Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą – Lošimų priežiūros tarnybos atstovams Ž. B. ir A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Š. D., gim. surašytas adminitracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. D. nuo 2012 m. liepos 4 d. eidamas UAB vadovo pareigas, bei būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą, veikdamas kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą organizavo bendrovės darbą taip, kad interneto svetainėje www.metroplay.lt platinant bendrovės loterijų bilietus, 2018 m. rugsėjo 4 d. prieš pradedant dalykinius santykius su klientu – Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotoju A. M., susikūrė žaidėjo sąskaitą ir 2018 m. liepos 3 d. atliko 10,00 eurų mokėjimo pavedimą į minėtą žaidėjo sąskaitą bei 2018 m. rugsėjo 4 d., 15 val. 53 min., ir 2018 m. spalio 11 d., 13 val. 31 min., minėtoje interneto svetainėje įsigijo bendrovės momentinių internetinio ryšio loterijų biletų, nebuvo nustatyta kliento tapatybė ir tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šiais savo veiksamais Š. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė Ž. B. paaiškino, kad Institucija savo iniciatyva pradėjo bendrovės patikrinimą siekdama patikrinti, ar bendrovė vykdydama savo veiklą užtikrina LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numanytas priemones, t. y. kliento tapatybės nustatymo jiems fiziškai nedalyvaujant. 2017-07-13 įsigaliojus LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimams tiek lošimus organizuojančioms bendrovėms, tiek loterijoms organizuojančioms bendrovėms, atsirado pareiga patikrinti kliento tapatybę prieš pradedant dalykinius santykius ir šiuo atveju, pagal minėtą įstatymą, loterijos organizuojančios bendrovės yra įpareigoti ir subjektui, kurioms yra taikomas šis įstatymas, ir šiuo atveju, bilietų pirkimas nuotoliniu būdu, t. y. fiziškai asmeniui nedalyvaujant yra laikomas dalykinių santykių užmezgimu su klientu. Atsižvelgiant į tai, jam yra taikoma LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 11 str., kuris numato įprastą tapatybės nustatymą, tiek 15 str., kuris numato supaprastintą tapatybės nustatymą. Šiuo atveju loterijas organizuojančioms bendrovėms yra taikoma išimtis ir įvertinus savo vidinę riziką loterijas organizuojančioms bendrovėms yra leidžiama taikyti supaprastintą tapatybės nustatymą, t. y. gauti savo kliento vardą, pavardę, asmens kodą ir užtikrinti, kad pirmasis mokėjimas atliktas į savo sukurtą paskyrą būtų atliktas iš jam priklausančios mokėjimo sąskaitos, t. y. gavęs duomenis privalo sulyginti ar mokėjimo sąskaitos savininkas yra tas pats asmuo, kuris užsiregistravo savo paskyrą. Šiuo atveju, Priežiūros tarnyba nustatė, kad Priežiūros tarnybos darbuotojui registruojantis bendrovės platinamų loterijos bilietų interneto svetainėje „metroplay“, Priežiūros tarnybos darbuotojas nurodė tik tai el. paštą, vardą, pavardę ir gimimo datą, t. y. nenurodė savo asmens kodo ir atliko mokėjimą į šią savo susikurtą paskyrą. Tuomet nenustačius jo tapatybės, t. y. bendrovei negavus darbuotojo asmens kodo, darbuotojas protokole nurodytomis datomis pirko loterijos bilietus. Šių aplinkybių visuma nustatyta, kad bendrovė pradėdama dalykinius santykius su klientais, t. y. su loterijos žaidėjais, nereikalavo loterijos žaidėjų pateikti asmens kodo ir tokiu būdu negalėjo nustatyti loterijoje dalyvaujančių asmenų tapatybes ir tokiu būdu bendrovės vadovas Š. D. pažeidė LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo 9 str. 1 d. 1 p., tai yra buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. D. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Įmonė praktiškai nedirba, neturi nei vieno darbuotojo, visuomeniniais pagrindais yra kuriama įmonė ir ji tik pradeda funkcionuoti. Jį informavo žmonės, kad yra vienas žaidėjas, kuris pirko loterijos bilietus. Buvo nustatyta jo tapatybė, tik jie nustatė, kad jisai yra darbuotojas lošimo priežiūros tarnybos darbuotojas etatinis. Š. D. paskui darbuotojai parodė, kad jie turi teisę daryti slaptus pirkimus, bet viešai tai nėra skelbiama. Galvojo, kad tas žmogus per klaidą nusipirko tuos bilietus ir jie paprasčiausiai nutylėjo, ir viskas. Š. D. taip suprato, nes jam buvo gaila žmogaus. Jeigu praneštu jo viršininkui, tai jis būtų atleistas iš darbo, taip pagalvojo ir toks buvo jo sprendimas. Pabrėžė, kad nuo 2012 metų eina direktoriaus pareigas „Mesi LT“. Šituos metus visą laiką po truputį krapštosi, apyvartos nėra įmonėje. Buvo padarytas pažeidimas, neginčija, bet nesiėmė veiksmų todėl, kad jo samprata, tai būtų nepadoru, pagalvojo, kad žmogus nukentės, pagailėjo, kad jo neatleistų iš darbo.

