Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-07-10 · Byla Nr. N2-18316-558/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-10
Bylos Nr.
N2-18316-558/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11832-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Knezevičienė
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
A. L.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr. N2-18316-558/2013Teisminio proceso Nr.2-68-3-11832-2013-0

Procesinių sprendimų kategorijos: 78.2.1; 116.1, 116.4; 116.6.1

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 10 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Loretai Laričevai,dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovui advokatui E. B.,atsakovei A. L.,institucijos atstovei Daivai Musneckaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. ieškinį atsakovei A. L., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pareikštus reikalavimus palaiko pilnai ir prašo sumažinti teismo 2008-05-22 sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai A. L., gimusiai 2005-12-29, dydį iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

Nurodo, kad priteisto išlaikymo mokėti negali, nes pablogėjo jo turtinė padėtis. Jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir jie susitarė, kad jis savo vaiko išlaikymui skirs po 400 Lt kas mėnesį. 2010-09-04 yra sukūręs kitą šeimą. Jo sutuoktinė J. L. niekur nedirba, nes augina mažametį vaiką. Naujoje santuokoje turi du nepilnamečius vaikus : A. L., gim. 2011-02-25, A. L., gim. 2012-08-03. Šiuo metu dirba pusę etato UAB “Šalčininkų autobusų parkas” vairuotoju , darbo užmokestis yra 386,75 Lt. Mėgino ieškoti kito darbo, bet nesėkmingai. Jokio nekilnojamojo turto neturi. Turtinė padėtis iš esmės pasikeitė-pablogėjo, nes ne dėl jo kaltės ilgą laiką buvo bedarbis. Šiuo metu, nors ir turi darbą, tačiau akivaizdu, kad iš darbo užmokesčio išlaikyti keturis šeimos narius, neskaičiuojant ir A. L., neturi galimybių.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nepilnametė dukra turi specialių poreikių, jai nustatytas dešinio šlaunikaulio galvutės osteochondrozė, todėl jai reikalinga nuolatinė priežiūra, sanatorinis gydymas, slaugymas. Dėl šios priežasties atsirado ir daug papildomų išlaidų, kurias prisiima tik viena atsakovė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškovo reikalavimas sumažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui neatitinka vaiko interesų. Šiuo atveju iš ieškovo yra priteistas 400 Lt išlaikymas yra mažesnis nei nustatyta LAT praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas augina dar du nepilnamečius vaikus, išlaikymas gali būti paliktas mažesnis nei minimalus, t.y. 400 Lt. Prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo A. L., atsakovės A. L. paaiškinimais, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog šalių nepilnametės dukros, gim. 2005-12-29, išlaikymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-22 sprendimu iš tėvo buvo priteista po 400 Lt kas mėnesį ( b.l.3-4 ).

Ieškovas prašo sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas , jo turtinė padėtis pablogėjo, turi dar du nepilnamečius vaikus ir jis nebegali teikti priteisto išlaikymo, t.y. ieškovo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo yra grindžiamas pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi ir turint kitų išlaikytinių.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) .

Taigi, Lietuvos Aukščiausias teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.) . Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai . Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Įvertinus tai, kas nurodyta, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad ieškovo turtinė padėtis iš tiesų iš esmės pablogėjo , o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, nepamirštant ir nepilnamečių vaikų poreikių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus ( CPK 178-179 str.). Taigi, ieškovas grįsdamas savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo iš jo priteistas išlaikymas vaikui (2008-05-22 ) iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Šiuo metu ieškovo gaunamos pajamos vidutiniškai laikotarpiu nuo 2013-01-09 iki 2013-03-01 sudarė 422,38Lt (b.l.33), tuo metu, kai iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui ieškovas jokių pajamų negavo (b.l.34). Sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. N2-4568-501/2008 metu, atsakovas jokio registruotino turto neturėjo (b.l.3-4) .

