Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-05-08 · Civilinė byla Nr. e2-5797-1051/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
e2-5797-1051/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02191-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Valiuškienė
Atsakovas
F. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5797-1051/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02191-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.6.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 8 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios F. J. įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus M. Ž., ieškinį atsakovui F. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas bankrutavusi F. J. įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus M. Ž., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti 3582,59 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsiliepimas

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – 2018 m. balandžio 14 d. asmeniškai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovui prašant, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi F. J. įmonei iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios F. J. įmonės administratoriumi paskirtas M. Ž.. Minėta nutartimi F. J. įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienas po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nesikreipė.

Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo egzistavo jau ilgą laiką, tačiau atsakovas žinodamas realią įmonės finansinę būklę neįgyvendino jam įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl privalo atlyginti tokiais savo veiksmais sukeltus ieškovui nuostolius. Bankroto proceso metu buvo gauta tik 1,00 Eur lėšos, todėl savo esme neapmokėtos įmonės bankroto administravimo išlaidos yra įmonės nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Dėl to, kad atsakovas neįvykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kilusios žalos dydis yra 3582,59 Eur sumą, kurią sudaro 1168,60 Eur suma nuo 2009 m. sausio mėn. išaugęs įmonės įsiskolinimas VSDFV Šiaulių skyriui; 2413,99 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios buvo patvirtintas įmonės kreditorių 2017 m. balandžio 10 d. susirinkime. Kadangi įmonės skola pradėjo formuotis nuo 2009 m. sausio mėnesio, todėl būtent tuo metu atsakovas privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šią pareigą pažeidė, todėl privalo atlyginti įmonės nuostolius, susidariusius nuo 2009 m. sausio mėnesio. Be to, ieškovas bankroto bylos iškėlimo metu turto neturėjo, bankroto proceso metu lėšų buvo gauta tik 1,00 Eur, todėl atsakovas savo neteisėtais veiksmais padaręs ieškovui ir jo kreditoriams žalą privalo ją atlyginti. Aukščiau minėtų teismo įpareigojimų bei įstatyme įtvirtintų pareigų atsakovas iki šiol nėra įvykdęs. Remiantis kreditorių susirinkimo protokolu, bei kitais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, jog 3582,59 Eur, tai laikytina bankrutavusios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos vadovas ir savininkas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę, būtina nustatyti asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Taip pat pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis). Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos.

Atsakovas, kaip bankrutuojančios įmonės savininkas ir vadovas, nevykdė teisės aktais jam nustatytų pareigų, nerūpestingai bei neapdairiai valdė įmonę, laiku nevykdė kreditoriams finansinių įsipareigojimų, šių įsipareigojimų įmonei nebegalint įvykdyti pats neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau - VSDFV Šiaulių skyrius) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo valdomai įmonei. Iš VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 29 d. rašto matyti, jog atsakovo valdoma įmonė dar 2009 m. sausio 1 d. buvo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 2760,25 Eur. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog jau nuo 2009 m. sausio mėn. bankrutavusi įmonė buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimą valdomai įmonei, įsiskolinimas ir toliau didėjo, bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir įmonei atsiradusios turtinės žalos.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinas 3582,59 Eur žalos atlyginimas.

Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3582,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 13 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), iš atsakovo valstybei priteistinos 81,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

Ieškovas ieškinyje taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas kitų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo už akių priėmimo, nepateikė, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai F. J. įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamai bankroto administratoriaus M. Ž. (asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo Nr. B-FA551) iš atsakovo F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3582,59 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 59 centus) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3582,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Irma Valiuškienė