- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-149-282-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vytautas Kursevičius
- Nuteistasis
- ir M
Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-282/2009
Teisėjas Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo 1.2.14.3.1., 2.4.6.3.1.
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 4 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, subendrinta su 2008 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p., 67 str. 2 d. 4 p., 71 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į asmenų, nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų, fondą, sumokant ją per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir M. D., tačiau jo atžvilgiu keisti nuosprendį neprašoma.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad 2009-02-04 apie 10.10 val. ties (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. D., bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį nepilnametį M. P. – M. D. suduodant nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, rankomis sugriebiant ir parverčiant M. P. ant žemės, M. D. spiriant pastarajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau vieno karto, sukėlė nukentėjusiajam nepilnamečiui M. P. fizinį skausmą ir iš sportinio kostiumo viršaus kišenės pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai D. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung CGH-E 900“ 600 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. V. už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d. padarymą paskirti 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo ir, remiantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2008 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. paskirtos ir neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Skunde nurodoma, kad teismas pagal BK 75 str. 1 d., atidėdamas V. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. V. nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, nes jis tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., padarė neišnykus teistumui, praėjus maždaug 4 mėnesiams po to, kai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs taip pat BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, dėl ko V. V. yra recidyvistas. Be to skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų apie kitus vertingus V. V. socialinius ryšius – jis nedirba, nesimoko, charakterizuojamas neigiamai, linkęs daryti teisės pažeidimus, baustas administracine tvarka. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog V. V. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, ir kad nėra kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes V. V. ir M. D. dalyvavimas nusikaltimo padaryme pasireiškė aktyviais veiksmais ir jie nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Tuo pačiu skunde teigiama, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog V. V. gera valia grąžino nukentėjusiajam pagrobtą telefoną, nes byloje nustatyta, jog nukentėjusysis M. P. atpažino ir pats susirado V. V. bei atsiėmė pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną.
Apeliantė skunde nurodo, kad teismas M. D. paskyrė teisingą bausmę ir tuo pačiu teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nes taip formuojama ydinga praktika ir neužtikrinamas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties elementas – sulaikyti nepilnametį asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 80 str.).
Savo skundu apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas pagal BK 64 str. taisykles bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės turėjo pridėti neatliktos bausmės dalį, o ne prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir netaikyti nuteistojo V. V. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 str.
Nuteistojo V. V. gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai V. V. pripažino kaltu pagal BK 180 str. 1 d. To neginčija ir apeliantė. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė savo apeliaciniame skunde nurodė eilę pastebėjimų, apie teismo nepagrįstai nepripažintą V. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, apie nepagrįstai pripažintą kito nuteistojo M. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau apeliaciniu skundu neprašoma pripažinti nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar pašalinti pripažintas jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o M. D. atžvilgiu keisti nuosprendį iš viso neprašoma, todėl nėra pagrindo spręsti nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pripažinimo pagrįstumo klausimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme dalyvaujanti prokurorė taip pat prašė spręsti tik BK 75 str. taikymo pagrįstumą nuteistojo V. V. atžvilgiu.
Skirdamas bausmę nuteistajam V. V. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė, būdamas jau teistas pagal BK 180 str. 1 d. 2008 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (b. l. 67-70; 92), kuriuo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 1 metams. Tai reiškia, kad V. V. naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui (BK 97 str. 3 d. 3 p. ,,a“ pp.), ir todėl laikomas recidyvistu, kuriam paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos ir skundžiamame nuosprendyje konstatuotų objektyvių nusikaltimo padarymo aplinkybių akivaizdu, kad abu nuteistieji prieš nukentėjusįjį nepilnametį M. P. naudojo fizinį smurtą, pagrobtą mobilųjį telefoną, ketindamas parduoti, pasiėmė V. V., todėl nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad V. V. vaidmuo nusikaltimo padaryme, lyginant su kito nuteistojo – M. D. atliktais veiksmais, buvo antraeilis. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2008-05-30 įvykdęs plėšimą V. V. taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir deklaravo gailestį dėl savo veiksmų, bet praėjus vos 4 mėnesiams po to, kai buvo pripažintas kaltu 2008 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vėl padarė analogišką nusikaltimą. Pažymėtina ir tai, kad V. V. nors ir jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba (b. l. 101-102) ir nesimoko, ne sykį yra baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, alkoholio vartojimą viešose vietose ir kt. pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 97-100), policijos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs daryti teisės pažeidimus (b. l. 95-96). Tokiu būdu akivaizdu, kad V. V. padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis jo neigiamas elgesys – tai dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią iš BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą, mažesnį už minėto straipsnio sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (1 metai 2 mėnesiai).
Kadangi V. V. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrino pagal BK 64 str. taisykles. BK 64 str. 3 d. numatyta, kad bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie didesnės bausmės pridedama dalis mažesnės bausmės. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu V. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams yra didesnė už Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 metams, kurios nuteistasis neatlikinėjo, todėl apylinkės teismas, nepažeisdamas BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatų, prie griežtesnės bausmės (1 metų 2 mėnesių) pridėjo dalį (4 mėnesius) švelnesnės bausmės, tuo BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatų nepažeidė, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Baudžiamasis įstatymas nedraudžia dar sykį taikyti kaltininkui BK 75 str. net jei ir pastarasis yra recidyvistas. Tačiau kolegija, atsižvelgusi į visas paminėtas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į V. V. asmenį apibūdinančius duomenis, į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus (BK 41 str.), kurių įgyvendinimas vieną kartą pritaikius BK 75 str. jau nebuvo pasiektas, daro išvadą, kad pakartotinis BK 75 str. taikymas nuteistojo V. V. atžvilgiu netikslingas, nes ankstesnis teistumas, administracinio poveikio priemonės, bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, jis toliau pažeidinėja įstatymus, ignoruoja visuotinai priimtinas elgesio normas.
Tokiu būdu, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai atidėjo V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą – t. y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 str.), dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).
Kolegija atkreipia dėmesį į apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo prašoma nuosprendį pakeisti ir priimti naują nuosprendį bei V. V. už tą patį nusikaltimą, už kurį jis jau pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, dar sykį paskirti jam tokią pat bausmę ir subendrinti ją su 2008 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Toks apeliacinio skundo reikalavimas visiškai nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas savo nuosprendžiu pagrįstai paskyrė V. V. bausmę pagal BK 180 str. 1 d., ją subendrino su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę, dėl ko dar kartą skirti nuteistajam bausmę ir ją subendrinti nėra pagrindo. Be to, pagal LR BPK 326 str. 2 d. 2 p. nuostatas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atvejais nuosprendis keičiamas nepriimant naujo nuosprendžio. Naujas nuosprendis priimamas tik panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį LR BPK 326 str. 4 d. nurodytais atvejais.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p., 67 str. 2 d. 4 p., 71 str. pagrindu V. V. taikytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
V. V. paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.