Šiuo metu ieškovo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės (b.l. 35). Viena transport priemonė VW Passat, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) įregistruota 2012-08-01 (nutraukus santuoką), kita VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) įregistruota 2005-02-26 (santuokos metu) ir šis automobilis nebuvo įtrauktas į dalintino turto balansą (b.l.3-4). Atsakovė jokio registruotino turto tuo metu neturėjo ir dabar neturi (b.l.3-4,30,31).

Išanalizavus byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog nors ieškovui ir atsirado išlaikymo prievolė dar dviems nepilnamečiams vaikams, tačiau turtinė padėtis nuo 2008 metų pagerėjo, kadangi įgijo kilnojamojo turto, susirado darbą. Nors ir gauna pusę minimalaus atlyginimo dydžio už pusę etato, tačiau yra darbingo amžiaus vyras, realiai galintis gauti vidutinį darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą dukrai. Atsakovei neįgijus jokio turto, gaunant 840,20 Lt tokio pat dydžio darbo užmokestį, kaip ir santuokos nutraukimo metu(b.l.22,27), teismas daro išvadą, jog jos turtinė padėtis nei pablogėjo nei pagerėjo.

Visumoje, vertinant išlaikymą teikiančio tėvo turtinę padėtį, būtina atsižvelgti ne tik į faktinę turtinę išlaikymą privalančio teikti ieškovo turtinę padėtį, bet ir į tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų tokias pajamas , iš kurių galėtų teikti pakankamą išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras , todėl galėtų gauti ir didesnes pajamas. Tuo labiau, kad ieškovo teigimu, jis papildomo darbo negalėtų dirbti. Manytina, kad šiuo atveju ieškovas galėtų imtis ir geriau apmokamo darbo, dėti pastangas tokio darbo paieškai, o ne visą naštą perkelti vaiko motinai su kuria gyvena nepilnametė dukra. Nors ieškovo atstovas advokatas E. B. pateikė iš Darbo biržos pažymą (b.l.46), jog ieškovas laikotarpyje nuo 2012-04-23 iki 2012-08-06 dėjo pastangas susirasti darbą, tačiau ieškovui nuo 2012-10-01 iki 2012-12-19 įsidarbinus T. S. autotransporto įmonėje , o nuo 2013-01-09 UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ (b.l.32) netrukdo ir šiuo metu ieškotis geriau apmokamo darbo.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnamečio vaiko poreikių. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Šalių nepilnametei dukrai A. L. diagnozuota dešinio šlaunikalnio galvutės osteochondrozė (b.l.21), todėl jos poreikiai yra didesni nei vidutinio nepilnamečio vaiko poreikiai. Įvertinus šias aplinkybes ir nepilnamečio vaiko poreikius, byloje nenustatyta, kad nepilnametės dukros poreikiai sumažėjo.

Pažymėtina, kad esant net menkiausiai abejonei dėl išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties, sprendimas turi būti priimtas nepilnamečių vaikų naudai, nes teismas privalo ginti nepilnamečių vaikų interesus, o vaikų tėvai turi prigimtinę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir sudaryti jiems normalias gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Tokiu būdu įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas esminio savo turtinės padėties pablogėjimo neįrodė, nesiima pakankamų priemonių gauti didesnėms pajamoms, atsakovės turtinė padėtis nepagerėjo, nepilnamečio vaiko poreikiai nesumažėjo, todėl nėra pagrindo mažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai A. L.. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, galimybes ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes, tenka patiems tėvams.

Dėl to ieškovo siūlomas išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimas iki 300 Lt kas mėnesį, neatitinka septynerių metų amažiaus nepilnametės Aurėjos specialių (padidintų) vaiko poreikių , o taip pat jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei prioritetinių vaiko interesų ( CK 1.5 str., 3. 3 str.).

Taigi, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra įstatymo nustatytų sąlygų, kad priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui būtų sumažintas, todėl ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Kadangi ieškinys atmestinas, o ieškovas 100% atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (b.l.10-11), todėl bylinėjimosi išlaidos už žyminio mokesčio įmokėjimą ir išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteisiamos, jos atlyginamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė