Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo E. S. gynėjos adv. L. Guižauskienės skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties, kuria E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-01-10,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. S. ir A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, tenkino lytinę aistrą bei lytiškai santykiavo su nepilnamete G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, o būtent: 2011-01-11 apie 2 val., prie namo esančio (duomenys neskelbtini) M. S. ranka uždengus G. Š. akis, o E. S. sugriebus už kojų, jėga įkėlė ją į A. J. vairuojamą automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį B. J., nuvežė į gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini) priklausantį B. J., ten G. Š. per prievartą girdė degtine, po to nutempė ją į miegamojo kambarį, kur kartu su A. J. ir M. S. panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu - tyčia suduodamas smūgius jai į kojų, rankų, galvos, krūtinės sritis, tokiu būdu padarydamas paviršinius įbrėžimus krūtinėje, smulkias poodines kraujosruvas kairėje rankoje ir kojose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pargriovė ją ant lovos, numovė kelnes bei kelnaites, laikydamas nukentėjusiąją už rankų ir kojų, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, iki 2011-01-11 11 val., paeiliui, bendromis pastangomis su A. J. ir M. S., ne daugiau kaip 15 kartų tenkino lytinę aistrą oraliniu, analiniu būdu bei lytiškai santykiavo su G. Š. prieš jos valią.

Šiais savo veiksmais E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d.

Ikiteisminio tyrimo metu gavus operatyvinių duomenų, jog E. S. adresu (duomenys neskelbtini), nebūna, slapstosi, jo buvimo vieta nežinoma, Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2011-01-18 nutarimu E. S. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (b.t. 4, b.l. 11-12). Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutartimi E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b.t. 4, b.l. 21-22). 2011-02-09 16.00 val. E. S. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka (b.t. 4, b.l. 26). Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-10 nutartimi palikta galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutartis, kuria E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-02-10 (b.t. 4, b.l. 46-47). Trakų rajono apylinkės teismo 2011-04-07 nutartimi E. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-04-10 (b.t. 4, b.l. 68-69). Trakų rajono apylinkės teismo 2011-06-10 nutartimi E. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-06-10 (b.t. 4, b.l. 74-75). 2011-08-02 baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota Trakų rajono apylinkės teismui. Trakų rajono apylinkės teismo 2011-08-08 nutartimi kaltinamajam E. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-08-10. Trakų rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nutartimi kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-10-10. Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-09 nutartimi kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąją priemonę – namų areštą. Vilniaus apygardos teismo 2011-12-28 nutartimi panaikinta Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-09 nutartis. Trakų rajono apylinkės teismo 2012-01-10 nutartimi kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-01-10.

Gynėja skunde atkreipia dėmesį ir į tai, jog E. S. pastaruoju metu nedirbo tik dėl to, jog jam buvo taikomas namų areštas visą parą. Kita vertus, byloje yra duomenų, kad E. S. turi verslo liudijimą ir iš statybų verslo gauna pajamas. Gynėjos nuomone, aplinkybė, jog kaltinamasis nevedęs yra tiek nereikšminga, kad negali suponuoti teismo išvados apie tikimybę, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, nusikaltimo sunkumas ir galimai gręsianti bausmė negali būti pakankami išvadai, jog E. S. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų apie E. S. asmenybę, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnius teistumus, ryšius užsienyje ir jau paminėto fakto apie besąlygišką namų arešto sąlygų laikymąsi. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

BPK 122 str. 1 d. 3 p., 4 d. (darys naujus nusikaltimus) numatyto pagrindo buvimo pagrįstumo teismas visiškai nemotyvuoja. Faktiniai duomenys rodo, kad jos ginamasis praeityje neteistas. Jam inkriminuojamas nusikaltimas nėra susijęs su pasipelnymu. Nenustatyti ir faktiniai duomenys, kad E. S. ruoštųsi ar planuotų daryti nusikaltimus. Akivaizdu, kad šio pagrindo tariamą buvimą teismas grindžia prielaida.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 str. 3 d. numatyta asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir tuo pačiu garantuojama asmens teisė į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo šią teisę riboti. Gynėja įsitikinusi, kad teismas, nenustatęs pakankamo pagrindo, nepagrindęs savo sprendimo jokiais faktiniais duomenimis, konstatavo, kad yra BPK 122 str. numatyti suėmimo skyrimo pagrindai. Tuo tarpu taikant procesines prievartos priemones, būtina laikytis teisėtumo principo, būtinumas negali persverti teisėtumo.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo gynėjos skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi E. S. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą.

