- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-05
- Bylos Nr.
- A20.-27-1156/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00007-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Donata Šimkutė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Simona Jašmontaitė
- Kategorijos
- 21.9.13pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimą dėl sulaikymui taikymo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui L. M. K. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Teikimu prašoma užsieniečiui skirti sulaikymą trims mėnesiams. URC atstovė prašė teikimą tenkinti, paaiškino, kad išsiuntimo datos buvo derinamos su užsieniečiu, kad 2022 m. liepos 13 d. planuojamas išsiuntimas užsienietis galėjo suprasti iš to, kad dieną prieš skrydį jam buvo daromas COVID-19 testas. 2022 m. liepos 13 d. neradus jo gyvenamojoje vietoje nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant nustatyti užsieniečio buvimo vietą.
2. Užsienietis ir jo atstovė prašė taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
4. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
5.1. užsienietis turėjo Šengeno daugkartinę „D“ tipo vizą, galiojančią nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. vasario 18 d., vėliau užsieniečiui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo sutarties pagrindu nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2019 m. sausio 20 d., nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2020 m. sausio 15 d. bei nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2020 m. rugsėjo 2 d. panaikino paskutinį užsieniečiui suteiktą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nuo 2021 m. birželio 18 d. minėtas leidimas paskelbtas negaliojančiu. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio grąžinimo į kilmės šalį, tačiau užsienietis šio sprendimo neįvykdė ir savanoriškai neišvyko (nors jo prašymu išvykimo terminas buvo pratęstas).
5.2. 2021 m. gruodžio 6 d. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, todėl URC kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu užsieniečiui 6 mėnesių laikotarpiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba) apie savo buvimo vietą. Užsienietis iki 2022 m. kovo 21 d. vykdė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, tačiau vengė atvykti į Tarnybą susipažinti su sprendimu dėl išsiuntimo, o nuo 2022 m. kovo 21 d. Užsienietis nebeskambino ir neatsiliepė į skambučius bei el. laiškus.
5.3. Tarnyba 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti perspėjimą dėl draudimo Užsieniečiui atvykti į Šengeno teritoriją. Minėtas sprendimas įsiteisėjo, pradėta Užsieniečio išsiuntimo procedūra. Numatyta jo išsiuntimo data 2022 m. vasario mėn.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Numatytą išsiuntimo datą, jis nebuvo išsiųstas, 2022 m. gegužės 4 d. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį. Užsienietis 2022 m. gegužės 4 d. informavo Tarnybą, kad jo draugė J. P. laukiasi. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas URC iki 2022 m. birželio 4 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. birželio 3 d. sprendimu tenkino URC teikimą ir pratęsė Užsieniečiui sulaikymo terminą iki 2022 m. rugsėjo 4 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nesutikdamas padavė skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 7 d. tenkino, pakeitė aplinkės teismo sprendimą ir skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį L. M. K. S. kiekvieną antradienį nuo 8 val. iki 13 val. iki 2022 m. rugsėjo 4 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio L. M. K. S. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, elektroninių ryšių priemonėmis URC pranešti apie savo buvimo vietą.
5.5. Nors URC atstovė tvirtina, kad išsiuntimo data buvo derinama su užsieniečiu, bet iš jos paaiškino, kad tik darant COVID-19 testą asmuo suprato, kad kitą dieną planuojama jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, negalima to vertinti kaip bendradarbiavimo ir derinimo. Kaip matyti iš užsieniečio atstovės paaiškinimų, užsienietis pats atvyko į URC testo darymui, po to jo šeimoje susiklostė išskirtinė situacija, nes draugei pablogėjo (duomenys neskelbtini) sveikata, ilgą laiką ji buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje (išrašyta tik 2022 m. gruodžio 27 d. ar 28 d.), 2022 m. rugsėjo 29 d. užsieniečio sužadėtine J. P. pagimdė dukrą, bet dėl savo sveikatos būklės ji negalėjo rūpintis vaiku, kūdikiu rūpinosi užsienietis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-29766-1157/2022 leido paimti vaiką iš jo motinos J. P., nes ji negali rūpintis vaiku, užtikrinti jam saugių gyvenimo sąlygų. Nuo 2023 m. sausio 2 d. vaikui nustatyta laikinoji globa, nes vaikas liko be tėvų. Užsienietis yra šio vaiko tėvas, tačiau neturėdamas asmens tapatybės dokumento negali pripažinti tėvystės ir rūpintis dukra. Užsienietis neneigia, kad nepranešdavo apie savo buvimo vietą dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos jo šeimoje, jis nevengė išsiuntimo, tačiau norėjo rūpinti besilaukiančia drauge bei judviejų kūdikiu. Užsieniečio atstovė pripažino, kad ji taip pat niekada neinformavo URC apie užsieniečio buvimo vietą, tačiau pažymėjo, kad URC buvo žinomas užsieniečio telefono numeris, el. pašto adresas, bet institucija nebandė ieškoti užsieniečio, nustatyti jo buvimo vietos. Tik po to, kai ji susitarė su URC atstove, kad užsienietis atvyks į URC pasiimti tapatybės dokumento, kad galėtų pripažinti tėvystę, jis 2023 m. sausio 3 d. buvo sulaikytas (dėl šios priežasties buvo atšauktas 2023 m. sausio 5 d. numatytas vizitas pas notarą dėl tėvystės pripažinimo). Iš kartu su atsiliepimu pateiktų duomenų matyti, kad užsieniečio atstovė kreipėsi į Tarnybą prašydama panaikinti Tarnybos 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), bet prašymas nebuvo tenkintas, taip pat kreipėsi į teismą (šiuo metu skundo priėmimo klausimas dar nėra išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme). Ne mažiau svarbu pažymėti, kad turėdamas leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsienietis studijavo universitete, dirbo, gyveno pas sužadėtinės močiutę, o 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu jis su drauge išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini).
5.6. Atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, taip pat siekiant tinkamos pusiausvyros tarp užsieniečio interesų bei Įstatymo tikslų, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo užsieniečio sulaikyti. Nepaisant to, kad užsienietis pažeidė tesimo paskirtis alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir nepranešė apie savo buvimo vietą. Įstatymo tikslų, t. y. įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, galima pasiekti pritaikant ir švelnesnę Įstatyme nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad užsieniečio tapatybė yra nustatyta; duomenų apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai nėra; užsieniečio draugė pagimdė judviejų dukrą; , civilinėje byloje Nr. eS2-29766-1157/2022 konstatuota, kad vaiko motina negali rūpintis vaiku dėl ligos; nors užsienietis pripažįsta tėvystę, tačiau kol vaiko gimimo dokumentuose nėra nurodytas kaip vaiko tėvas, negali rūpintis vaiku; neturėdamas dokumento negali pripažinti tėvystės; URC atsisako atiduoti pasą, manydami, kad tuomet užsienietis pasišalins iš Lietuvos Respublikos. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi konstatavo, kad byloje nepaneigta, jog užsienietis nebandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, 2023 m. sausio 5 d. posėdžio metu užsienietis pakartojo, kad supranta, kad pagal Tarnybos sprendimą privalo išvykti, tačiau negali palikti savo šeimos (nevengia atsakomybės ir yra pasiryžęs prisiimti neigiamas savo veiksmų pasekmes).
5.7. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju užsieniečiui gali būti taikoma jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti URC apie savo buvimo vietą.
6. Kadangi užsienietis buvo sulaikytas 2023 m. sausio 3 d., įvertinus teismų praktikoje suformuotus terminų skaičiavimo išaiškinimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3711-968/2021, 23 punktas; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3930-438/2021), todėl alternatyvi sulaikymui priemonės taikytina tris mėnesius, t. y. iki 2023 m. balandžio 3 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 117 straipsniu,
nusprendžia:
tenkinti iš dalies Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui L. M. K. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį L. M. K. S. kiekvieną antradienį nuo 8 val. iki 13 val. iki 2023 m. balandžio 3 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, elektroninių ryšių priemonėmis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui pranešti apie savo buvimo vietą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.