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau - PPTFPĮ ) 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė PPTFPĮ nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimą.

PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, šių atstovų tapatybė nustatoma taip pat, kaip ir kliento – fizinio asmens. Taip pat klientas turi pateikti informaciją apie juridinio asmens vadovą: vadovo vardas, pavardė, asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra, – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti), pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės, – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). To paties straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodyta, kad pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, kai klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas nustatant jo tapatybę dalyvauja fiziškai, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas privalo: padaryti fizinio asmens pateikto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą; pensijų fondų valdymo įmonių (sudarant pensijų kaupimo sutartis), draudimo įmonių ir draudimo brokerių įmonių atsakingas darbuotojas privalo padaryti fizinio asmens šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą arba įrašyti asmens duomenis (vardas ir pavardė, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti) pildomame dokumente (pensijų kaupimo sutartyje ar draudimo liudijime – polise).

Vadovaujantis PPTFPĮ 11 straipsnio 3 dalimi, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento, ir naudos gavėjo tapatybę, gauti šio įstatymo 10 ir 12 straipsniuose nurodytus duomenis, kliento ir naudos gavėjo tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar papildomą informaciją, kuri leistų įsitikinti kliento tapatybės autentiškumu, patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.

Be administracinėn atsakomybėn trauktino asmens Š. D. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos rašytinė medžiaga.

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DI-581 “Dėl atlikto UAB neplaninio specialiojo patikrinimo konstatuota, kad sistemiškai įvertinus visa patikrinimo metu surinktą informaciją, įrodymus bei pateiktus UAB “Mesi Lt” paaiškinimus, nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. prieš pradėdama dalykinius santykius su klientu, kuris 2018 m. birželio 15 d. interneto svetainėje www. metroplay.lt registravosi el.paštu adresu ir susikūrė žaidėjo sąskaitą, 2018 m. liepos 3 d. atliko 10,00 eurų mokėjimo pavedimą į minėtą žaidėjo sąskaitą bei 2018 m. rugsėjo 4 d. ir 2018 m. spalio 11 d. įsigijo momentinių loterijos bilietų (b.l. 10-11).

Lošimų priežiuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kontrolės skyriaus vyraisuiojo specialisto A. M. 2018 m. birželio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) birželio 26 tarnybianame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad siūloma patikrinti kaip bendrovė UAB „Mesi Lt“ laikosi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatytų reikalavimų. Bilietų įsigijimu skirta 10 eurų (b.l. 33).

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 18 d. patikrinimo aktu Nr. PT1-68 padaryta išvada, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. prieš pradedant dalykinius santykius su klientu – Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotoju A. M., susikūrė žaidėjo sąskaitą ir 2018 m. liepos 3 d. atliko 10,00 eurų mokėjimo pavedimą į minėtą žaidėjo sąskaitą bei 2018 m. rugsėjo 4 d., 15 val. 53 min., ir 2018 m. spalio 11 d., 13 val. 31 min., minėtoje interneto svetainėje įsigijo bendrovės momentinių internetinio ryšio loterijų biletų, nebuvo nustatyta kliento tapatybė ir tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą (b.l. 120-121).

Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Š. D. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Š. D. iš esmės neginčijo patikrinimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų. Jo padarytą nusižengimą įrodo administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, patikrinimo aktas, kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai. Šių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, nustatytų protokole išvardintame teisės akte. Š. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus.

Dėl nuobaudos skyrimo.

Š. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta padarięs nusižengimą ir dėl jo gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, pažeidimas įvykdytas ne tyčia, o dėl neapdairumo.

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Susipažinęs su pateikta bylos medžiaga teismas vertina, kad Š. D. pažeidimas labiau formalaus pobūdžio, jis negali būti pripažintas šiurkščiu, todėl net minimalios baudos numatytos LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje paskyrimas teismo vertinimu būtų pernelyg griežtas, neproporcingas ir neabejotinai pažeistų protingumo bei teisingumo principus, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, bausmė švelninama. Teismas vertina, kad būtent tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei Š. D. asmenybei, nes jis charakterizuojamas teigiamai, vyresnio amžiaus, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalimi 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Š. D., gim. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam 500 (penkių) šimtų eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai ((duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.); ROIK – 18094625409.

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teisėjas J. J.