Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1085-878/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
e1-1085-878/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29191-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
K. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1085-878/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29191-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.4.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.5.3; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.15.1.9; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. A. 2020 m. liepos 20 d. apie 12.15 val. Alytuje, Naujoji g. 17K, parduotuvėje „Maxima“ pavogė N. Ž. piniginę, kurios viduje buvo N. Ž. vardu išduota AB „Swedbank“mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ir iki 2020 m. liepos 20 d. 13.22 val. laikė svetimą mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, K. A. 2020 m. liepos 20 d. 13.22 val. Alytuje, Naujoji g. 48A, AB „Swedbank“ bankomate neteisėtai panaudojo N. Ž. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, neturėdamas teisės atlikti finansinių operacijų N. Ž. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), su šia sąskaita susieta AB „Swedbank“ N. Ž. išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate „Swedbank“ atliko finansinę operaciją, tai yra neteisėtai panaudojęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – N. Ž. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), suvesdamas naudotojo asmeninį identifikavimo numerį (PIN kodą) ir taip pateikdamas save operacinei sistemai kaip N. Ž., turinčią teisę disponuoti banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis lėšomis, AB „Swedbank“ bankomate norėjo atlikti finansinę operaciją, kurios metu ketino pasisavinti 192 Eur, tačiau klaidingai surinko naudotojo asmeninį identifikavimo numerį (PIN kodą) dėl to pinigų užvaldyti nepavyko.

Kaltinamasis K. A. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog 2020 m. liepą, tikslios dienos neatsimena, tačiau galėjo būti 2020 m. liepos 20 d., apie pietus, jis buvo parduotuvėje „Maxima“ Alytuje, Naujoji g. 17K. Stovėdamas parduotuvėje prie pagrindinio įėjimo, ant stalo, esančio prie saugojimo spintelių, ties skelbimų lenta pamatė raudonos spalvos piniginę, kurią paėmė į rankas ir iš parduotuvės išėjo. Piniginės viduje, kiek atsimena, rado apie 14 ar 15 Eur, asmens tapatybės kortelę, neįgalumo kortelę, banko „Swedbank“ kortelę. Pinigus ir banko kortelę jis pasiėmė, o piniginę su asmens tapatybės kortele paliko ant suoliuko autobusų stotelėje prie parduotuvės „Maxima“ Naujoje gatvėje. Pasiėmęs „Swedbank“ banko kortelę, nuėjo prie „Swedbank“ bankomato Alytuje, Naujoji g. 48A, į bankomatą įdėjo banko kortelę ir bandė atspėti PIN kodą, nes norėjo nusiimti iš bankomato pinigų. Nežinojo, kiek pinigų galėjo būti banko sąskaitoje, tačiau, jei būtų atspėjęs PIN kodą, pinigus būtų nusiėmęs. PIN kodą bandė suvesti tris kartus, tačiau jo neatspėjo ir kortelė buvo užblokuota, bankomatas kortelę grąžino. Tuomet jis kortelę nunešė į tą pačią vietą, kur paliko piniginę, ir ją paliko šalia piniginės. Kuomet paliko kortelę, ant suoliuko buvo ir piniginė, jos niekas nebuvo paėmę. Jis nežino, kas vėliau paėmė kortelę su pinigine (b. l. 103–104).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo K. A. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. liepos 20 d. apie 12.00 val. nuėjo į parduotuvę „Maxima“ Alytuje, Naujoji g. 17K. Parduotuvėje apsipirko ir, sumokėjusi už prekes, nuėjo prie daiktų saugojimo kamerų prie parduotuvės išėjimo. Ant ten esančio staliuko pasidėjo krepšį ir į jį iš vežimėlio dėjo prekes, mano, kad ant minėto staliuko pasidėjo ir savo raudonos spalvos piniginę su skyriais. Nepamena, ar prie jos buvo daugiau žmonių. Po to grįžo į namus. 2020 m. liepos 22 d. ruošdamasi išeiti iš namų, pastebėjo, kad nėra piniginės. Suprato, kad ji galėjo dingti 2020 m. liepos 20 d. „Maxima“ parduotuvėje. Įtarė, kad piniginė galėjo būti pavogta. Piniginėje buvo jos asmens tapatybės kortelė, 15 Eur, du neįgalumo pažymėjimai (vienas jos, kitas motinos), darbo leidimas ir „Swedbank“ banko kortelė. 2020 m. liepos 22 d. paskambino į AB „Swedbank“ ir informavo, kad dingo banko kortelė, prašė ją užblokuoti. Banko darbuotoja nurodė, kad jai priklausančia minėta banko kortele 2020 m. liepos 20 d. buvo bandyta pasinaudoti bankomate Alytuje, Naujoji g. 48A, buvo tris kartus bandyta suvesti PIN kodą. Dingusią piniginę vertina 20 Eur, piniginėje buvo 15 Eur, taip pat kainuos pasigaminti naujus dokumentus. Iš banko sąskaitos pinigai pavogti nebuvo. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 2, 16).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2020 m. liepos 22 d. užfiksuota, jog N. Ž. pareiškė, kad 2020 m. liepos 20 d., jai būnant parduotuvėje „Maxima“ Alytuje, Naujoji g. 17K, galimai pavogta jos piniginė, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, 15 Eur, du neįgalumo pažymėjimai, darbo leidimas ir „Swedbank“ banko kortelė. 2020 m. liepos 22 d. kreipėsi į AB „Swedbank“, kurio darbuotoja pasakė, kad 2020 m. liepos 20 d. jos banko kortele buvo bandyta pasinaudoti bankomate Alytuje, Naujoji g. 48A (b. l. 1–4).

Iš AB „Swedbank“ raštu Nr. S/5467 rašto ir pateiktos N. Ž. mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašo nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 22 d. matyti, kad 2020 m. liepos 20 d. 12.14 val. kortele sumokėta už pirkiniu parduotuvėje „Maxima“ Alytuje, o 13.22 val. du kartus suvestas neteisingas PIN, vėliau nuo 13.22 val. iki 13.23 val. šešis kartus PIN užblokuotas, operacija atmesta, o iš pateiktų nuotraukų iš vaizdo stebėjimo kamerų galima atpažinti įtariamojo K. A., kuris bandė iš bankomato nuimti pinigus, veido bruožus (b. l. 39–42).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. T. 2020 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus AB „Swedbank“ pateiktą asmens, pasinaudojusio N. Ž. banko kortele bankomate Alytuje, Naujoji g. 48A, nuotrauką, nustatyta, kad asmuo nuotraukoje galimai yra K. A. (b. l. 47-48).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir nuotraukose užfiksuota vieta Alytuje, Naujoji g. 17L, kurioje K. A. rado piniginę, kryptis, kur jis ėjo, vieta Alytuje, Naujoji g. 48A, kur bankomate bandė nusiimti pinigus, bei vieta Alytuje, Naujoji g. priešais namą 15, kur paliko banko kortelę (b. l. 91–97).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis K. A. neteisėtai įgijo bei laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – N. Ž. vardu išduotą banko kortelę ir tuo jis padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taip pat byloje įrodyta, jog kaltinamasis K. A. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – N. Ž. vardu išduotą banko kortelę ir siekė apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės turtą – N. Ž. banko sąskaitoje buvusius 192 Eur, tačiau dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, tai yra klaidingo PIN kodo suvedimo, kortelė buvo užblokuota, ir K. A. pasisavinti pinigų nepavyko. Tokie K. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. A. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, kurias įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai, bei siekė padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. K. A. neteistas (b. l. 69–70), per penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka dėl smulkaus administracinio nusižengimo, jam paskirtas įspėjimas (b. l. 71). Kaltinamasis neįrašytas į VŠĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą, tačiau gydėsi, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 58), tačiau, remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2020 m. rugsėjo 16 d. išvada Nr. 83TPK-1093/2020, skirti atlikti K. A. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 66). Kaltinamasis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 72–73, 74). K. A. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo K. A. asmenybę, teismas sprendžia jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. K. A. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

K. A. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį, todėl, remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, subendrintinos, švelnesnę bausmę apimant griežtesne bausme, ir ši bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintina su už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama bausme, jas iš dalies sudedant.

Prokuroras taip pat siūlo K. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), kuri numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Bausmės vykdymo laikotarpiu prokuroras siūlo paskirti K. A. įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs visas aukščiau paminėtas aktualias šios bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, jog bausmės tikslai K. A. atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, paskiriant jam intensyviąją priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskiriant jam pareigas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107–109). Ši kardomoji priemonė panaikinama, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, skirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir skirti K. A. galutinę subendrintą bausmę – areštą 72 (septyniasdešimt dviems) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam areštą 48 (keturiasdešimt aštuonioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą K. A. atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti jam intensyviąją?priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad K. A. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 5.00 val. privalo būti namuose, (duomenys neskelbtini), įpareigoti nuteistąjį visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti K. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Byloje esančią vaizdo medžiagą palikti saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Išaiškinti nuteistajam K. A. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam K. A..

Teisėja I. L.