Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-24 · Civilinė byla Nr. e2-1057-370/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
e2-1057-370/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00591-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1057-370/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00591-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės: 1) 150 000 Eur skolą, 24 982,18 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas pagal 2016 m. gegužės 2 d. komercinio bendradarbiavimo sutartį Nr. 14/04/2016 (toliau – sutartis) investavo 150 000 Eur į atsakovės vystomą statybos projektą. Atsakovė įsipareigojo pasibaigus projektui ir pardavus nekilnojamąjį turtą grąžinti ieškovui 150 000 Eur investiciją ir sumokėti 33,33 proc. projekto pelno. Atsakovė projekto statybos darbus įsipareigojo užbaigti iki 2016 m. gruodžio 31 d. Ieškovas savo investiciją ir pelną turėjo gauti ne vėliau nei 2017 m. gruodžio 31 d. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei įvykdė visiškai, t. y. pervedė sutartą sumą atsakovei, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, t. y. iki nustatyto termino negrąžino ieškovui sumokėtos investicijos ir sumos bei nepasidalijo gauto pelno vystant statybų projektą.

3. Ieškovas taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei ieškinio sumą atitinkančios vertės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

4. Prašyme nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tai pagrindžia kartu su ieškiniu pateikti duomenys. Grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja, nes atsakovė statybos projektą pradėjo vystyti neturėdama statybos leidimų ir šiuo metu bando parduoti dalį projekto metu pastatyto nekilnojamojo turto, taip pat atsakovės direktorius būdamas UAB „Aisteras“ direktoriumi, baudžiamojoje byloje buvo teisiamas už dokumentų klastojimą. Ieškinio suma atsakovei yra didelė, atsakovė faktiškai nevykdo veiklos, dirba tik vienas darbuotojas, todėl galima konstatuoti, jog atsakovė yra nesąžininga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.

6. Teismo vertinimu, ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, suformulavo ieškinio pagrindą, pateikė įrodymus, tačiau ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti atsakovei galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jo turtą, todėl netenkino ieškovo prašymo taikyti atsakovės turtui areštą. Teismas taip pat pažymėjo, jog didelė reikalavimo suma savaime nepagrindžia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovas A. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškinio suma atsakovei yra didelė, taip pat ji yra nesąžininga, nes: 1) atsakovė vėluoja atsiskaityti su ieškovu, nors šiuo metu parduoda ginčo turtą, 2) atsakovė sutarties vykdymo metu vykdė nekilnojamojo turto statybas, nors neturėjo statybos leidimų, 3) atsakovės direktorius yra pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje dėl duomenų klastojimo.

7.2. Teismas, atsisakydamas taikyti turto areštą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovas teismui pateikė visus laisvai prieinamus įrodymus ir įrodė atsakovės nesąžiningumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad atsakovė yra nesąžininga, nes priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui negalėjo įvykdyti dėl jo kaltės. Ieškovo iniciatyva 2018 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones projekto nekilnojamajam turtui (areštą), kurios buvo panaikintos tik Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2020, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė kelis metus vėluoja įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovui.

8.2. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl aplinkybių, jog atsakovė statybos projektą pradėjo vystyti neturėdama statybos leidimų, nes šios aplinkybės nesusijusios su ieškovo pareikštais reikalavimais. Atsakovė įgyvendinant statybos projektą įteisino statinių statybą, įregistravo 90 proc. statinių baigtumą,

8.3. Ieškovo nurodoma aplinkybė dėl atsakovės direktoriaus teistumo yra nesusijusi su tarp šalių kilusiu ginču ir savaime nereiškia, kad atsakovės vadovas visuose sandoriuose elgėsi nesąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovei priklausančio turto, piniginių lėšų areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2020 kopiją, kuri, atsakovės teigimu, patvirtina, jog apeliantas savo veiksmais apsunkino atsakovei sąlygas vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovui.

12. Lietuvos apeliaciniam teismui yra prieinami Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kuriais jis gali naudotis spręsdamas skundžiamų procesinių sprendimų / nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties atsisakytina prie bylos pridėti 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2020 kopiją, nes su šiuo dokumentu ir nurodytos civilinės bylos eiga apeliacinės instancijos teismas gali susipažinti naudodamas minėtos sistemos duomenimis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

14. Pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį turtą, jo esant nepakankamai, ir pinigines lėšas bei turtines teises, padaręs išvadą, kad, nors preliminariai ieškinys yra pagrįstas, tačiau nėra grėsmės būsimo galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes nenustatė atsakovės nesąžiningų veiksmų.

15. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad teismas tinkamai neįvertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, pažymėdamas, jog: 1) atsakovei ieškinio suma yra didelė, 2) atsakovė du metus nevykdo sutartinių įsipareigojimų apeliantui, 3) atsakovė parduoda prašomą areštuoti nekilnojamąjį turtą, 4) sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė vykdė statybų projektą neturėdama statybos leidimų, 5) atsakovės direktorius buvo teisiamas baudžiamojoje byloje dėl dokumentų klastojimo. Atsakovė su tokiais apelianto argumentais nesutinka, teigdama, jog sutartinių įsipareigojimų negalėjo vykdyti dėl apelianto kaltės, o kiti nurodyti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su ieškinio reikalavimais.

16. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).

17. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas ieškinį pripažino preliminariai pagrįstu, tačiau, nenustatęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto arešto, netaikė. Apelianto teigimu, grėsmė jam galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja dėl atsakovės turtinės padėties, taip pat dėl galimo atsakovės nesąžiningumo.

18. Teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimo, akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

19. Vertinant apelianto prašymą atsakovės galimo nesąžiningumo aspektu, pažymėtina, kad asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.). Atsakovės nesąžiningumą apeliantas įrodinėja tuo, jog atsakovė praleido sutarties įvykdymo terminą, taip pat jog statybų projektą vykdė neturėdama statybos leidimo ir šiuo metu parduoda prašomą areštuoti turtą.

20. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis apeliantas 2018 m. kovo 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismas su ieškiniu dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, turto dalies atidalijimo iš bendros jungtinės veiklos turto, nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės vardu registruotam nekilnojamajam turtui, kurios buvo panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2020. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ji ne nuo jos priklaususių aplinkybių daugiau nei 2 metus negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus dėl atsakovės nesąžiningumo, kaip teisiškai nepagrįstus.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su didele ieškinio suma atsakovei, atsakovės direktoriaus teistumu, nėra susijusios su procesinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimo dalyku. Pabrėžtina, kad ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių pagrįstumas bus vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytų faktinių aplinkybių nepakanka, jog būtų galima spręsti, kad atsakovė sieks išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas iš esmės jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti apeliantui galbūt palankaus sprendimo įvykdymo, nepateikė, nors būtent apeliantui, kaip prašančiam taikyti šį išimtinį ir itin kitos ginčo šalies interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovės nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas apeliantui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei įrodymų tyrimą (vertinimą), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė