalo atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Kreditorių interesų gynimo būdai nustatyti CK šeštosios knygos IV skyriuje, vienas jų – netiesioginis ieškinys. Netiesioginį ieškinį kreditorius gali reikšti tik tais atvejais kai yra būtina apsaugoti kreditoriaus neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, jos vykdymo terminas – suėjęs, o skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus (CK 6.68 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 punktu, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoti turi teisę tik šį nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo. Be to, CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Remiantis minėta teisės norma, tuo atveju, jei atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdytų įpareigojimo įregistruoti Buto padalijimo faktą (faktą, kad atsakovei ir R. V. priklauso po 1/2 dalį Buto) VĮ Registrų centre, teismo leidimu ieškovė gali įgyti teisę atsakovės vardu kreiptis į VĮ Registrų centrą ir įregistruoti Buto padalijimo faktą (faktą, kad atsakovei ir R. V. priklauso po 1/2 dalį Buto) atsakovės vardu.

Teisėja 2023 m. gegužės 30 d. rezoliucija patikslintą netiesioginį ieškinį priėmė ir nustatė atsakovei bei tretiesiems asmenims 14 d. terminą atsiliepimams pateikti.

Atsakovei adresuoti patikslinto netiesioginio ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, laikytini įteiktais 2023 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.

Trečiajam asmeniui R. V. procesiniai dokumentai, 2023 m. gegužės 31 d. išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laikomi įteiktais 2023 m. liepos 6 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis), tačiau atsiliepimas nepateiktas.

Trečiajam asmeniui antstolei V. P. procesiniai dokumentai 2023 m. gegužės 31 d. išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau atsiliepimas nepateiktas.

Teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi atsakovei (deklaravusiai išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas, Lietuvoje niekur nedirbančiai ir kurios buvimo vieta nežinoma), ieškovei ėmusis visų priemonių jos gyvenamajai vietai nustatyti. paskyrė kuratorių – advokatą G. U. (dirbanti advokato O. U. kontoroje), kuris 2023 m. birželio 9 d. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Atsiliepimas

Kuratorius atsiliepime nurodė, kad jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Vadovaujantis CPK 39 straipsniu, kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą, todėl ieškovė teikdama prašymą skirti kuratorių jam apmokėjo už šioje civilinėje byloje kuratoriaus teikiamas teisines paslaugas, ką patvirtina pateikiami rašytiniai įrodymai. Procesiniai dokumentai atsakovei ieškinyje nurodytu paskutiniu žinomu atsakovės gyv. vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) nėra įteikiami. Atsakovės buvimo vieta nežinoma, ieškovė pagrįstai ėmėsi visų priemonių jos gyvenamajai vietai nustatyti. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmenis duomenimis gautais iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM, atsakovė deklaravo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas. VSDFV duomenimis atsakovė šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba, o atsakovei skelbti paiešką byloje netikslinga. Vertinant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį pagrįstai spręstina, kad 2018 metais ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad Butas yra asmeninė skolininkės D. A. nuosavybė, o bendraturčiui R. V. nustatytina kompensacija 1/2 dalis lėšų, gautų priverstine tvarka realizavus aukščiau nurodytą atsakovės asmenine nuosavybe pripažintiną turtą. Pagal tuomet antstolės R. M. teismui pateiktus duomenis, skolininkei D. A. ir bendraturčiui R. V. priklausė turtas, kuriame skolininkės dalis ir tuomet nebuvo nustatyta. Todėl ieškovė, teisėtai ir pagrįstai siekdama realiai patenkinti bent dalį išieškotojos reikalavimo skolininkei bei optimaliai užtikrinti visų vykdymo proceso šalių interesus, kreipėsi į teismą su prašymu dėl atsakovės turto dalies nustatymo, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus. Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. V. ir D. A. (tuo metu V.) santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir buvo patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje jie susitarė ir patvirtino, jog jiems po santuokos nutraukimo asmeninės dalinės nuosavybės teisėmis atitenka po ½ dalį Buto su rūsiu. Paminėtinas CK 3.100 straipsnio 4 punktas, kuriame nustatyta, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės ir tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję tarp jų ir turto padalijimo klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių. Šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Aptariama nuostata reiškia, kad nutraukus santuoką turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui, nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Taigi, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus darytina išvada, kad nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams pasidalijus santuokoje įgytą turtą, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia, bendraturčiai nutraukdami santuoką nustato turto dalis, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai). Konkrečiu atveju kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priklauso po 1/2 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, todėl atitinkamai tik į tokio dydžio atsakovės dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Atsižvelgiant į tai sutiktina su ieškovės argumentais, jog netiesioginį ieškinį kreditorius gali reikšti tik tais atvejais, kai yra būtina apsaugoti kreditoriaus neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, jos vykdymo terminas suėjęs, o skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsiako įgyvendinti, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus (CK 6.68 str. 1, 2 dalys).

Teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi nutarė: civilinę bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. rugpjūčio 28 d. 14.00 val. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog atsakovė turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų ieškovei pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotina suma – 2 170,47 Eur ir išieškomos sumos nuo 2023 m. liepos 25 d. – 7 186,5 Eur) ir vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotina suma 678,13 Eur ir išieškoma suma nuo 2023 m. liepos 25 d. – 1 108,15 Eur), kurie nuo 2021 m. gegužės 12 d. yra pateikti priverstiniam vykdymui antstolės V. P. kontorai (vykdomųjų bylų Nr.: ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis 2023 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, atsakovei ir trečiajam asmeniui R. V. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini).

LITEKO duomenimis patvirtina, jog Jonavos r. apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė atsakovės ir R. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai (nagrinėjamos bylos atsakovė) ir R. V. susitarė ir patvirtino, jog R. V. ir atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės dalinės nuosavybės teisėmis atitenka po 1/2 dalį Buto.

CK 3.100 straipsnio 4 punktas, kuriame nustatyta, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės ir tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję tarp jų ir turto padalijimo klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių. Šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Aptariama nuostata reiškia, kad nutraukus santuoką turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui, nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Taigi, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus darytina išvada, kad nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams pasidalijus santuokoje įgytą turtą, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia, bendraturčiai nutraukdami santuoką nustato turto dalis, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai). Konkrečiu atveju kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priklauso po 1/2 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, todėl atitinkamai tik į tokio dydžio atsakovės dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas.

2023 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog nei atsakovė, nei jos buvęs sutuoktinis R. V. neįregistravo bendro Buto padalijimo fakto Nekilnojamojo turto registre, todėl, kaip teisingai nurodyta ieškinyje, šiai dienai nėra įmanomas priverstinis atsakovės skolos išieškojimas iš šio turto vykdymo procese.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog apie tai ji sužinojo iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties civ. byloje (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo netikėti šia ieškovės, kuri civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo dalyvaujančiu asmeniu, nurodyta aplinkybe.

Kadangi atsakovė, kuri yra ieškovės skolininkė, iki šiol nėra įregistravusi Nekilnojamojo turto registre jai priklausančio nekilnojamojo turto, įgyto kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo fakto (kurio pasekoje po santuokos nutraukimo atsakovei priklauso Buto ½ dalis asmeninės dalinės nuosavybės teise), kas trukdo ieškovei vykdyti priverstinį išieškojimą iš atsakovės pagal teismo išduotus vykdomuosius dokumentus, spręstina, jog tokiais savo veiksmais atsakovė be jokio teisinio pagrindo pažeidžia ieškovės kaip kreditoriaus teisę nukreipti skolos išieškojimą į atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – Buto ½ (vieną antrąją) dalį.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė ar saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis) bei pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą, nustatytą CK 1.138 straipsnyje. Kreditorius yra teisinio santykio šalis, kurios naudai kita to santykio šalis – skolininkas privalo atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Kreditorių interesų gynimo būdai nustatyti CK šeštosios knygos IV skyriuje, vienas jų – netiesioginis ieškinys. Netiesioginį ieškinį kreditorius gali reikšti tik tais atvejais kai yra būtina apsaugoti kreditoriaus neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, jos vykdymo terminas – suėjęs, o skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus (CK 6.68 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovė įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 3 kambarių buto su rūsiu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo faktą (faktą, kad atsakovei ir R. V. Jonavos r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 3 kambarių buto su rūsiu ( reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 punktu, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoti turi teisę tik šį nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo. Be to, CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Remiantis minėta teisės norma, tuo atveju, jei atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdytų įpareigojimo įregistruoti Buto padalijimo faktą (faktą, kad atsakovei ir R. V. priklauso po 1/2 dalį Buto) VĮ Registrų centre, teismo leidimu ieškovei suteiktina teisė atsakovės vardu kreiptis į VĮ Registrų centrą ir įregistruoti Buto padalijimo faktą (faktą, kad atsakovei ir R. V. asmeninės dalinės nuosavybės teise Jonavos r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso po 1/2 dalį Buto) atsakovės vardu.

Ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 110 Eur žyminis mokestis ir 305 Eur išlaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu.

Be to, iš atsakovės valstybei priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265–267, 268, 270 , 271, 273, 275 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 3 kambarių buto su rūsiu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo faktą (faktą, kad atsakovei D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jonavos r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 3 kambarių buto su rūsiu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)).

Atsakovei neįvykdžius šio teismo įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, nustatyti, kad ieškovė GelvoraSergel UAB (juridinio asmens kodas 125164834) turi teisę įregistruoti 3 kambarių buto su rūsiu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo faktą (faktą, kad atsakovei D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jonavos r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 3 kambarių buto su rūsiu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)), pateikiant atitinkamą prašymą VĮ Registrų centrui su kitais reikiamais dokumentais.

Priteisti iš atsakovės D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei GelvoraSergel UAB (juridinio asmens kodas 125164834) visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 110 Eur žyminį mokestį ir 305 Eur išlaidas, susijusias su kuratoriaus paskyrimu.

Priteisti iš atsakovės valstybei 13,28 Eur (trylika eurų 28 cnt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolita Cirulienė