Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui V. R., suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R. ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. R. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 33-37).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos A. L. atstovo advokato padėjėjo Jono Leonavičiaus paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėja A. L. ir suinteresuotas asmuo V. R. yra J. B. ir J. B. dukros (b. l. 16, 19). J. B. ir J. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini)(b. l. 10-11). Po santuokos nutraukimo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvas J. B. naujos santuokos nesudarė ir kitų vaikų neturėjo. J. B. mirė (duomenys neskelbtini)(b. l. 9). Iki mirties J. B. gyveno ir buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)(b. l. 12). (duomenys neskelbtini) sutartimi nustatyta, kad J. B. nusipirko butą daugiabučiame name, kurio bendras naudingas plotas – 39,55 m², ½ dalį tvarto ir ½ dalį tremperio, esančius (duomenys neskelbtini)(b. l. 14-15). Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko 2018 m. vasario 5 d. raštu dėl paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 13). Pareiškėja rūpinosi tėvu J. B., padėjo jam namų ūkio darbuose, o jam mirus, toliau rūpinosi palikėjo kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, jį naudojo ir valdė kaip savą, mokėjo už jį mokesčius (b. l. 23).

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1-5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo J. B. mirties (duomenys neskelbtini), jo dukra A. L. (įstatyminis įpėdinis) priėmė mirusio tėvo palikimą, nes turtu (asmeniniais daiktais ir nekilnojamuoju turtu – butu ir jo priklausiniais) naudojosi, jį tvarkė ir valdė, mokėjo už jį mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Palikėjo J. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja A. L., (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. B., palikėjo palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, o duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. L. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.