Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam A. Š., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. Š. priteista 8000 (aštuoni tūkstančiai) litų nukentėjusiajam A. J. neturtinei žalai atlyginti ir 1096 (vienas tūkstantis devyniasdešimt šeši) litai gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. Š. pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 22 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, V. D. ir B. D. namų kieme, spirdamas vieną kartą į koją A. J. ir taip parversdamas jį ant žemės, gulinčiam spirdamas į įvairias kūno vietas ne mažiau dešimt kartų, A. J. sukėlė fizinį skausmą, o suduodamas vieną kartą į galvą rankoje laikytu kietu buku riboto paviršiaus žalojančiu daiktu, sunkiai jį sužalojo, padarė kaukolės skliauto kaulų įspaustinį lūžimą, tai yra sunkiai suluošino.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo klausimus. Nuteistasis tvirtina, kad teismas neteisingai vertino įrodymus ir neteisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Jo veika atitinka BK 136 straipsnį, kadangi sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam jis padarė labai susijaudinęs dėl jo neteisėto elgesio. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo argumentas veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo klausimu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Bendra įrodymų vertinimo teisme samprata yra pateikta Baudžiamojo Proceso Kodekso(toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, kuri įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad A. Š. įvykdė jam inkriminuotą veiką. Teismas pripažino apeliantą kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisė.

Pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Byloje nustatyta, kad apelianto tyčiniais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir sunkiai suluošintas. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, sudavė smūgius, darydamas nusikaltimą panaudojo įrankį, juo sudavė nukentėjusiajam į galvą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai ir jį sužalojo. Įvertinus smurto pobūdį, lokalizaciją, padaryto sužalojimo pasekmes, matyti, kad smūgiuota didele jėga, nes padarytas sužalojimas yra sunkus, nukentėjusiajam buvo padarytas kaukolės skliauto kaulų įspaustinis lūžimas, nukentėjusiajam smūgis suduotas ne tik į galva, jis buvo dar ir spardomas. Nuteistasis smūgiavo nukentėjusiajam į galvą tuomet, kai šis buvo nugriuvęs ir apeliantui jokios grėsmės nekėlė. Taigi, nuteistojo nusikalstamais tyčiniais veiksmais buvo sunkai suluošintas nukentėjusysis, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas yra nuteistojo atliktų veiksmų pasekmė, tarp nuteistojo atliktų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Apelianto veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalį.

Pagal LR BK 136 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Nėra pagrindo nuteistojo tyčią laikyti afektine ir veiką perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus padarymą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 136 straipsnį turi būti nustatyta šių sąlygų visuma. Pirma sąlyga kaltininko nusikalstamus veiksmus, kuriais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį yra nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Antra sąlyga yra didelis susijaudinimas, kuris kyla dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų. Trečia sąlyga – kaltininko veiksmai turi būti greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį, ir nors įstatymas nenustato laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, tęsiasi trumpą laiko tarpą. Tik esant šių sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas staiga labai susijaudinus. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip.

Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusysis jokių neteisėtų ar itin įžeidžiančių nuteistąjį ar jo artimą asmenį poelgių neatliko. Priešingai, būtent apeliantas pirmas kieme be priežasties užpuolė nukentėjusįjį, jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir jį sužalojo. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis dėl įkandimo būtų sužalotas. Net jeigu ir būtų nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis įkando nuteistajam į pirštą, tai toks veiksmas nėra pagrindu kilti dideliam susijaudinimui. Toks veiksmas, kaip įkandimas į pirštą, negalėtų pateisinti nuteistojo panaudoto žymiai sunkesnio ir pavojingesnio veiksmo-smūgiavimo daiktu į galvą bei padaryto sužalojimo pobūdžio. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį sąlygojo staiga kilusi afektinė tyčia kaip greitas atsakas į neteisėtus ar itin įžeidžiančius nukentėjusiojo veiksmus. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, todėl keisti teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad skiriant bausmę neįvertinta ta aplinkybė, jog nukentėjusysis išprovokavo nusikaltimą. Kolegija daro išvadą, kad šis argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, jei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Šioje byloje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neduoda pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis. Teisme apklaustos liudytojos L. D. parodymai paneigia apelianto teiginius, jog nukentėjusysis įvykio vietoje keikėsi, plūdosi ar netinkamai elgėsi. Liudytoja L. D. nurodė, kad „nukentėjusysis atėjo ir mandagiai prašė svarstyklių. Jei jis būtų šaukęs, būčiau girdėjusi, beldimo į langus negirdėjau“.

Teisus apeliantas teigdamas, kad teismas be pagrindo nurodė, jog nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes, nukentėjusiajam netekus 50 procentų darbingumo. Kolegija konstatuoja, jog šiai išvadai patvirtinti byloje duomenų nėra. Todėl teismas, skirdamas bausmės dydį, nepagrįstai į šią aplinkybę atsižvelgė. Kaip matyti iš nuosprendžio, šios aplinkybės vertinimas turėjo įtakos bausmės dydžiui. Dėl to nuosprendis keistinas, bausmės dydis mažintinas, kadangi neteisingai paskirta bausmė(BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Nustatyta, kad nuosprendžiu iš nuteistojo priteista nukentėjusiajam 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis nesutinka su nukentėjusiajam priteistos sumos dydžiu neturtinei žalai atlyginti. Kolegija daro išvadą, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti 8000 Lt sumai tenkintas pagrįstai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau tekste CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, atsižvelgė į visas įstatyme numatytas aplinkybes. Įvertino tai, kad kėsintasi į žmogaus sveikatą, kuri yra viena iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių, į tai, kad sveikata sutrikdyta tyčiniais veiksmais, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nukentėjusysis patyrė išgąstį ir fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Taip pat, vertino ir kitas aplinkybes.

Byloje pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. patyrė neturtinę žalą, tyčiniu smurtiniu nusikaltimu jam buvo sutrikdyta sveikata. Pagrįsta teismo išvada, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala įrodyta ne tik jo paties parodymais, tačiau ir byloje esančia medicinine pažyma, liudytojų parodymais ir kitais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti patenkintas pagrįstai, o priteistos neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis. Priteisdamas 8000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos bylose taikomiems dydžiams neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nurodė, jog nukentėjusysis po patirtos traumos neteko 50 procentų darbingumo. Tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių šią išvadą. Todėl ši nuosprendžio aplinkybė turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n usprendė:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendyje nurodytą aplinkybę, kad nusikaltimo pasekoje nukentėjusysis A. J. neteko 50 procentų darbingumo.

Nuteistajam A. Š. skirtą bausmę sumažinti iki 4(ketverių) metų laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.