Pažymėtina tai, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, nevertina ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti. Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. S. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti: nukentėjusiosios G. Š. parodymuose, liudytojų parodymuose, kratos protokole, daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, kaltinamajam suėmimas paskirtas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. numatytais pagrindais, t.y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui bei darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, ir esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tuomet jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. S. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymu, kurios abi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.). Už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas bausmes, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 3 d., padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 str. 3 d., padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dešimties metų. E. S. abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė veikdamas bendrai su dar dviem asmenimis. Nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nors gynėja skunde nurodo, jog E. S. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, gyveno pas senelį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta operatyvinių duomenų, jog E. S. adresu (duomenys neskelbtini), t.y. savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyveno, slapstėsi, jo buvimo vieta nebuvo žinoma, ko pasėkoje Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2011-01-18 nutarimu E. S. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. BPK 140 str. tvarka jis buvo sulaikytas 2011-02-09 16 val. (duomenys neskelbtini). Beje, sulaikymo metu jis bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų. Iš liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklauso kaltinamojo senelio B. S. parodymų seka, jog jam anūkas sakė, kad yra nekaltas dėl nusikaltimų padarymo, tačiau bijojo, jog pareigūnai jį sulaikys ir nekaltą laikys uždarytą. Jo anūkas iš namų išvyko ir buvo kažkur (duomenys neskelbtini), kur tiksliai liudytojas nežinojo. Liudytojas bendravo su anūku telefonu, kuris pas jį klausdavo, ar nėra šaukimo atvykti į policiją. Apie tai, kad anūkas sulaikytas policijos pareigūnų, pasakė E. motina. Kokiomis aplinkybėmis ir kur buvo sulaikytas jo anūkas, jam nežinoma. Taigi, apylinkės teismas, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Aplinkybės, kad E. S. yra deklaravęs gyvenamąją vietą, byloje nenustatyti kaltinamojo ryšiai užsienyje, jis praeityje neteistas, turi verslo liudijimą, 2011-12-10 – 2012-01-10 laikotarpiu, kuomet jam buvo pakeista griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas į namų areštą bei nuo 2011-12-28 nebuvo taikoma jokia kardomoji priemonė, nepasislėpė nuo teismo, nagrinėjamu atveju negali paneigti aukščiau nurodytų aplinkybių visumos, aptariamo suėmimo taikymo pagrindo pagrįstumo bei negali būti pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimui.

Pažymėtina, kad kardomoji priemonė - suėmimas LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu gali būti skiriama ar jos terminas pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, jei byloje yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog baudžiamojoje byloje S. K. yra pateikti kaltinimai pagal BK 233 str. 1 d., t.y. dėl galimo poveikio nukentėjusiajai G. Š., kad ši pakeistų savo parodymus. Nukentėjusiajai G. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateikus vieną iš užfiksuotų telefoninių pokalbių, pastaroji parodė, jog pokalbio metu buvo kalbama apie E. S. sulaikymą, taip pat apie tai, kad ji turėjo parašyti pareiškimą Trakų policijai, jog būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas E. S. ir kitų asmenų atžvilgiu. Kita vertus, kaip matyti iš Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-09 nutarties, teisiamojo posėdžio metu jau yra apklausti tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai, todėl pagrindo išvadai, jog E. S. gali paveikti pastaruosius ir tokiu būdu trukdyti procesui, nėra. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog E. S. neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, negali būti vertinama kaip suėmimo pagrindas. Minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 9 punkte yra išaiškinta, jog pa­gal BPK 122 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tą ir 122 straips­nio 3 da­lį as­mens ne­pri­si­pa­ži­ni­mas pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką, at­si­sa­ky­mas duo­ti pa­ro­dy­mus, ne­nuo­sek­lių pa­ro­dy­mų da­vi­mas ne­lai­ky­ti­ni ap­lin­ky­bė­mis, truk­dan­čio­mis pro­ce­sui. Tokiu būdu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, šis suėmimo paskyrimo pagrindas pašalinamas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nebuvo pagrindo kaltinamajam E. S. kardomąją priemonę – suėmimą paskirti ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Vien ta ap­lin­ky­bė, kad E. S. kaltinamas dviejų sun­kių nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mu, sa­vai­me dar ne­duo­da pa­grin­do ma­ny­ti, kad jis ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus. Kaip aukščiau jau buvo minėta, E. S. praeityje neteistas, baudžiamojoje byloje nėra ir kitų duomenų, suteikiančių pagrindo manyti, kad šis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, šis suėmimo paskyrimo pagrindas taip pat šalinamas.

Tuo pačiu svarbu pažymėti tai, kad taikyti asmeniui kardomąją priemonę – suėmimą, pakanka nustatyti bent vieno iš BPK 122 str. 1 d. numatytų alternatyvių pagrindų buvimą. Kaltinamojo E. S. atžvilgiu yra nustatytas vienas suėmimo taikymo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma kaltinamojo atžvilgiu pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Šiuo metu E. S. skirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų bei Konstitucijos iri Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, EŽTT praktikoje suformuotų principų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. S. gynėjos adv. L. Guižauskienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.